R. Karbauskio planuose 20.000 vietų karvidės ir pieno perdirbimo gamykla

Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncerno“ įmonių grupės savininkas, sako, kad statomas karvių kompleksas išsiskirs ne tik savo dydžiu, infrastruktūra, bet ir moderniais bei tvariais sprendimais, kurie padės užtikrinti visus keliamus aplinkosaugos reikalavimus, gyvulių gerovę ir pieno kokybę.

„Karvidėse bus aukštos, 15–20 metrų siekiančios lubos, įrengti platūs praėjimai, didžiąją laiko dalį karvės maitinsis savarankiškai. Robotizuoti sprendimai, integruotos gyvulių sveikatos monitoringo sistemos leis stebėti kiekvieno jų būklę esamuoju metu. Pašarą galvijams ruošime savo žemėse, todėl galėsime užtikrinti aukštą jo kokybę“, – koncerno pranešime cituojamas R. Karbauskis.

Planuojama, kad iš viso šiame fermų komplekse bus auginama iki 10.000 galvijų, sukurta apie 50 darbo vietų. 

Fermų kompleksas veiks žiedinės ekonomikos principu. Prie jo bus projektuojama biometano jėgainė kuri gyvulių mėšlą perdirbs į biodujas. Taip pat bus gaminamos ir biotrąšos, skirtos ūkių veiklai. Visi žemės dirbimo, pašarų ruošimo, gyvulininkystės procesai bus organizuojami taip, kad būtų maksimaliai sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. 

Fermų komplekso patalpos bus šildomos energiją taupančiais efektyviais oras–vanduo šilumos siurbliais. Sudarant sąlygas darbuotojams naudoti aplinkai draugišką transportą, komplekse bus įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės.

Vienas pagrindinių įrangos tiekėjų yra pieno ūkio technologijų srityje lyderiaujanti, ilgametes tradicijas turinti Švedijos įmonė „DeLaval“. Jos pardavimų vadybininkas Robertas Dirmeikis pažymi, kad fermoje bus įrengta didžiausia rinkoje esanti 100 vietų karvių melžimo karuselė.

„Tai yra didžiausia karvių melžimo karuselė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Taip pat, be kitos sklandžiam fermos darbui skirtos įrangos, robotizuotų sprendimų, bus diegiama ir rinkos naujovė – karvių elgsenos analizės sistema. Kiekviena karvė turės daviklį, kuri fiksuos visą jos gyvenimą: ką ir kiek ėda, kaip atrajoja, kiek laiko guli, kada rujoja ir pan. Visus duomenis analizuos dirbtinis intelektas, kuris teiks priežiūros rekomendacijas“, – aiškina R. Dirmeikis.

Pasak jo, šiuo metu įmonės „DeLaval“ duomenų bazėje yra sukaupta daugiau nei 6 mln. karvių laktacijų istorijų. Šie duomenys leidžia ne tik matyti, kaip karvė jaučiasi, bet ir prognozuoti galimas ligas, reguliuoti mitybos poreikius bei priimti kitus sprendimus, kurie padėtų užtikrinti fermoje esančių gyvulių gerovę.

Karvių fermų komplekse bus diegiamas ir pasaulyje analogų neturintis Lietuvos įmonės „Brolis Sensor Technology“ sukurtas integruotas „Brolis“ lazerinis pieno analizatorius. Įmonės generalinis direktorius Dominykas Vizbaras pasakoja, kad ši inovacija padeda aptikti karvių sveikatos sutrikimus, optimizuoti šėrimą ir selekciją.

„Ši technologija leidžia atlikti labai tikslius matavimus. Sistema „Brolis HerdLine“ matuoja riebalų, baltymų ir laktozės koncentraciją bei analizuoja pieno spektro pokyčius kiekvienos karvės melžimo metu. Istoriniai ir realiu laiku surenkami duomenys užtikrina patogesnę pieninių galvijų kontrolę ir priežiūrą. Tai suteikia galimybę padidinti aukštos kokybės pieno primilžį“, – pasakoja D. Vizbaras.

Ši lietuvių sukurta išskirtinė technologija šiuo metu yra sertifikuojama. Pasak D. Vizbaro, integruoti lazeriniai pieno analizatoriai bus pirmą kartą įdiegti tokio dydžio fermų komplekse.

