Pratrūkusi A. Paukščio neviltis atskleidė kelis šimtus įkaitų

Gauti leidimą nutiesti elektros kabelį valstybinėje žemėje išilgai kelio yra neįmanoma misija, sako Gražvydas Zulanas, UAB „Sevenways Group“ vadovas. 

Prie automagistralės Vilnius–Ukmergė jo įmonė stato hibridinį atsinaujinančios energijos parką. Saulės elektrinės statybos jau pradėtos, vėjo – laukia leidimo statyti.

Ir jau antrus metus bandoma suderinti kabelio tiesimo projektą.

„Procesas sunkiai juda į priekį. Tam būtina gauti visų privačių sklypų savininkų sutikimus iš abiejų magistralės pusių. Tai sužinoję dabar ir stengiamės daryti. Įsivaizduokite, ką tai reiškia. Žmonės nesutinka, prasideda įvairūs aiškinimai: kažkas tvarko paveldėjimo dokumentus, kažkas sako: skambinkit vasarą, kai sūnus grįš iš Anglijos, nes aš nieko nesuprantu. Ir tampa aišku, kad problema neįveikiama ir niekada to kabelio nenutiesi“, – apmaudo neslepia pašnekovas.

„Via Lietuva“, anot jo, vadovaujasi KTR, bet jo keitimo neinicijuoja, nors valstybinė žemė greta magistralės gali tapti infrastruktūros koridoriumi.

Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas, feisbuke pabrėžia, kad dėl biurokratinių kliūčių keliuose stringa daugybė projektų. Anot jo, elektromobilių infrastruktūros projektų prijungimas vyksta per lėtai ir sudėtingai, o ESO šiuo metu turi nesuderintus 165 projektus.

Nuo pažadų atsitraukia

Marius Švaikauskas, „Via Lietuvos“ vadovas, neslepia: jo vadovaujama institucija kasmet sulaukia kelių šimtų verslo įmonių prašymų suderinti inžinerinių tinklų klojimą kelio juostoje.

Dar penktadienį buvo žadama: „Jau artimiausiu metu Susisiekimo ministerija inicijuos reikalingą KTR pakeitimą dėl tinklų kelio juostoje tiesimo išilgai“.

Marius Skuodis, susisiekimo ministras, žiniasklaidą patikino, kad „šis klausimas gali būti išspręstas per artimiausias kelias savaites“. M. Švaikauskas jam antrino, kad „šiuo metu matome, kad galbūt būtų galima visiškai paprastai pakeisti kelių techninį reglamentą“.

Tačiau per savaitgalį, regis, apsigalvota, „Via Lietuvos“ vadovas pirmadienį pareiškė, kad išimtys, pakeičiant šiuo metu galiojantį reglamentą, kol kas bus taikomos valstybinės svarbos projektams. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje tokių projektų yra 14. 

„Esame pasirengę atverti kelių infrastruktūrą visiems inžinerinių tinklų projektams. Tokią galimybę šiuo metu vertiname, ieškodami papildomo finansavimo keliams. Tačiau prieš tai reikia numatyti, kokios bus kelių infrastruktūros naudotojų atsakomybės, kontrolės mechanizmai, kas prisiims tinklų iškėlimo kaštus, ateityje rekonstruojant ar tiesiant naujus valstybinės reikšmės kelius“, – aiškina M. Švaikauskas. 

G. Zulanas stebisi. Juk valstybė yra suinteresuota ir atsinaujinančios energetikos plėtra. Tad kodėl KTR pakeitimai atidedami ateičiai – neaišku.

Susitelkus į „Teltoniką“

Valstybės svarbos „Teltonikos“ įmonių grupės projektams žadama teikti visokeriopą paramą. Generalinė prokuratūra vertina informaciją dėl įmonės „Teltonika“ technologijų parko projekto stabdymo priežasčių. Kabelių, reikalingų „Teltonikai“ aprūpinti elektra, tiesimą perims Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, žada jos vadovas Rokas Masiulis. Dainius Kreivys, energetikos ministras, tvirtina, kad grafikas dėl elektros linijos nutiesimo bus pateiktas jau trečiadienį.

Kiti „keli šimtai“ paliekami laukti.

„Esame STR (Statybų techninis reglamentas) ir KTR įkaitai, būtent įkaitai. STR leidžia atlikti tam tikrą teisinį veiksmą, o KTR neleidžia, nors jie abu yra galiojantys“, – rašo vienas „Verslo žinių“ skaitytojas.

„Konkretus pavyzdys. Pasvalio mieste turime žemės sklypą. Reikalingas įvažiavimas į jį. Visos institucijos suderino, visiems gerai. „Via Lietuva“ siunčia velniop. Ieškokite įvažiavimo per kaimyno sklypą arba dar geriau – per kažkieno laukus“, – piktinasi investuotojas.

