LSMU instituto vadovas: užleisti teritoriją „Rheinmetall“ kainuotų milijonus
„Fermos renovacija gaunasi 4–5 mln. Eur, tai visas išsikėlimas tikrai kainuotų milijonus, – sakė Artūras Šiukščius, LSMU Gyvulininkystės instituto vadovas. – Realiai persikelt kitur, kažin, kiek įmanoma. Reikia turėti ir tvartus, ir ganyklas“.
Netoli Baisogalos esančiuose LSMU sklypuose auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės – VŽ) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.
A. Šiukščiaus teigimu, atidavus teritoriją „Rheinmetall“ gamyklai, sumažėtų galvijams ganyti reikalingas plotas, tai keltų riziką saugomoms rūšims išnykti.
Jis taip pat svarstė, jog dalis gyvulių galėtų būti perduoti privatiems ūkininkams, tačiau šiuo metu už tai jiems mokamos kompensacijos – per mažos, tad tokia alternatyva irgi nebūtų tinkama.
„Kai kurios bandos yra vienintelės Lietuvoje tų genofondinių galvijų. Tai jas iškėlus, jos praktiškai sunyktų, jų jau nebeliktų. Pats genofondas yra remiamas valstybės ir privatūs ūkiai jų (galvijų – VŽ) tiesiog nelaikytų“, – kalbėjo A. Šiukščius.
„Jei palyginsime genofondinės karvės produktyvumą, tai jis siekia 3.000 litrų, o produktyvios – 8.000 ar 9.000 litrų ir daugiau. Tai matot, koks skirtumas“, – pridūrė jis.
LSMU instituto vadovas teigė, kad alternatyva mažinti laikomų gyvulių kiekį taip pat nebūtų tinkama dėl būtinybės užtikrinti veisimo standartus.
Iš viso universitetas pagal panaudos sutartį valdo kelis valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone aplink maždaug 1.700 gyventojų turintį Baisogalos miestelį, šie sklypai priklauso valstybei.
Bus ieškoma kompromisų
Svarstant „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą statyti ant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomos valstybinės žemės, bus ieškoma sprendimų, kaip suderinti aukštosios mokyklos ir valstybės interesus, sako pirmadienį su premjere susitikęs Rimantas Benetis, LSMU rektorius.
Jis teigė su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte aptaręs universiteto pagal panaudos sutartį valdomos netoli Baisogalos miestelio Radviliškio rajone esančios teritorijos perdavimą kitiems valstybės poreikiams, tačiau nei jie, nei konkrečių įmonių pavadinimai, anot rektoriaus, nebuvo įvardyti, taip pat nebuvo sudaryti jokie susitarimai.
„(Kalbėjome, kad – BNS) valstybei gali reikėti tos žemės. Tas sklypas atitinka tokius reikalavimus, kokių reikia valstybei šiuo metu ir reikia rasti sprendimą kaip išspręsti, kad universiteto procesai nebūtų pažeidžiami, ir kad būtų atspindėtas valstybės interesas“, – BNS pirmadienį sakė R. Benetis.
„Greičiausiai, kad taip“, – teigė jis, paklaustas, ar pokalbis su premjere vyko apie universiteto valdomos žemės perdavimą Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamyklai.
LSMU rektoriaus teigimu, dėl žemės perdavimo toliau bus sprendžiama techniniu lygiu.
„Svarstėme, kad techniniai žmonės, kurie tuos klausimus išmano, jie spręs, ieškos sprendimų“, – kalbėjo R. Benetis.
„Būtų uždaromas institutas“
Pasak R. Benečio, žemės perdavimas valstybei sustabdytų Baisogaloje veikiančio LSMU padalinio – Gyvulininkystės instituto – darbą, tačiau kiek tai konkrečiai kainuotų aukštajai mokyklai jis neįvardijo.
Jo teigimu, netoli Baisogalos miestelio esančios teritorijos taip pat svarbios Kauno rajone, Giraitėje, esančio LSMU Praktinio mokymo ir bandymo centro bei Veterinarijos akademijos darbui.
„Tai būtų studijų, mokslo proceso sustabdymas. Būtų uždaromas institutas. (...) Iš tų lėšų, kurios yra generuojamos ūkyje, vykdoma ta (instituto – BNS) veikla“, – teigė R. Benetis.
LSMU rektorius teigė, kad tokios alternatyvos, kaip galimybė instituto veiklai skirti kitas žemes arba finansinę valstybės biudžeto kompensaciją, taip pat nebuvo aptartos.
Universitetas pagal panaudos sutartį Radviliškio rajone aplink maždaug 1.700 gyventojų turintį Baisogalos miestelį valdo kelis stambius daugiau nei 100 hektarų ploto ir dar kelis mažesnius valstybinės žemės sklypus.
Juose auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės – BNS) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.
VŽ primena, kad apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris, tačiau investicijų vietovė iki šiol nebuvo skelbta.
Pirmadienį pranešta, kad „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos. Su tuo susijusią informaciją BNS patvirtino septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
