Tyrimas: „Teltonikos“ gaminiai pernai ir užpernai bent 18 kartų buvo vežami į Rusiją
Papildyta premjero ir ekonomikos ministro komentarais
Pasak LRT, tai vyko per vadinamąsias rizikos šalis. Duomenys rodo, kad nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo „Teltonikos“ eksportas į Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Sakartvelą, Kazachstaną, Serbiją.
Tyrimo duomenimis, 2023-ųjų pabaigoje ir 2024-ųjų kovą dvi Turkijos įmonės, kurioms vėliau buvo pritaikytos JAV sankcijos, į Rusiją vežė „Teltonikos“ antenas bei laidus.
2023-ųjų rugsėjį iš Honkongo į Rusiją Kinijos bendrovė „Sinalex Limited“ įvežė GPS stebėjimo įrangos ir kitų prekių už daugiau kaip 70 tūkst. JAV dolerių, kurių gavėjas – įmonių grupė „Aurora Evernet“, valdanti elektroninės prekybos platformą „Ivan Glonassov“. Ji iki karo Ukrainoje skelbėsi esanti „Teltonikos“ partnerė.
„Teltonika“ tvirtina, kad vadinamosiose rizikos šalyse klientus tikrina „ypač atidžiai, kad būtų laikomasi sankcijų ir produkcija nebūtų perparduodama į sankcionuotas šalis“, o nurodyti prekių vežimai į Rusiją vyko be jos žinios. Be to, bendrovė tvirtinto neturinti jokių verslo ryšių nei su minėtomis Turkijos, nei su Kinijos įmonėmis.
Pristatyti „Teltonikos“ gaminius į Rusiją siūlo ir Kazachstane veikianti „Ruba Technology – lietuviškos įmonės partnerė. „Teltonika“ sako, kad šis partneris gali prekiauti tik Kazachstane, todėl kreipėsi į jį ragindama pataisyti informaciją.
Metų pradžioje viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog „Teltonikos“ produkcija per trečiąsias šalis galbūt pasiekia Rusiją, kuri prekes gali naudoti kare prieš Ukrainą, „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys tokius kaltinimus atmetė ir sakė, kad visus ryšius su Rusija jis nutraukė dar 2022 metais.
Anot jo, „Teltonikos“ produkcijos eksportas į Kazachstaną, per kur sankcionuotos prekės teoriškai galėtų keliauti į Rusiją, pernai sumažėjo apie 30%, be to, ten, kaip ir kitur, imamasi prevencinių priemonių, kad produkcija nebūtų perparduodama į sankcionuotas valstybes.
Žemaitaitis: „Teltonika“ turėtų pateikti ataskaitą, kaip veža savo produktus
Valdančiajai koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad „Teltonika“ turėtų pateikti visą informaciją apie jos produkcijos eksportą į trečiąsias šalis.
„Manyčiau, kad šiandien dėl viso skaidrumo ir aiškumo „Teltonika“ turėtų pateikti visas ataskaitas ir visą informaciją, kas susiję, kaip jie vežė tuos savo produktus į kitas šalis“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.
„Teltonika“ aiškiai turi ateiti ir pasakyti: Maskvoje mūsų biuras yra, Sankt Peterburge mūsų biuras yra, Indonezijoje mes produkciją siunčiame, į Turkiją mes produkciją siunčiame, į Iraną mes produkciją siunčiame ir turime tą išvardyti“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.
Jis tvirtino turintis daug informacijos, į kokias valstybes gabenama bendrovės produkcija, bei teigė dar prieš kelerius metus feisbuke skelbęs apie „Teltonikos“ įmonių veiklą Rusijoje, taip pat į trečiąsias šalis parduodamas technologijas.
„Tuo metu kažkodėl niekas net nereagavo ir net nesukrutėjo. Kai jau dabar iškilo ta pikinė situacija, kada prezidentas įėjo į tą vadinamą konfliktą su konservatoriais (...), dabar vis daugiau klausimų iškeliama apie pačios „Teltonikos“ procesus“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Jeigu čia būtų V. Matijošaitis su savo krabais, tai piketai, mitingai eitų per visą Lietuvą. Čia yra du skirtingi dalykai moralės klausimu“, – kalbėjo jis.