Aurimas Žlibinas, telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ verslo klientų vadovas, primena, kad tarp ESO paskelbtų 165 projektų, kurių jiems nepavyksta suderinti su „Via Lietuva“, yra ir jau kelerius metus stringančios 10 mln. Eur vertės „Telios“ duomenų centro statybos Vilniuje.

Teistis arba nuleisti rankas

Panašių biurokratinių pūlinių kaip „Teltonikai“, kai investicijas ir plėtrą stabdo laikmečio nebeatitinkantys teisės aktai, yra ne vienas. Institucijos, užuot ministeriją raginusios inicijuoti tokių teisės aktų pakeitimus, delsia.

Vasarą rašėme apie tai, kad po 2 metus trukusio bylinėjimosi Statybos inspekcija atsisakė visų pretenzijų medicinos prietaisų gamintojai UAB „Intersurgical“.  

Pirmasis visiškai automatizuotų sistemų Lietuvoje sandėlis netilpo į tradicines teisės aktų sąvokas. Todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pareikalavo panaikinti statybos leidimą, o statybos padarinius pašalinti – statinį, į kurį buvo investuotos dvi dešimtys milijonų eurų, nugriauti. Ji atsisakė savo pretenzijų tuomet, kai Statybos techninis reglamentas (STR) buvo pakeistas.

Nėra atsakingų, jeigu pastatytos gamyklos kelis mėnesius negali priduoti ir ji negali pradėti veikti, – apie tai, kaip gamyklą pastatė per 6 mėnesius, bet jai priduoti sugaišo 3, kalba Tomas Jaskelevičius, nestandartinių inžinerinių įrenginių ir mechanizmų projektavimo bei gamybos UAB „Arginta Engineering“ generalinis direktorius.

„Na, yra visiška nesąmonė su pastatytos gamyklos pridavimu, nes ją gali priduoti tik tuomet, kai visa gamykla, absoliučiai kiekvienas vamzdelis yra padarytas. Yra kviečiama komisija, į kurią suvažiuoja iš visos Lietuvos 12 žmonių. Tada dalis žmonių turi nedarbingumą ar yra reabilitacijoje ir negali dalyvauti pridavimo susitikime. Jie atvažiuoja vėliau, išsako savo pastabas. O tuomet baigiasi valstybės skirtas laikas bendram pridavimui: 4 ar 6 savaitės. Tada tenka kviesti naują komisiją ir pradedamas skaičiuoti naujas laikotarpis“, – pasakoja T. Jaskelevičius „Verslo žinioms“.

Elenos Leontjevos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės, nuomone, sprendimo vien dėl konkretaus „Teltonikos“ atvejo nepakanka. Biurokratijos, viešojo sektoriaus atsakomybės klausimą reikia spręsti iš esmės.

Pamatuoti ir kirpti

„Teltonikos“ atvejis atskleidžia, kad yra bent keli šimtai panašiai įstrigusių projektų. Viskas stoja arba dėl teritorijų planavimo, arba dėl prisijungimo prie infrastruktūros – arba ir dėl vieno, ir dėl kito. Jeigu kaskart duodamas neigiamas atsakymas, o paskui „turi būti grįžtama“ ir ieškoma landos pro langelį, ar tai nereiškia, kad taisykles reikia keisti, sistemiškai naikinant kliūtis, kad jos nestabdytų Lietuvai reikalingo augimo ir gerovės kūrimo?“ – retoriškai klausia E. Leontjeva. 

Ji formuluoja esminius principus, tarp kurių – būtinybė identifikuoti sistemines kliūtis. O jas identifikavus ir įvertinus institucijų darbą, spręsti, ar jas naikinti, ar joms sumažinti, o gal padidinti finansavimą. 

Taip pat turėtų būti vertinamas ir tose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų darbo efektyvumas.

A. Paukštys, „Teltonikos“ įmones kontroliuojančios UAB „AGP Investments“ vadovas, penktadienį pranešė, kad stabdo 3,5 mlrd. Eur vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Statybų, anot jo, neįmanoma tęsti dėl projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsusio žemės sklypų paskirties keitimo ir kitų biurokratinių kliūčių.

Po pirmadienį Vyriausybėje vykusio įvairių ministerijų ir žinybų vadovų pasitarimo A. Paukštys kalbėjo, kad projektas bus tęsiamas, nors „Teltonika High-Tech Hill“ statybos galėtų būti užbaigtos keleriais metais vėliau, nei planuota, – iki 2032 m. Vėlavimas susijęs su gamyklai skirto sklypo paskirties pakeitimu.