„Litgrid“ dalinasi 120.000 Eur vertės studija apie Lietuvos energetikos ateitį

Publikuota: 2020-12-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Litgrid“ su rinkos dalyviais bei visuomene dalinasi savo užsakymu atliktos studijos „Raida 2050“ duomenimis. 120.000 Eur vertės studijoje braižoma artimiausių 30 metų Lietuvos energetikos ateitis.

„Šios studijos pagrindinis siekis: nubrėžti energetikos kryptį Lietuvai, kad žinotume, ko laukti, būtume pasiruošę sistemos virsmui“, – išplatintame pranešime sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Teigiama, kad studijos įžvalgos gali būti naudingos elektros gamintojams, tiekėjams, pramonės įmonėms, kurios perka elektrą didmeninėje rinkoje, taip pat kitiems verslams, pavyzdžiui, ruošiantis „žaliosios“ elektros energijos ir su ja susijusios įrangos paklausos augimui.  Su studija „Raida 2050“, kurią „Litgrid“ užsakymu atliko tarptautinė konsultacinių paslaugų įmonė DNV GL, galite susipažinti čia.

Elektra – ateities kuras

DNV GL studiją atliko vadovaudamasi ambicinga Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija (NENS). Joje numatoma, kad iki 2050 metų Lietuva taps klimatui neutralia šalimi, 100% elektros energijos pasigaminančia iš atsinaujinančių energijos šaltinių.  Šiuo metu AEI patenkina apie penktadalį viso Lietuvos suvartojamo elektros energijos kiekio.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pranešime rašoma, kad toks tikslas tampa dar ambicingesnis atsižvelgiant į „Raidos 2050“ prognozę, kad per artimiausius 30 metų Lietuvos elektros energijos suvartojimas išaugs nuo esamų 13 teravatvalandžių (TWh) iki 20 TWh. Tam didžiausią įtaką turės didėjanti elektrifikacija pramonėje, aptarnavime ir ypač transporto sektoriuje.

„Tiek namuose, tiek pramonėje kietojo kuro, biokuro, dujiniai katilai jau dabar keičiami į elektra veikiančias šildymo ir vėdinimo sistemas. Transporto sektoriuje elektros poreikis augs ne tik dėl elektromobilių, bet ir elektrinių geležinkelių, prie vandenilio pereinančių uostų. Taigi kitus energijos šaltinius – biomasę, dujas, malkas, benziną – keičia elektra“, – pastebi L. Varanavičius.

Didžiausia dalis elektros – iš vėjo jūroje

Pagal NENS, visą Lietuvos elektros energijos poreikį turės patenkinti AEI. Ekspertai numato, kad AEI dalį palaipsniui didinant, 2050 metais pagrindinis gamybos šaltinis bus jūrų vėjas, kuris AEI generacijos struktūroje sudarys apie 40%, dar maždaug 30% poreikio patenkins sausumos vėjo ir saulės energija.

Visgi vien pastatyti daugybės vėjo ir saulės jėgainių neužtenka, kadangi esminis AEI trūkumas ir skirtumas nuo tradicinių iškastinio kuro generavimo būdų yra tai, jog elektra gaminama ne nuolatos ir pajėgumų negalima padidinti ar sumažinti vos prireikus.

„Tai reiškia, kad turime numatyti papildomas priemones energijos kaupimui, kad visuomet būtų patenkinami vartotojų poreikiai, net ir tuo metu, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė, pavyzdžiui, šaltais žiemos vakarais, kai vartojimas kaip tik išauga“, – paaiškina L. Varanavičius.

Tikslas – suvaldyti galimus kainų šuolius

„Raida 2050“ studijos autoriai pastebi, kad nieko nedarant sistema patirs didelių iššūkių, kurie pasireikš didmeninių elektros kainų šuoliais. Jau po 2040 metų tomis savaitėmis, kai nepučia vėjai ir nešviečia saulė, didmeninės elektros energijos kainos gali šoktelti net iki 3.500 Eur / MWh. Ir atvirkščiai: saulėtomis ir vėjuotomis savaitėmis, maksimaliai išaugus AEI gamybai, susidarytų perteklius ir kaina kristų iki 0 Eur / MWh. Palyginti, pernai vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje siekė 46 Eur / MWh.

Mažų elektros energijos kainų periodas per visus metus galėtų sudaryti apie trečdalį laiko. Tačiau šis faktas anaiptol nedžiugina, kadangi „nemokamos“ elektros gamintojų nuostolius turėtų kompensuoti valstybė. AEI šaltinių ir nedidelių kaupimo priemonių plėtros subsidijos tokiu atveju siektų iki 180 mln. Eur per metus.

„Nieko nedaryti būtų tikra prabanga. Todėl studijoje įvardijamos priemonės, kurios leistų užtikrinti sistemos stabilumą ir patikimumą pereinamuoju laikotarpiu, kainos išliktų patrauklios, o gamintojai užsitikrintų pakankamas pajamas. Ir valstybės subsidijų reikėtų triskart mažiau“, – sako „Litgrid“ atstovas.

Lankstumo priemones papildys vandenilis

Lietuvai patariama skatinti ir diegti ne tik įvairias trumpalaikio kaupimo įrenginių ir vartotojų lankstumo priemones, bet ir išnaudoti vandenilio gamybos iš AEI technologijas. Jos užtikrintų „žalių“ vandenilio dujų gamybą pramonei ir transportui bei prisidėtų prie šių sektorių dekarbonizavimo.

