Viceministras: biokuro konkurencija yra, o per didelė importo dalis bus mažinama

E. Purlio teigimu, biokuro rinkoje yra išlaikomi beveik visi Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. numatyti parametrai ir rodikliai.

„Tiek vadinamasis indeksas dėl koncentracijos, tiek didžiausio tiekėjo, rinkoje užimančio didžiausią dalį. Pavyzdžiui, didžiausias tiekėjas užima 15%, o tikslas yra ne daugiau kaip 20%. Dabar 75% rinkos yra pasidalinusios 17 įmonių, o siekis yra ne mažiau kaip 15“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kur svarstyta padėtis biokuro rinkoje, teigė E. Purlys. 

Pasak jo, vienintelis nevykdomas rodiklis – dėl importuojamo biokuro. Siekis yra, kad, jis sudarytų ne daugiau kaip 20%, o pernai iš Baltarusijos importuoto biokuro dalis sudarė 30%.

„Turėjome kituose energetikos sektoriuose karčios patirties, todėl nenorime, kad biokuro importas keltų grėsmę ir riziką mūsų energetiniam savarankiškumui“, – sakė E. Purlys. 

Anot jo, per didelė importuojamo kuro dalis ateityje gali lemti didesnius nei yra toleruojami ar pageidaujami kainų svyravimus. 

„Tas kainų svyravimas metai iš metų – du su puse karto, jis nepageidautinas, nes vieną sezoną šildymo kainos – labai aukštos, o kitą – žemos, todėl mūsų noras yra turėti pakankamai stabilią vietinę pasiūlą ir stabilias kainas, kurios svyruotų dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, žiemos sąlygų“, – aiškino viceministras. 

Jo teigimu, jau netrukus padėtį pataisys trys žadamos įgyvendinti priemonės, o visų pirma bus keičiama kuro pirkimo tvarka – ją per liepą ketinama patvirtinti. 

„Esant vienodai (biokuro – BNS) kainai, pirmenybė būtų teikiama vietiniam biokurui. Taip pat ketinam sutvarkyti užbiržinius sandorius – jie būtų vertinami pagal biržos kainą. Dar rengiama tvarka, kuri leistų įsitikinti biokuro kilme – ar jis vietinis, ar importuojamas“, – aiškino E. Purlys. 

Jis žada su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) ieškoti būdų, kaip paskatinti naudoti prasčiausios rūšies biokurą.

„Liekanas, šakas, tai kas pūva ir kas išskiria CO2“, – tvirtino viceministras.

Laikinai einanti  Valstybinių miškų urėdija direktoriaus pavaduotojos medienos ruošai ir prekybai pareigas Ramunė Petkevičienė sakė, kad miškininkai susiduria su sumažėjusia miško kirtimų liekanų paklausa. 

„Pačios pigiausios žaliavos vartojimas metai iš metų ženkliai mažėja“, – teigė ji.

Pasak urėdijos atstovės, 2019 m. tik 17 šilumos gamintojų naudojo biokuro žaliavą, ruošiamą iš miško kirtimų liekanų, tuo tarpu iš geresnės medienos gautą žaliavą naudojo 87 įmonės.