Kooperatyvas „Pienas LT“ superkamo pieno kainą didina pelno sąskaita
Įvertinęs pieno perdirbimo sąnaudas kooperatyvas kainų korekcijai skyrė apie 0,5 mln. Eur. Tai leis pieno kainą už bazinių rodiklių pieną padidinti nuo 10 iki 20 Eur/t, už natūralų pieną gamintojai gaus nuo 12 iki 25 Eur/t aukštesnę kainą.
„Matydami slogią pieno sektoriaus situaciją rinkoje, imamės iniciatyvos patys ieškoti sprendimų ir padėti ūkiams. Kooperatyvo valdybos ir administracijos nutarimu, mūsų pieno tiekėjams vidinių resursų sąskaita esame numatę padidinti pieno supirkimo kainą. Nepaisant to, ūkių, parduodančių pieną kooperatyvui, pieno kaina visais praėjusiais metais ir iki šiol visada yra aukštesnė nei rinkos vidurkis“, – pranešime cituojamas Tomas Raudonius, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.
Kooperatyvo atstovai prognozuoja, kad vasario mėnesį pieno supirkimo kaina pasieks žemiausią ribą, o stebint ateities sandorius, kovą galima tikėtis lengvo rinkos atsigavimo.
T. Raudonius atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu uždirbamo pelno sąskaita galima stengtis subalansuoti pieno gamintojų pajamas už pieną, tačiau galimybės ribotos ir reikalingi ilgalaikiai bendri suinteresuotų šalių sprendimai.
„Kooperacinis perdirbimas šiuo metu Lietuvoje sudaro tik 15% nuo žaliavinio pieno. Reikia stiprinti kooperaciją, tik tokiu būdų galima prailginti perdirbimo grandinę ir pasiekti tarptautinį konkurencingumą. Santykis tarp parduodamos kooperuotos ir nekooperuotos produkcijos turėtų žymiai didėti ir siekti 40%“, – teigia T. Raudonius.
Pasak Remigijaus Kelnerio, ilgamečio kooperatyvo nario ŽŪB „Lumpėnų Rambynas“ vadovo, pieno kaina trumpalaikėje perspektyvoje ūkiams – jautrus faktorius, ypač ūkio plėtros, modernizacijos etape. Kita vertus, dalyvavimas kooperacijoje padeda stabilizuoti pajamas, nes „Pienas LT“ elgsena orientuota į narių ekonominę naudą.
„Mes patys dalyvaujame pieno perdirbimo grandinėje, todėl organizacijos uždirbto pelno paskirstymas yra mūsų pačių rankose. Nepaisant kas mėnesį svyruojančių pieno supirkimo kainų, žinome, kad metinės pajamos bus vertos įdėto triūso“, – įsitikinęs R. Kelneris.
Perdirbimo pramonė jau pateikė savo pasiūlymus vyriausybei. Pienininkų asociacija „Pieno centras“ siūlo įteisinti ilgalaikes žalio pieno pardavimo-pirkimo sutartis ir sukurti bendrą rizikos valdymo fondą. Pramonės atstovų vertinimu, valstybė turėtų sparčiau įgyvendinti tikslines investicines ūkių modernizavimo priemones dėl jų stambinimo bei pieno kokybės gerinimo.
Perdirbėjai taip pat ragina vyriausybę koordinuoti veiksmus su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir siekti kuo aukštesnės pieno produktų intervencinių pirkimų kainos, jei ši priemonė būtų taikoma. Lenkijos ūkininkai jau kreipėsi į savo valdžią ir prašo inicijuoti dalies pieno produktų intervencinius pirkimus ES lygiu.
Pasak Egidijaus Simonio, „Pieno centro“ vadovo, esminė problema sektoriuje – trumpalaikių sutarčių tarp pieno tiekėjų ir supirkėjų įteisinta praktika, kai žaliavinio pieno pirkimo-pardavimo sutarčių kainos gali būti keičiamos kas 30 dienų. Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje kyla dideli pieno supirkimo kainų svyravimai.
2022 m. pirmoje pusėje globalioje rinkoje eksportuotojams buvo susiklosčiusi palanki situacija – lietuviškų pieno produktų paklausa išliko didelė, tai leido gaminti ir eksportuoti palankiomis kainomis. Augę pieno produktų pardavimai užsienyje leido didinti pieno supirkimo kainas ūkiams. 2021 m. prasidėjęs žalio pieno brangimas 2022 m. pasiekė rekordines aukštumas, šalyje superkamo žalio pieno kainos pasiekė ir viršijo ES vidurkį. Tačiau praėjusių metų pabaigoje pieno produktų paklausa eksporto rinkose staigiai krito. Tai paveikė ir žaliavinio pieno kainos pokytį.
E. Simonis teigia, kad nuo 2022 m. paskutiniojo ketvirčio stebimas biržinių pieno produktų kainų kritimas pasaulyje buvo spartesnis, nei žaliavinio pieno supirkimo kainų kritimas ūkininkams Lietuvoje.
„Perdirbėjai pirmieji prisiėmė smūgį nuosmukį patiriančiose eksporto rinkose, amortizuodami didesnį kainų kritimą žaliavinėje rinkoje“, – pažymi ekspertas.
