Kėdainių LEZ naujas investuotojas, į du gamybos pastatus investuos 20 mln. Eur

Sutartį dėl 9,7 ha nuomos „Ekoverde“ su Kėdainių LEZ pasirašė pernai gruodį.

„Šios investicijos yra neatsiejama mūsų ilgalaikės strategijos dalis, orientuota į tvarią plėtrą, žaliąją ekonomiką ir inovacijas. Jos bus įgyvendinamos be Europos Sąjungos lėšų – tai mūsų įmonės strateginis sprendimas, atspindintis pasitikėjimą mūsų veiklos modeliu ir ateities vizija“, – komentare „Verslo žinioms“ pabrėžia Romas Draskinis, UAB „Ekonovus“ generalinis direktorius.

Investicinį projektą numatoma įgyvendinti keliais etapais. Pirmąjį etapą, kuris apims pakuočių rūšiavimą, numatoma pradėti 2027 m. Antrojo etapo, susijusio su kietojo atgauto kuro (KAK arba degiosios atliekos) gamybos įdiegimu, pradžia – 2028 m. Tolesnė investicijų plėtra numatyta nuo 2029 m.

„Ekoverde“ projektuoja gamybinį rūšiavimo pastatą su administraciniu priestatu, kurio bendras plotas sudarys apie 6.082 kv. m. KAK gamybos pastato plotas sieks apie 4.476 kv. m.

Įgyvendinus projektą per metus Kėdainių LEZ būtų priimama ir išrūšiuojama, paruošiant perdirbti ar kitaip naudoti, iki 73.000 t antrinių žaliavų atliekų. Tai popierius, plastikas, metalas, mišrios ir kombinuotos medžiagos ir pan.

Kaip rašoma poveikio aplinkai informacijoje, rūšiavimo linijos našumas bus apie 10 t/val., o jos efektyvumas sudarys 86,5% (tiek būtų atskiriama antrinių žaliavų iš viso rūšiuojamų atliekų srauto).

Degiosios atliekos būtų gaminamos iš antrinių žaliavų rūšiavimo bei kitų nepavojingųjų atliekų likučių, kurios nebetinka perdirbti, tačiau turi energinę vertę. Jos bus skirtos deginti atliekų deginimo jėgainėse, tiekiamos „Akmenės cementui“, eksportuojamos.

Per metus būtų parengta deginti iki 87.600 t energinę vertę turinčių atliekų. KAK gamybos linijos našumas – 12 t/val.

„Viena mūsų pagrindinių strateginių krypčių – žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas. Mūsų tikslas, kad visos veiklos metu susidarančios atliekos būtų perdirbamos arba paverčiamos energija, taip mažinant poveikį aplinkai ir prisidedant prie tvarios ateities kūrimo“, – aiškina R. Draskinis.

Be to, anot jo, įgyvendinant šį projektą planuojama investuoti į atsinaujinančius energetikos šaltinius, kurie leistų sumažinti CO2 pėdsaką.

„Mūsų vizija taip pat apima ir tvaraus judumo skatinimą, todėl jau dabar įsigyjame elektra varomą techniką bei atsisakome taršesnių sprendimų. Tai planuojame tęsti“, – priduria vadovas.

Į klausimą, kodėl investicijai pasirinkta Kėdainių LEZ, R. Draskinis atsako, kad regionams darbo vietų kūrimas itin svarbus. O „Ekonovus“ planuoja sukurti kelias dešimtis naujų darbo vietų.

Kėdainių LEZ, kur planuoja kurtis „Ekonovus“ įmonė, taršos leidimą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo (laikymo) veiklai turi UAB „Baltic recycling“.

Akmenės LEZ – „Ekobazė“

Kaip jau rašyta, kita atliekų tvarkymo bendrovė „Ekobazė“ analizuoja galimybę 3,14 ha žemės sklype Akmenės LEZ statyti gamybinį kompleksą – dvi atliekų perdirbimo gamyklas: plastiko atliekų ir kietojo atgautojo kuro (KAK). Gamybos pradžia numatyta 2027 m. pirmąjį ketvirtį.

Dviem pamainomis, dirbant 7 dienas per savaitę, gamyklose būtų įdarbinta apie 60 žmonių. Jų pajėgumas numatomas – 10.000 t granulių ir 30.000 t antrinio kuro per metus. Projekto Akmenės LEZ vertė siekia beveik 12 mln. Eur, šiam projektui gautas ES finansavimo intensyvumas yra 80% vertės.

Atliekų perdirbimą skatina Europos žaliasis kursas. Kol kas Europoje naujų produktų gamybai panaudojama tik 4,5% antrinių žaliavų.

Lietuvoje veikia 332 įvairių pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba 7.355 darbuotojai, rodo „Creditinfo Lietuvos“ tyrimas. Per pastaruosius ketverius metus įmonių skaičius sumažėjo 21%, tačiau darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo 12%.

Atliekų tvarkymo įmonių pajamos kasmet auga: 2023 m. jos sudarė 628,7 mln. Eur – tai 9,7% daugiau nei ankstesniais metais (646,5 mln. Eur) ir beveik pusantro karto daugiau nei 2020 m. (434,5 mln. Eur).

Įgyvendinant ES keliamus tikslus, iki 2025 m. šalys narės turėtų perdirbti arba paruošti naudoti pakartotinai ne mažiau kaip 55% komunalinių atliekų, o sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis iki 2035 m. neturėtų viršyti 10%.

Remiantis valstybės kontrolės 2023 m. ataskaita, 2021 m. Lietuvoje 50,52% komunalinių atliekų buvo sudeginta energijai gauti arba pašalinta sąvartynuose.