„Rheinmetall“ mato daugiau galimybių investuoti Lietuvoje
Papildyta skyreliu „Epso-G Invest“ vadovas: gamykla bus statoma dviem etapais“
„Matau daugiau galimybių „Rheinmetall“ investuoti Lietuvoje. (...) Turime sukurti ekosistemą, kažką, kas būtų ekonomiškai galinga ir (...) užtikrintų gynybos pajėgumus Lietuvoje“, – trečiadienį po susitikimo su premjeru Gintautu Palucku žurnalistams sakė pirmą kartą oficialiu vizitu Vilniuje viešintis „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris.
„Per artimiausius šešiolika–aštuoniolika mėnesių mes čia, Lietuvoje, pastatysime amunicijos gamyklą. Mes sukursime šimtus darbo vietų“, – kalbėjo jis.
Jis teigė tikįs, jog Vokietijos bendrovė dėl kitos amunicijos ar gynybos produkcijos gamybos potencialo su Lietuva tarsis ateityje.
„Rheinmetall“ tam pasiruošusi ir manau, kad transporto priemonių, amunicijos ir gynybos įrangos galimybių kūrimas įmanomas“, – pabrėžė A. Pappergeris.
G. Paluckas teigė su „Rheinmetall“ vadovu aptaręs galimas ateities investicijas, kurios padėtų Lietuvoje sukurti gynybos pramonės ekosistemą, leisiančią padidinti šalies gynybos potencialą, eksportą bei suverenitetą apsirūpinant gynybos atveju reikalingais ištekliais ir amunicija.
„Žiūrėdami į priekį tikimės labai konstruktyvaus, gero bendradarbiavimo, kuris būtų naudingas abiem šalims. Noriu pabrėžti, kad šis bendradarbiavimas nėra išlaidos, tai yra labai rimtos, atsiperkančios investicijos“, – žurnalistams sakė premjeras.
Be to, A. Pappergeris su energetikos grupės „Epso-G“ įmonės „Epso-G Invest“ bei Giraitės ginkluotės gamyklos vadovais jis pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigota gamykloje Baisogaloje naudoti žaliąją elektrą, jos kaupiklius bei esant poreikiui biodujas.
Būtent su valstybės valdomomis įmonėmis „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamykla Vokietijos koncernas pernai gruodį pasirašė paskutinę sutartį dėl bendros įmonės „Rheinmetall Defence Lietuva“ valdymo.
260–300 mln. Eur preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektas pradedamas įgyvendinti šiemet, ji turėtų būti pastatyta per beveik dvejus metus – iki 2026 metų pabaigos.
Konkreti statybų pradžia dar nežinoma. Šiemet numatoma pasirinkti rangovus ir įrangos tiekėjus.
Pusė produkcijos liks Lietuvoje
A. Pappergeris tikisi, kad pusė būsimos artilerijos sviedinių gamyklos Baisogaloje produkcijos liks Lietuvoje, o kita pusė bus eksportuojama į Europą ir už jos ribų.
„Šiuo metu (amunicijos – BNS) poreikis yra visame pasaulyje. Manau, kad šiuo metu mes galime pagaminti tik apie 50% tarptautinio poreikio. Taigi, matau, kad artimiausius dešimt metų iš Lietuvos įmanomas eksportas tiek į daugelį Europos šalių, taip pat už Europos ribų“, – sakė A. Pappergeris.
Jis pabrėžė, kad gamykla Baisogaloje patenkins ne tik Lietuvos kariuomenės poreikius.
„Tai skirta ne tik jiems. Mano lūkesčiai yra, kad maždaug 50% būtų eksporta ir 50% – poreikiai čia“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas.
Paklaustas, kokią žinutę pasiųstų Baisogalos ir jos apylinkių gyventojams, nerimaujantiems, kad būsima gamykla galėtų tapti Rusijos atakų taikiniu, A. Pappergeris teigė esąs įsitikinęs, jog tokiu atveju būtų aktyvuotas penktasis Šiaurės Atlanto sutarties (NATO) straipsnis.
„Manau, kad jei Rusija užpuls NATO valstybę, jie visada turės problemų, nes galiausiai bus taikomas penktasis straipsnis“, – teigė „Rheinmetall“ vadovas,
Šis straipsnis numato, kad užpuolimo atveju NATO narės privalo padėti viena kitai. Vienintelį kartą Aljanso istorijoje jis aktyvuotas po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristinių atakų Niujorke.
Rusija nepatenkinta
„Rheinmetall“ vadovas sako, kad Rusija nėra patenkinta Vakarų ginklavimusi, todėl ir planavo jį nužudyti.
„Manau, labai aišku, kad tokios šalys kaip Rusija nėra labai patenkintos, nes mes, kaip didžiausia pasaulyje šaudmenų gamintoja didelio kalibro šoviniams, labai padedame Vakarų valstybėms apsisaugoti“, – sakė A. Pappergeris.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo metu policija rūpinasi jo saugumu.
Taip A. Pappergeris kalbėjo NATO šią savaitę oficialiai patvirtinus, kad Rusija ketino jį nužudyti. Iki šiol apie tai skelbė tik žiniasklaida.
Aljanso duomenimis, Kremliaus planus sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba ir tai tebuvo tik dalis Rusijos siekių nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje.
Galėtų iškilti jėgainės
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šalia būsimos Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamyklos Baisogaloje galėtų iškilti saulės, vėjo jėgainės ar kiti energetikos objektai.
„Pirmiausia yra įsipareigojimas įvertinti visas galimybes ir tada kitu žingsniu bus žiūrima, kaip tai užtikrinti. Ar tai būtent investuojama į saulės ar vėjo parkus, ar būtų perkama atsinaujinanti energija per pirkimo-pardavimo sutartis. Visos galimybės tam yra, bet memorandumas kalba būtent apie įsipareigojimą įvertinti maksimaliai tai, kiek įmanoma“, – žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Tam yra neatmetami variantai. Svarbiausias tikslas buvo, kad vertinant elektros energijos ar kitų reikalingų išteklių tiekimą, būtų maksimaliai panaudoti atsinaujinančios energijos ištekliai“, – teigė ministras.
Anot Ž. Vaičiūno, būsimai gamyklai reikalingi elektros ar dujų kiekiai „turėtų būti nemaži“, tačiau konkretus poreikis, pajėgumai bei techniniai parametrai bus įvertinti per artimiausius mėnesius.
„Dar yra vertinama, elektra ar dujos (bus naudojamos gamyboje – BNS). Bet ir dujų atveju sieksime, kad tai būtų susieta su atsinaujinančia energetika“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
„Tai (memorandumą – BNS) tikrai vertiname kaip tam tikrą vyšnią ant torto visame šiame bendradarbiavimo procese“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad „Rheinmetall“ gamyklos statybos yra Lietuvos prioritetas, todėl bus užtikrinta, kad nebūtų jokių nesklandumų įrengiant infrastruktūrą.
„Epso-G Invest“ vadovas: gamykla bus statoma dviem etapais
„Epso-G Invest“ vadovas Tomas Varneckas sako, jog šiuo metu „Rheinmetall“ projektuoja būsimos gamyklos technologinę liniją, kuri kiekvienai koncerno gamyklai projektuojama individualiai. Po to Vokietijos koncernas informuos partnerius Lietuvoje apie konkrečius energijos poreikius.
„Šią akimirką nėra taip, kad žinome dramatiškai daugiau nei prieš metus, kai buvo spaudoje kalbama apie galimus energijos kiekius, kurie gali būti reikalingi gamyklai. Kaip žinojome, kad gali būti iki 15 megavatų energijos poreikis, tiek pat ir žinome“, – trečiadienį LRT radijui sakė T. Varneckas.
Jo teigimu, gamyklos prijungimas prie elektros tinklų, priklausomai nuo poreikių, gali užtrukti nuo vienerių iki dvejų metų: „Kadangi gamyklą statysime dviem etapais, tai gali būti derinama vienas prie kito.“
„Rheinmetall“ ir dviem Lietuvos valstybės valdomoms įmonėms – energetikos grupės „Epso-G“ įmonei „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamyklai – pernai gruodį pasirašius paskutinę sutartį – dėl bendros įmonės valdymo, šiemet pradedamas įgyvendinti 260-300 mln. Eur preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektas.
Gamykla turėtų būti pastatyta per dvejus metus – iki 2026 metų pabaigos. Konkreti statybų pradžia dar nežinoma. Šiemet numatoma pasirinkti rangovus ir įrangos tiekėjus.
Pagal sutartį „Rheinmetall“ priklausys 51%, „Epso-G Invest“ – 48%, o Giraitės ginkluotės gamyklai – 1% įmonės „Rheinmetall Defence Lithuania“ akcijų
