„Litgrid“ perka du norvegiškus jutiklius, tiki, kad jie leis padidinti linijų pralaidumą
Tikimasi, kad jutikliai leis padidinti linijų pralaidumą, kas sukurtų palankesnes aplinkybes atsinaujinančios energijos išteklių jėgainėms generuoti daugiau elektros be apribojimų, skelbia operatorė.
Prie oro linijų sumontuoti naujieji fiziniai sensoriai stebės oro sąlygas, matuos linijos laidų temperatūrą, srovę, vibracijų stiprumą ir dažnį bei laido įlinkį. Inovacija bus įdiegta Alytuje esančioje tarptautinėje jungtyje su Lenkija „LitPol Link“ ir 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 Klaipėdos rajone.
„Jutiklius tarptautinėje jungtyje su Lenkija „LitPol Link“ diegsime norėdami išlaikyti nepriekaištingą oro linijos kokybę, o Klaipėdoje – siekdami dar geriau įvertinti kintamo pralaidumo technologijos (angl. Dynamic Line Rating, DLR) pritaikomumą. Šią technologiją testuojame nuo pernai rudens. Pirminiai duomenys rodo, kad ji turi daug potencialo, nes be didesnių papildomų išlaidų leistų į perdavimo tinklą integruoti daugiau atsinaujinančios energijos elektrinių“, – pranešime cituojamas Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Nuo vasario mėnesio 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 naudojami ir virtualūs Norvegijos kompanijos sensoriai.
Jie apskaičiuoja elektros oro linijų pralaidumo galimybes pagal „Litgrid“ specialistų pateiktus elektros perdavimo linijų techninius duomenis, atramų koordinates ir jų šviesos aptikimo ir diapazono (angl. LiDAR) profilį.
Oro linijų pralaidumui reikšmingos įtakos daro linijos temperatūra, o šiai – aplinkos oro temperatūra, vėjo kryptis, vėjo greitis, saulės stiprumas, oro drėgmė ir krituliai.
Nuo pernai spalio mėnesio 110 kV elektros perdavimo linijoje Palanga–Vėjas 1 „Litgrid“ įgyvendina ir kitą kintamo pralaidumo technologinį sprendimą, kurį pasiūlė Slovėnijos ir Austrijos kompanijos „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie GmbH“.
Speciali ant elektros oro linijos atramų įtvirtinta įranga matuoja oro sąlygas ir linijos temperatūrą, o dirbtinio intelekto pagalba veikiantis modelis stebi ir prognozuoja galimą linijų pralaidumą.
Pirmieji šios technologijos bandymų rezultatai, išanalizavus duomenis nuo spalio iki gegužės vidurio, parodė, kad kintamo pralaidumo technologija leidžia per tas pačias elektros oro linijas perduoti 64% daugiau elektros energijos.
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1.823 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