„Tokios priemonės, kaip baterijos, elektromobiliai, gamybos atidėjimas, lankstūs vėdinimo ar šildymo sprendimai yra tik trumpalaikiai sprendimai. Jie leidžia „perkelti“ vartojimą kelioms valandoms ar, geriausiu atveju, dienoms, bet ne savaitėms ir mėnesiams. Todėl studijoje siūloma išeitis – elektros perteklių perkelti į vandenilio gamybą. Pastarasis ir dabar įvairiose srityse naudojamas kaip kuras, tiesa, šiuo metu vandenilį pigiau gaminti naudojant dujas“, – teigia L. Varanavičius.

Ekspertai prognozuoja, kad vandenilio elektrolizės technologija taps itin perspektyvi po 2030 metų. Tačiau apie šiuos sprendimus siūloma pradėti galvoti ir jiems ruoštis dar iki tada, kad technologiją ištobulinus Lietuva jau būtų pasiruošusi.

Išnaudojus vandenilio elektrolizės galimybes, prognozuojama, subsidijų poreikis 2050-aisiais sumažėtų apie tris kartus, iki maždaug 60 mln. Eur per metus. Įdiegtos lankstumo priemonės taip pat padėtų išvengti milžiniškų didmeninės elektros kainos šuolių ir išlaikyti palankią vidutinę elektros kainą vartotojams.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Jūsų bilietas nelaimėjo 4

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
05:50
Vokietijos kancleris ragina dujotiekiu sujungti Europos pietus ir centrinę dalį

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį sakė siekiantis sudominti partnerius Europoje dujotiekiu,...

Pramonė
2022.08.11
VVTAT tarė žodį: „Perlas energijos“ sutarties sąlygos – nesąžiningos 14

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pranešė, jog nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas...

Pramonė
2022.08.11
Siūloma įvesti kompensuojamos elektros suvartojimo lubas 3

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo...

Pramonė
2022.08.11
Galią elektromobilių krovimui – iš prekybos centro ar biuro Premium

2030 m. Lietuvoje tikimasi elektromobilių parką padidinti iki kelių šimtų tūkstančių. Tam reikės elektros,...

Inovacijos
2022.08.11
Ispanijoje siekiant taupyti energiją ribojamas kondicionierių naudojimas 1

Ispanijoje trečiadienį įsigaliojo naujos energijos taupymo taisyklės, ribojančios oro kondicionierių...

Verslo aplinka
2022.08.11
Vengrijos naftininkė MOL apmokėjo „Transneft“ rusiškos naftos tranzitą per Ukrainą

Vengrijos naftos įmonė MOL trečiadienį pranešė sutikusi padengti rusiškos naftos tranzito per Ukrainą...

Verslo aplinka
2022.08.11
„Orlen Lietuva“ pradeda 641 mln. Eur vertės modernizaciją

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla...

Pramonė
2022.08.11
Prezidentūra siūlo kelti NPD bent 100 Eur, didinti kompensaciją už elektrą 2

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 Eur, sako prezidento patarėjas...

Verslo aplinka
2022.08.11
R. Pocius: yra rizikos, jog „Perlas Energija“ gali gauti nepagrįstų pajamų 2

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prokurorų pagalbos paprašė įvertinusi riziką, jog elektros...

Pramonė
2022.08.10
V. Juraitis: „Perlas Energija“ neketina parduoti turto 11

Energetikos rinkos reguliuotojui trečiadienį paprašius prokurorų ginti viešąjį interesą dėl nepriklausomos...

Verslo aplinka
2022.08.10
VERT dėl „Perlas Energijos“ veiksmų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama...

Pramonė
2022.08.10
Latvijos vyriausybė rezervavo „Latvijas gaze“ priklausančias gamtines dujas Inčukalnyje

Latvijos vyriausybė nusprendė rezervuoti bendrovei „Latvijas gaze“ priklausančias gamtines dujas Inčukalno...

Rinkos
2022.08.10
Elektros gamyba Lietuvoje šiemet sumažėjo 17,5% 14

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį pagaminta 0,94 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 17,5% mažiau...

Pramonė
2022.08.10
Estija planuoja statyti pirmąją šalyje hidroakumuliacinę elektrinę

Estijos valstybinis energetikos koncernas „Eesti Energia“ pradėjo pirmosios šalyje hidroakumuliacinės...

Pramonė
2022.08.10
„MV Group Production“ gamyklose įrengs dvi saulės elektrines

Dariaus Mockaus kontroliuojamos „MG grupės“ valdoma „MV Group Production“  už daugiau nei 1,4 mln. Eur...

Pramonė
2022.08.10
„Luminor“ žaliųjų garantijų limitą „Green Genius“ padidino iki 12 mln. Eur

Atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ su „Luminor“ banku Lietuvoje sutarė dėl žaliųjų...

Pramonė
2022.08.10
„Perlas energija“ sugalvojo paprekiauti „nestandartizuotais elektros ateities sandoriais“ Premium 11

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas energija“ pranešimas apie augančius nuostolius ir dėl to keičiamas...

Rinkos
2022.08.10
Turkija po 2 metų pertraukos pasiuntė gręžybos laivą į Viduržemio jūros rytus

Turkija antradienį pasiuntė savo naujausią gręžybos laivą į pirmąją per beveik dvejus metus energijos...

Verslo aplinka
2022.08.09
„Ignitis grupė“ susimažino įstatinį kapitalą iki 1,616 mlrd. Eur 4

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ anuliavo dalį jos supirktų akcijų ir sumažino įstatinį...

Rinkos
2022.08.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku