Klaipėdoje pirmą kartą kuru aprūpintas SkGD varomas laivas

Laivas buvo papildytas 45 kub. m SkGD iš intermodalaus ISO konteinerio. Pirmąją Klaipėdos uoste bunkeriavimo operaciją iš ISO konteinerio į cementovežį vykdė patirtį laivybos ir dujų bei naftos srityse turinti Norvegijos kompanija „Cryo Shipping AS“.

Jos atgabentas ir į „Baltkontos“ vilkiko priekabą pakrautas konteineris, savo ruožtu, po bunkeriavimo operacijos buvo užpildytas „Klaipėdos naftos“ dujų paskirstymo stotyje UAB „Ignitis“ priklausančiomis dujomis. Kaip praneša pastaroji bendrovė, šios dujos bus panaudotos antrą kartą vykdant to paties laivo bunkeriavimą Klaipėdos uoste, tai turėtų įvykti antroje kovo pusėje.

„Esame labai dėkingi už visą pagalbą, kurios itin daug sulaukėme iš visų šioje operacijoje dalyvavusių šalių. Tikimės, kad ateityje Klaipėda taps svarbiu SkGD bunkeriavimo uostu, „Cryo Shipping“ šį siekį rems ir skatins“, — pranešime cituojamas Nicholai H. Olsen, „Cryo Shipping AS“ direktorius.

„Cryo Shipping AS“ vadovas teigia, kad ateityje įmonė turi planų įsigyti SkGD bunkeriavimo laivą, kuriuo bunkeriavimą vykdytų ir Klaipėdos uoste.

Bunkeriavimas be taisyklių

KN patikina, kad „bunkeriavimo operacija vyko pagal visus gerosios praktikos reikalavimus bei Europos jūrų saugumo agentūros rekomendacijas“. Tačiau Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius, taip pat pastebi, jog visą procesą sunkino faktas, kad Lietuvoje nėra SkGD bunkeriavimą reglamentuojančių teisės aktų.

„Pirminis SkGD bunkeriavimą uoste reglamentuojantis dokumentas bus Uosto laivybos taisyklės, kurių pakeitimo laukia visa SkGD bunkeriavimu suinteresuota bendruomenė. Kol jų nėra, tam, kad „Cryo Shipping AS“ gautų leidimą Klaipėdos uoste atlikti pirmąją SkGD bunkeriavimo operaciją, teko nueiti ilgą kelią ir susiderinti daugybę dokumentų, kurie apibrėžtų saugią operaciją ir užtikrintų Uosto kapitono tarnybos leidimo šiam konkrečiam atvejui gavimą Klaipėdos uoste“, - bendrovės pranešime cituojamas D. Šilenskis.

Savaitgalį Klaipėdos uoste vykusi SkGD bunkeriavimo operacija kol kas yra pirmoji. Tačiau D. Šilenskis sako, kad vertinant SkGD varomų laivų skaičių bei augantį jų užsakymų skaičių Baltijos ir Šiaurės jūrose, SkGD bunkeriavimo procedūrų daugės.

Anot bendrovės, 2019 metais Klaipėdos valstybinį jūrų uostą krovos tikslais aplankė ne vienas SkGD varomas laivas. Įmonė išskiria kompanijų „Unifeeder“ („Wes Amelie“), Containerships („Nord“, „Aurora“, „Polar“), „Furetank“ („Fure Ven“, „Fure West“, „Ramanda“), „Norlines“ („Kvitbjorn“) SkGD varomus laivus. Pastebimi ir kitų kompanijų pavieniai SkGD varomų laivų užplaukimai į Klaipėdos uostą.

Į Klaipėdos uostą ateinantys laivai gali būti bunkeriuojami pagal visas tris schemas: įvairiuose uosto krovos terminaluose iš SkGD autocisternos į laivą, iš terminalo į laivą KN SkGD paskirstymo stotyje bei iš laivo į laivą. Nors Klaipėdoje šiuo metu nėra nuolat reziduojančio SkGD bunkeriavimo laivo, tačiau Baltijos ir Šiaurės jūrų regione SkGD transportavimo ir bunkeriavimo paslaugas teikia keletas laivų, kurių paslaugomis galima naudotis.

Mažiau sieros ir azoto

„Didėjantis gamtinių dujų vartojimas jūrų transporte pirmiausiai reiškia mažesnius į aplinką išmetamų sieros ir azoto oksidų bei šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų kiekius, o taip pat ir mažesnę garsinę taršą. Tai – sveikintina tendencija, kuri, pastebime, kiekvienais metais vis stiprėja globaliu mastu“, – sako Dovydas Palaima, „Ignitis“ SkGD plėtros ir vystymo vadovas.

Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu jūsų transportas visame pasaulyje į aplinką išmeta apie 2,5% šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. O vien tik ES šalyse šis rodiklis siekia 13,6%. Todėl laivybos sektoriaus bendrovių žvilgsniai vis dažniau krypsta į mažiau taršaus kuro rūšis, tarp kurių – SkGD.

„Lyginant su laivų mazutu ar dyzeliu, SkGD į aplinką išmeta ketvirtadaliu mažiau anglies dioksido ir 99% mažiau sieros dioksido. Dedant vis didesnes pastangas kovai su klimato kaita, riboti laivybos į aplinką išmetamų teršalų kiekius užsimojo ir įvairios tarptautinės organizacijos.

Jis pastebi, kad Tarptautinė jūrų organizacija iki 2050 m. siekia 50%, palyginus su 2008 m., sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Europos Sąjunga įsipareigojo išmetamą šių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 40%.

„ Todėl poreikis švaresniam ir aplinką mažiau teršiančiam kurui laivyboje tik augs“, – teigia D. Palaima.

Skaičiuojama, kad 2030 m., jūrų transportui teks 32% viso pasaulyje suvartojamo SkGD kiekio. DNV GL duomenimis, šiandien visame pasaulyje plaukioja 171 SkGD varomas laivas, iki 2026 m. bus pastatytos dar 187 šį kurą naudojančios jūrų transporto priemonės. Daugiausiai tai – įvairūs krovininiai laivai, tačiau pasaulyje populiarėja ir SkGD varomi kruiziniai laivai bei keleiviniai keltai.