ES valstybės narės pasiekė susitarimą dėl rusiškų dujų vartojimo mažinimo

Papildyta antru skirsniu 

„Tai nebuvo misija neįmanoma!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Čekija. – Ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl dujų paklausos mažinimo prieš artėjančią žiemą.“

Vengrija buvo vienintelė šalis, kuri balsavo prieš taisykles, tviteryje parašė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Claude'as Turmesas.

Europos Komisijos pasiūlytame plane numatoma, kad valstybės narės sieks nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2023 metų kovo 31-osios savanoriškai sumažinti dujų vartojimą 15%.

Be to, būtų sukurtas mechanizmas, kuris leistų visoje Bendrijoje paskelbti pavojų, jei dujų trūkumas pasireikštų įvairiose šalyse, ir įgyvendinti privalomus vartojimo mažinimo tikslus.

Tačiau palyginti su pirminiu Europos Komisijos pateiktu projektu, patvirtintame plane įtraukta įvairių galimų išimčių.

„Nors visos ES šalys dės didžiausias pastangas, kad sumažintų dujų kiekį, Taryba nurodė tam tikras išimtis ir galimybes prašyti nukrypti nuo privalomo mažinimo tikslo, kad būtų atsižvelgta į konkrečią valstybių narių padėtį ir užtikrinta, kad dujų kiekio mažinimas būtų veiksmingas didinant tiekimo saugumą ES“, – sakoma ES Tarybos paviešintame pranešime.

Pranešime taip pat nurodoma, kad Taryba susitarė, jog valstybėms narėms, kurios nėra sujungtos ar mažai sujungtos su kitų valstybių narių dujų tinklais, privalomas dujų kiekio mažinimas netaikomas, nes jos negalėtų atlaisvinti didelio dujų kiekio vamzdynais kitų valstybių narių naudai. Tai tokios šalys kaip Kipras, Malta, Airija, Ispanija, Portugalija. 

Valstybėms narėms, kurių elektros energijos tinklai nėra sinchronizuoti su Europos elektros energijos sistema ir kurių elektros energijos gamyba labai priklauso nuo dujų, taip pat taikoma išimtis, kad būtų išvengta elektros energijos tiekimo krizės pavojaus.

Privalomi dujų taupymo tikslai taip pat gali būti sumažinti tam tikromis kitomis aplinkybėmis, be kita ko, kai pildomos dujų saugyklos, kai atsiranda energijos deficitas arba kai dujos reikalingos pramoniniam naudojimui kaip žaliava.

Dujų taupymo planas bus taikomas vienerius metus, Europos Komisija iki 2023 m. gegužės atliks peržiūrą, kad apsvarstytų, ar pratęsti plano taikymą atsižvelgiant į bendrą ES dujų tiekimo padėtį.

„Bloomberg“: Kremlius tęs spaudimą minimaliu dujų tiekimu  

Kremlius greičiausiai išlaikys minimalų dujų srautą į Europą tol, kol tęsis priešprieša dėl Ukrainos, didindamas spaudimą ES dėl jos griežtos pozicijos Rusijos invazijos į kaimyninę šalį atžvilgiu, rašo „Bloomberg“ remdamasis Rusijos valdžiai artimais šaltiniais.

Rusija viešai teigia, kad pastarosiomis savaitėmis dėl techninių problemų, pavyzdžiui, trūkstamų dokumentų ir „Nord Stream“ turbinų techninės priežiūros, buvo priversta sumažinti tiekimą. Tačiau iš tikrųjų, pasak su anonimiškumo sąlyga kalbėjusių šaltinių, Kremlius naudojasi tiekimo sumažinimu, kad padidintų politinę įtampą ir priverstų Europos lyderius persvarstyti įvestas skausmingas sankcijas ir paramą Kyjivui.

Jų manymu, Kremlius ir valstybės valdoma dujų milžinė „Gazprom“ ir toliau ieškos priežasčių apriboti dujų srautus, neleisdami Europos vartotojams sukaupti atsargų, kurių reikia žiemos paklausai patenkinti.

Pasak su situacija susipažinusio asmens, „Gazprom“ išanalizavo ir kitais metais tebesitęsiantį tiekimo nutraukimo poveikį ir rado būdų, kaip sumažinti finansinę žalą dėka šiais metais išaugusių kainų ir pajamų.

Tiekimą mažina iki 20%

„Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą – tai sudaro maždaug 20% dujotiekio pajėgumų.

Bendrovė nurodė, kad nuo trečiadienio 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

Pirmadienį taip pat buvo pranešta, kad vokiečių bendrovė „Siemens Energy“ nusiuntė Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ Kanados išduotą eksporto licenciją, leidžiančią remontuoti, techniškai prižiūrėti ir transportuoti dujotiekio „Nord Stream“ kompresorių stoties „Portovaja“ turbinas.

Birželį „Gazprom“ smarkiai sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream“. Bendrovė aiškino, jog tai buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.

Vokietija, kuri šiuo dujotiekiu gauna didžiausią suvartojamų rusiškų dujų kiekį, sakė, jog tiekimas, jos nuomone, buvo sumažintas dėl politinių priežasčių – Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.

Berlynas ir Otava galiausiai sutarė, jog Kanada perduos turbiną Vokietijai, o ši savo ruožtu pristatys ją Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kad būtų išvengta Kanados sankcijų pažeidimo.

Liepos 11–21 dienomis dujotiekis buvo laikinai sustabdytas „planiniams techninės priežiūros darbams“ ir Europos Komisijoje buvo rengiamasi tam, kad, šiems darbams pasibaigus, dujų tiekimas nebus atnaujintas.

Visgi „Gazprom“ liepos 21 dieną atnaujino dujų tiekimą Vokietijai, bet tik 40% dujotiekio pajėgumu, o vos po kelių dienų vėl jį sumažino.