Didžiausią ir moderniausią Europoje karvių kompleksą stato įmonė „YIT Lietuva“. Numatyta statybos darbų vertė yra 52,6 mln. Eur. Skaičiuojama, kad viso komplekso investicija sieks apie 78 mln. Eur.

„Agrokoncerno“ įmonių grupės savininko teigimu, investicijų į pieno gamybą buvo nuspręsta imtis siekiant pakeisti šiuo metu esamą situaciją. Šalies pieno gamintojai nepatenkina perdirbimui reikalingo pieno poreikio. Apie 30% žaliavinio pieno yra importuojama iš kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos ir Estijos.

„Planuojame, kad pastačius didžiausią ir moderniausią Europoje karvių kompleksą kasdien bus primelžiama apie 140 t pieno per dieną, tai yra kiek daugiau nei 51.000 t per metus“, – skaičiuoja R. Karbauskis.

Iš viso šalyje per metus vidutiniškai yra pagaminama apie 1,3 mln. t pieno. Tačiau dėl augančių gamybos kaštų, pieno kainos svyravimų, importo ir eksporto politikos Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai mažėja pienines karves auginančių ūkių. Jeigu 2016 m. pieną parduodančių ūkių buvo daugiau nei 28.000, tai Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2023 m. jų buvo kiek daugiau nei 12.000.

Ieško strateginio investuotojo

Šis karvių fermų kompleksas yra pirmasis iš numatytų keturių. R. Karbauskis dalijasi užmojais pastatyti dar tris, su maždaug 4.200 melžiamų karvių kiekviename. Įgyvendinus šį projektą būtų auginama apie 20.000 gyvulių ir primelžiama apie 750–800 t pieno per dieną.

Šiuo metu yra ieškoma strateginio partnerio, kurį domina pieno perdirbimas. Projektas būtų įgyvendintas pastačius pieno perdirbimo gamyklą, kuriai pienas būtų tiekiamas iš grupei priklausančių fermų.

Pasak R. Karbauskio, galimi du scenarijai: staigaus ir organiško augimo. Pirmuoju atveju reikalingas strateginis partneris, kuris norėtų investuoti į pieno perdirbimą. Tokiu atveju, per gana trumpą laiką būtų statomos dar keturios fermos, kurios tiektų pieną į vienas rankas, pavyzdžiui, pieno perdirbimo gamyklą.

Natūralaus augimo atveju fermos būtų statomos palaipsniui, per 10–12 metų primelžiamo pieno kiekį išauginant iki 800 t, taip pat kartu statant nuosavą pieno perdirbimo gamyklą.

„Kai manęs prieš metus klausė ar esu pasirengęs įsileisti investuotojus, atsakiau, kad ne. Tačiau dabar mūsų strategija pasikeitė, todėl pirmąjį kartą per grupės istoriją esame atviri partnerystėms ir investuotojams. Turime ambicingų, nacionalinės reikšmės projektų, kuriuos įgyvendinę ženkliai prisidėtumėme prie šalies žemės ūkio sektoriaus augimo“, – nurodo „Agrokoncerno“ įmonių grupės savininkas.

Skaičiuojama, kad įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje būtų papildomai primelžiama 10% daugiau pieno, tai yra maždaug iki 800 t per dieną.

Lygiagrečiai su fermų komplekso statybomis UAB „Agrokoncernas“ įgyvendina ir kitą projektą. Antrinė koncerno bendrovė „Agrokoncernas GDP“ yra pasirašiusi sutartį su statybų bendrove Panevėžio statybos trestas (PST), kuri bus atsakinga už giluminio grūdų perdirbimo gamyklos techninį projektą ir jo įgyvendinimą.

Daugiau nei 300 mln. Eur vertės „Agrokoncernas GDP“ giluminio grūdų perdirbimo gamykla bus statoma Kuršėnuose, buvusio Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje. Per metus joje planuojama perdirbti apie 500.000 t grūdų. Iš jų bus gaminami du pagrindiniai produktai – krakmolas ir glitimas, taip pat šalutiniai gamybos produktai – bioetanolis, biodujos ir biotrąšos.

Agrokoncer