S. Skvernelis: kaltinti „Teltoniką“ nėra pagrįsta ir rimta
Žiniasklaidai paskelbus, kad Lietuvos aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ produkcija 2023–2024 metais buvo vežama į Rusiją, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, jog tuo kaltinti „Teltoniką“ yra ne visai pagrįsta.
„Kaltinti „Teltoniką“, man atrodo, ne visai pagrįsta ir rimta“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Anot jo, reikėtų spręsti, kaip užtikrinti, jog aukštosios technologijos būtų naudojamos teisėtai, neapeinant sankcijų Rusijai.
„Reikia žiūrėti, kalbant apie aukštos pridėtinės vertės technologijas, kad jas būtų galima valdyti gamintojui, pačiam tiekėjui, kad negalėtų kažkas neteisėtai perėmę naudotis ir kalbėti apie sankcijų mechanizmo kontrolę, kad nebūtų galima apeidinėti“, – aiškino Seimo pirmininkas.
Pasak S. Skvernelio, Vyriausybė galėtų svarstyti apie papildomus eksportuotojų įsipareigojimus kontroliuojant neteisėtą technologinių įrenginių naudojimą Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Patys suprantame, kad fizinės galimybės ribotos kontroliuoti, bet technologine prasme turbūt galima daug padaryti. Mes kalbame (...) apie technologinius įrenginius, kuriuos šiais laikais galima valdyti iš bet kurio pasaulio ar Europos taško. Tiekėjas tą turėtų užtikrinti atsiradus tokiai galimybei, kad jis tiesiog neveiktų“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras irgi nemato „Teltonikos“ kaltės
Premjeras Gintautas Paluckas teigia šioje situacijoje nematantis bendrovės kaltės.
„Panašu, jog pačios įmonės („Teltonikos“ – BNS) nėra jokios tyčios ar kaltės, atvirkščiai, pati įmonė stengiasi ir taiko priemones, kad toks neteisėtas eksportas į trečiąsias sankcionuojamas šalis nevyktų“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Paluckas.
„Su kuo sutinku – jokios tyčios iš šios įmonės („Teltonikos“ – BNS) mes nematome. Akivaizdu, kad įmonė deda pastangas, kad išvengtų tokių situacijų“, – po Vyriausybės posėdžio sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
VERSLO TRIBŪNA
Tai, kas dar neseniai atrodė kaip išimtis, šiandien tampa nauja norma – nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai sparčiai įsitvirtina tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkose. Ekspertai ir gėrimų gamintojai pastebi, kad šis pokytis rodo fundamentalią vartotojų elgsenos kaitą: sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas tampa vis svarbesniais kriterijais renkantis, ką pilti į taurę.
Oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo įrangos platintojos UAB „Airwave Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad ES dar prieš dešimtmetį ėmėsi griežto reguliavimo, kurio tikslas – palaipsniui sumažinti šių dujų naudojimą iki visiško jų išnykimo rinkoje. 2014 m. priimtas ir po metų įsigaliojęs reglamentas tapo lūžio tašku: buvo įvesta kvotų sistema, pagal kurią fluorintų dujų kiekiai rinkoje kasmet mažinami – gamintojams ir tiekėjams teko ieškoti alternatyvų, o projektuotojams – planuoti sistemas, atitinkančias naujus reikalavimus. Šis reglamentas buvo nuolat peržiūrimas ir griežtinamas: 2018 m. sektorius pajuto pirmuosius rimtesnius apribojimus, o 2024 m. patvirtintas atnaujintas reglamentas nubrėžė dar griežtesnį kursą. Pagal jį numatyti papildomi draudimai tam tikriems įrenginiams ir dar spartesnis atsisakymas F-dujų, kurios kelia pavojų klimatui.
Europa, mažindama priklausomybę nuo žaliavų importo, gręžiasi į žiedinės ekonomikos principus. Tokiame kontekste vis dažniau kalbama apie vadinamąją miesto kasybą – žaliavų išgavimą ne iš žemės gelmių, o iš atliekų. „EMP Recycling“ veikla Lietuvoje rodo, kad šis modelis yra ne tik įmanomas, bet ir efektyvus.
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
„Bendrame pajėgumų kontekste šios įmonės produkcijos yra tikrai beveik nereikšminga apimtis – jeigu pateko, tai pateko mažomis apimtimis“, – pridūrė ministras.
