O kokiam Bangladeše iš vis pagrindinė eksporto dalis. ;)

Bamgladešo lygio siuvimas nunyks natūraliai

Bangladeše aukštos kokybės negamina. Portugalai sugebėjo išlaikyti aukštą amato lygį ir tradicijas. "Despite the decreasing number of manufacturing enterprises and employees registered over the past years in the apparel market in Portugal, this sector accounted for 8.6 billion euros in revenue in 2022, and the production value of textiles and clothing reached 8.63 billion euros in 2022. " "Today, the Portuguese textile and clothing industry represents 9% of national exports (3% of EU textile and clothing exports) and accounts for 8% of turnover and 8% of production of the Portuguese manufacturing industry. Additionally, the sector employs up to 19% (128,600 people) of the manufacturing industry's workforce."

Tradicijas Portugalijoje išlaikė? :) Gal reikėtų pasidomėti, kaip siuvimas vyksta Portugalijoje, prieš kalbant apie tradicijas. Geras pavyzdys, ką reikia bendrai daryti gamyboje, bet nėra toks paprastai įgyvendinamas pavyzdys.

o tau tradicija dirbti su akmens kriviu? ar tiesiog gerai dirbti?

Na nuo siuvimo su siuvimo mašinomis, operacijomis ar nuo A iki Z žmogui vs robotizuotos, didelės gamyklos, kur keli iki tol buvę konkurentai pradeda dirbti toje pačioje gamykloje bei išlaiko itin lanksčią gamybą - nu nepavadinčiau tradicijų išlaikymu... Tokiu atveju šaldytuvų pardavėjus irgi galime pavadinti tradiciniu, tūkstančius menančiu verslu, kai pardavinėdavo žiemą sukauptą ledą/vėsumą.

Siuvimo pramonė Portugalijoje subsidijuojama.

Tai tradicijų nereikėtų painioti su įrankiais. Nuo XVIII Portugalija jau garsėja savo audiniais

Tradicija, tai būtų audinių sudėti išlaikyti, o ne pradėti gaminti greitosios mados rūbus iš sintetinių audinių. Išlaikyti tradicinius rūbų elementus. Tiesiog siūti rūbus nėra tradicijų išlaikymas. Kaip ir miškininkyste ar žemės ūkiu užsiiminėti irgi nėra jokia tradicija, jei naudoji modernias veisles, modernius metodus. Tokiu atveju šiaip prostitucija būtų tradicijų išlaikymas, nes na moterų sekso robotais dar nepakeitė.

Prostitucijos pavyzdžiu tu vėl kaip tik painioji įrankį su tradicija. O kaip tu manai - šveicarai "tiesiog darydami laikrodžius" rėmėsi esančia tradicija ar ne? Visa ekosistema, įgūdžiai, perduodami iš kartos į kartą nėra tradicija?

Iš kur info, kad subsidijuojama? Kas susbsidijuoja? Valstybė negali subsidijuoti savo šalies apdirbamosios pramonės, kad ta įgautų pranašumą prieš kitas ES šalyse įsikūrusias įmones. Tai prieštarauja ES teisei.

Šveicarai gamina išmanius laikrodžius, ar mechaninius? Portugalai gamina tautinius rūbus ar šiuolaikinės mados? Kas konkrečiai pas portugalus liko tradiciško? Tai kad siuva apskritai? Čia ne tradicija, kitu atveju išmanių telefonų gamyba ir telekomunikacijų paslaugos irgi tradicinis verslas, pakeitęs pašto karvelius ir kitas komunikacijos priemones, o SpaceX irgi tradicijas išlaikanti įmonė, kuri pakeitė tyrinėtojus, tokius kaip Kolumbas.

Būtent, kad negali visi dirbti tik ofisiuke prie kompo. Ne visi natūraliai tam ir sutverti. Turi būti balansas. Jei DU vidurkini (MMA keli) pagal aukštos pridėtinės vertės įmones, finale mažos pridėtinės įmonės užsidarys.

Problema ta, kad tų, kurie be gebėjimų, reikės vis mažiau, o atlyginimo jie nenorės mažesnio ir kels neramumus.

matom is atvaziuojanciu murziu kiekio, kiek maziau reikia nekvalifiookuotos darbo jegos. Vis maziau ir maziau :D

Ne murziai, wolte tvarkingi labai

Tai valstybė turi padėti jiems tinkamas darbo vietas išlaikyti kad tų neramumų nebūtų

Taip, čia ir yra Lietuvos privalumas, kad turi gana stirpiai diversifikuotą pramonę. Pvz. estukai labai IT ir Skype mėgo, bet vien su tuo toli nenuvažiusoi.

Žinoma, galima 2-rnius tokiais stengtis išlaikyti ir suteikti komfortišką jiems aplinką, kad jaustųsi reikalingais, o galime kelti jų kvalifikaciją, kad 2-rnių beveik neliktų. 2-rniams pirmas variantas atrodo patrauklesnis. Protingi supranta, kad su pirmu toli neisi.

