2024-06-28 16:12

LEA: dėl „NordBalt“ remonto elektra gali brangti

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Dėl remonto darbų nuo šios savaitės iki spalio apribojus kabelio su Švedija „NordBalt“ pralaidumus, elektros kainos Lietuvoje gali didėti, tačiau jas amortizuoti galėtų didesnė saulės ir vėjo jėgainių gamyba, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Pasak Agnės Bagočiutės, LEA direktorės, kainos labai priklausys nuo vietinės elektros gamybos iš saulės ir vėjo.

„Labai priklauso nuo vietinės generacijos ir tuo metu kai Lietuvai nereikia importo ar reikia jo gerokai mažiau, aišku, tai yra geresnė situacija. Bet tikrai galima pasakyti, kad dabar ar artimiausią pusmetį bus galimi kainų svyravimai ir aukštesnė kaina, nes šiuo metu, be „NordBalt“, dar ir su Suomija veikia pusė jungties. Juos matome ir dabar, nes pastaruoju metu elektros kainos yra kiek didesnės“, – penktadienį sakė A. Bagočiutė. 

„Jungties apribojimai tikrai turės įtakos ir kainos dėl to tikrai gali išaugti. Tas dalykas atsilieps“, – teigė Vytenis Gudelis, LEA Energetikos duomenų analizės centro laikinasis vadovas. 

Pasak Dovydo Balčiūno, LEA analitiko, pagal naujausius sandorius rinkoje agentūra iki metų pabaigos prognozuoja vidutinę 80–90 Eur už megavatvalandę (MWh) elektros kainą. 

Birželio pabaigoje ji siekia 94,81 Eur. 

„Dėl netolygios atsinaujinančių energijos išteklių generacijos regione, tam tikrų vartojimo pokyčių, temperatūros bei regioninių infrastruktūrinių aspektų, tokių, kaip „NordBalt“ remontas, kainos netolygios ir svyruoja. Tačiau šie svyravimai nebėra tokie ženklūs, kokie fiksuoti 2021 m. antroje pusėje ir 2022 m.“, – kalbėjo jis.

LEA neatmeta, kad saulės ir vėjo elektrinės vasarą gali pagaminti visą Lietuvai reikalingą elektrą – iki 1,7 gigavato (GW) – toks būtų didžiausias šalies elektros poreikis, tuo metu saulės jėgainių galia dabar yra beveik 1,52, vėjo – 1,32 GW (atitinkamai 89 ir 75% viso poreikio).

„Pagal galimybes šią vasarą patenkinti elektros poreikį naudojant vien saulės ir vėjo energiją Lietuvoje yra ketvirtoje vietoje Europoje“, – sakė D. Balčiūnas.

Pasak jo, šie metai yra pirmieji nuo 2021 m. pirmojo pusmečio, kai elektros kainų savaitinis, mėnesinis vidurkis retai kada yra didesnis nei 100 eurų už MWh.

„Būta ir laikotarpių, kai didmeninės elektros kainos grįžo į istorines žemumas“, – teigė jis.

Analitiko teigimu, balandžio 8–14 d. vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje jau buvo pasiekusi mažiausią kainą nuo 2020 m. gegužės ir siekė 27,4 Eur už MWh. 

Pasak agentūros, per 5 šių metų mėnesius saulės elektrinės jau pagamino daugiau elektros nei 2019–2021 m. kartu ir per visus 2022 m., o vėjo elektrinės – daugiau nei 2019 ar 2021 m. ir panašiai, kaip 2020 ir 2022 m.

LEA duomenimis, nuo 2019 m. elektros saulės gamyba Lietuvoje išaugo 15 kartų, o vėjo – beveik 2,5 karto. Gaminančių vartotojų skaičius per šį laiką išaugo daugiau nei 31,5 karto iki 107.300.

„Lietuva artėja prie tikslo tapti elektrą pasigaminančia ir ją eksportuojančia valstybe“, – teigė D. Balčiūnas.

700 megavatų galios „NordBalt“ jungtis dėl remonto apribota birželio 20 d. Švedijos tinklo operatorės „Svenska kraftnat“ sprendimu. 

Kaip pranešė „Litgrid“, iki liepos 8 d. jungties apribojimai galimi dėl vidinių tinklo darbų ir aplinkos oro temperatūros – šios sąlygos lemia vidinių linijų perkrovas Švedijoje.

Nuo liepos 8 d. prasidės Švedijos 400 kV perdavimo tinklo rekonstravimo darbai, kurių metu „NordBalt“ bus ribojama iki 50% galios, rinkai paliekant 350 MW. Šie darbai Švedijoje vyks iki spalio 20 d.

Be to, spalio 21–27 d. suplanuota atjungti „NordBalt“ metiniams aptarnavimo darbams.

LEA teigimu, iš Švedijos jungtimi pernai importuota 61,5%, iš Latvijos – 38,5% elektros.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791