Galima visus krepšininkais paversti neatsižvelgiant į jų fizinius duomenis? Ne visų smegenys vienodos, ar neaišku

taip visi fintechininkais netaps

Pritariu, yra tik vienas kelias - kelt kvalifiacija, lieka tik klausimas - kas ir kieno saskaita ta turi vikdyti. Papratas pvz, moteriškes kurios dirbo siuvejom ( tai ne toks papratas darbas ) - puikiai susitvarko su lakštinio metalo CNC lenkimo staklemis ( taip yra detaliu/svoriu rybos). Dauguma tiesiog bijo perkfalifikacijos, tai suprantama - 10-20 metu pradirbes viena darba - keistis yra sunku. Tam reiktu skirti daugiau demesio, kiek ir iš valdžios, tiek ir verslo puses ( daugumoje visi nori jau paruošto/gero darbuotojo).

Jei nesugeba jokioje srityje tapti ekspertu, kad ir tai stalius, tinkuotojas ir t.t., toks žmogus yra protiškai neįgalus ir nevadinčiau jo sveiku žmogumi.

Dauguma darbuotoją pasiruoštų, bet nenori investuoti ir mokinti darbuotoją 3-6 mėn., kad po dar trijų mėnesių, jis pabėgtų. Ir to nenori tiek darbdavys, tiek darbuotojai, kurie tą naują darbuotoją turi apmokinti.

Žmogui su iq 125 visi su 80 atrodys nesveiki, bet pusė Afrikos apie 60, ir kažkaip gyvena, todėl nereikia jų nurašinėti. Tiesiig mokesčius pasukioti taip, kad valytojas galėtų pramisti už savo algą

Na, matant, kaip kasose mažėja "normalių" kasų, o savitarnos daugėja, ir kyla klausimas, kur šią darbo jėgą padėti. Juk nepadarysi iš jos IT specialisto ar inžinieriaus. O jei taip globaliu mastu?O jei dar už 50 metų? Gyventojų žemėje bbž kiek ten daugė

apmokestins įmonių robotus, kasas, konvejerius kaip darbuotojus ir išdalins pinigus nedirbantiems. Mažiau reiks dirbt, daugiau kurti.

IQ mažai susijęs su ekspertinėmis žiniomis, ar amatu. Amatu užsiiminėti didelių protinių gabumų nereikia, reikia įsipareigojimo ir noro mokintis. O pramonės revoliucija per darbo vietas prasiėjo daug efektyviau nei dabartinė automatizacijos banga prasieis. Tada 1000 smeigtukų gamintojų per valandą pagamindavo 20 tūkst. smeigtukų. Atsirado mašina, per valandą viena mašina pagamindavo kiek 1000 žmonių, o mašinos kaina keliolikos žmonių metinė alga. Dabar tokių didelių sutaupymų nėra, net ir automatizavus logistiką, vis tiek liks reikalingi žmonės viskam prižiūrėti.

Taip, nes niekam nereikalingus asmenis, kurie tiesiog tingi ką nors veikti, visuomenėje visada buvo laukiami išskėstomis rankomis.

O noras "mokintis" (aiški kilmė žmogaus nerašančio mokytis) nėra susijęs su galvos veikla? Negabūs yra ir nedings, kaip narkomanai ir alkoholikai, ir jei čia ne trečias reichas, tai mes juos turėsime ir pamaitinti, o ne utilzuoti.

Išmokti sienas mūryti, glaistyti ar dažyti, daug protinių gebėjimų nereikia. Kaip ir sunkvežimį vairuoti, vinis kalti bei daug kitų dalykų daryti. Net protinių gebėjimų iššūkių turint per penkmetį išmoksi. Mandras kabinėtis prie žodžių, kai tai nėra joks autorinis darbas ir teksto antrą kartą net pats neskaitai, bet šiuo atveju, tai bendrinėje kalboje vartotinas žodis.

Mandras. Pigiau pašalpas mokėti nei kalėjimuose pūdyti.

Pelningiau išmokinti, kurie neturi psichiatrinių sutrikimų profesijos ar amato. Kai nesugebi išmokinti, renkiesi tarp pašalpų mokėjimo ir kalėjimo.

Aš mokėčiau pašalpasį, nereiktų tiek kalėjimų prižiūrėtojų

Aš tai tvarkyčiau švietimą ir užimtumą, socialinių garantijų sistemą, mokestinę sistemą, kad nereikėtų nei pašalpų mokėti, nei kalėjimo prižiūrėtojų. Liktų sutvarkyti neįgalių asmenų integraciją ir pasirūpinimą. Bet kiekvienam pagal pomėgius, kas geriau.

Mokyti žmones nesant paklausos tai lyg dirbti į sandėlį. Mūrininkus sau turėtų statybininkai per pameistrystes ruoštis, valstybė reikalinga silpniems paremti, bet ne kištis į verslą, mokslas irgi verslas

Tai sakai darželinukų ir mokinių lavinimu turi rūpintis verslas? Ar sakai, kad lavinimas, kultūros normų formavimas vyksta jau sulaukus pilnametystės? Mokslas nėra švietimas ir lavinimas, kaip labai mėgstančiam kabinėtis prie žodžių, reikėtų skirti šiuos dalykus.

Kabinėjiesi pats, bet aš labai tikiu laisva rinka, bet kartu negalima žmogaus versti dirbti ir į galvą jam neįlįsi, kodęl jis nedirba - negeba ar nenori, bet kad smulkius vagis laikyti brangiau nei smulkius veltėdžius, tą puikiai suprantu.