Ekspertai: „Rheinmetall“ gamyklai iš valstybės reikėtų bent 250 mln. Eur, neurbanizuotos vietos
„Rheinmetall“ praėjusią savaitę oficialiai patvirtino apie ketinimus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.
Vaidas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius, spėja, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent 250 mln. Eur.
„Investicija į gamyklą turėtų būti 250 mln. ir plius. Šnekėčiau apie tokią valstybės investiciją, bet nesu susipažinęs su projektu ir jo apimtimis. Visiškai jokios informacijos dar neturime“, – sakė V. Sabaliauskas.
„Kadangi esame kalbinę kitus gamintojus ateiti į Lietuvą, šis skaičius nėra atsitiktinis, jis yra šiek tiek pagrįstas“, – pridūrė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį informavo, kad šiuo metu vyksta darbinės „Rheinmetall“ ir valstybės institucijų diskusijos, kurių rezultatų tikimasi po kelių savaičių. Pasak jos, derybose kyla iššūkių sprendžiant dėl veiklos finansavimo bei vietos, kur gamykla galėtų būti pastatyta.
V. Sabaliauskas mano, kad „Rheinmetall“ prašys Lietuvos valstybės investuoti, nes koncernas, tikėtina, nesiryš gamyklos statyti vien savo kapitalu.
Šaltinių žiniomis, projektui svarstoma įkurti valstybės valdomą įmonę.
Aleksandras Nikonovas, Finansų ministerijos valdomos šaudmenų gamintojos – Giraitės ginkluotės gamyklos direktorius, sakė, kad valstybės įmonės steigimas – vienas iš galimų būdų, kaip valstybė galėtų investuoti į artilerijos šaudmenų gamyklą.
„Yra pasaulyje visokių pavyzdžių ir toje pačioje Europos Sąjungoje, ir NATO šalyse. Visokių gali būti modelių, gali būti mišrus modelis, gali būti biržoje kotiruojama, gali būti valstybės valdoma. Visi modeliai įmanomi“, – kalbėjo A. Nikonovas.
Gynybos apžvalgininko Aleksandro Matonio teigimu, būsimai gamybai būtina „maksimaliai neurbanizuota“ teritorija, kurioje gerai išplėtotas susisiekimas, elektros ir kitos komunikacijos, kita infrastruktūra.
„Lokacijos parinkimas būtų tam tikras iššūkis, nes tokio pobūdžio įmonėms kyla tam tikri reikalavimai: nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų, pageidautina transporto ir energetikos infrastruktūra“, – sakė A. Matonis.
A. Nikonovas savo ruožtu teigė, kad vietų gamyklai yra, pavyzdžiui, centrinėje šalies dalyje.
Gamykla galėtų atsirasti po 1,5–3 metų
Ekspertų vertinimu, „Rheinmetall“ artilerijos gamykla Lietuvoje galėtų būti pastatyta per 1,5–3 metus.
V. Sabaliausko teigimu, valstybė turėtų užtikrinti, jog institucijos greitai priimtų statyboms būtinus sprendimus, sklandžiai suderintų projektą su vietos bendruomenėmis.
Gynybos pramonės atstovas tikina, kad Lietuva galėtų imtis panašių skatinamųjų priemonių, kokių ėmėsi Vokietija kviesdama į šalį gamybą perkelti elektromobilių gamintoją „Tesla“.
„Su vienu gamintoju esame šnekėję, jo atstovai minėjo, kad jie tikisi tokios Lietuvos reakcijos, kokia buvo Vokietijos dėl „Teslos“ (gamyklos – VŽ): buvo sudarytas žalias koridorius, visos durys atidarytos, visur jų laukė, viską geranoriškai padėjo“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.
„Tuomet (iš „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje – VŽ) pirmas produktas galėtų išvažiuoti net ir po dvejų – dvejų su puse metų. Paprastai po dvejų su puse metų nuo susitarimo tik prasideda gamyklų statybos. Bet jei tikrai norime ne po karo turėti gamyklą, ji turėtų atsirasti per 2,5 metų“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.
Anot A. Matonio, artilerijos sviedinių gamyba Lietuvoje galėtų prasidėti po trejų metų – priklausomai nuo investicijų apimties.
„Šiuo atveju tai būtų jau žinomos technologijos perkėlimas – konkreti konkrečių pastatų statyba, visa tai paprasta ir įgyvendinama. Čia nereikėtų nieko nei papildomai vystyti, nei galvoti iš naujo, nei tobulinti. Manau, kad tokių gamybinių projektų statymas gali trukti nuo pusantrų iki trejų metų“, – teigė A. Matonis.
Postūmis vietinei gynybos pramonei
Pasak V. Sabaliausko, tokia gamykla Lietuvoje būtų didelis postūmis vietinei gynybos pramonei – sutrumpėtų tiekimo grandinės, atsirastų veiklos galimybių Lietuvos logistikos, metalo apdirbimo, elektronikos ir kitų komponentų gamybos įmonėms.
VERSLO TRIBŪNA
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Šiemet rugsėjo pabaigoje Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimus, kurie įsigalios nuo kitų metų. Jie svarbūs gamintojams ir importuotojams, kurie į rinką išleidžia supakuotus gaminius ir yra atsakingi už pakuočių atliekų tvarkymą.
Darbuotojų kaita šiandien yra natūrali verslo realybė: žmonės ieško naujų iššūkių, nori išbandyti naujas karjeros kryptis, keičia darbdavius, sektorius ir netgi miestus. Visgi dalis išėjusiųjų grįžta – pastaraisiais metais į Jonavos „Achemą“ kasmet sugrįžta 10-15 proc. buvusių gamyklos darbuotojų.
Rūta Gucu, SEB banko verslo klientų ir institucijų departamento vadovė, dabartinę žemės ūkio situaciją apibūdina kaip „dinaminę transformaciją“. Kokia Lietuvos žemės ūkio ir ūkininkų situacija, kam jie turėtų ruoštis, kaip mūsų šalies ūkininkai atrodo kitų Baltijos šalių ir Europos fone? Apie tai kalbama su finansų eksperte.
„Bus pasiektas ir kitas Lietuvos saugumo lygmuo, nes vokiečių kapitalas tikrai suteiks didesnes saugumo garantijas Lietuvai“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.
Tuo metu A. Matonis teigė, kad Lietuvoje pradėjus artilerijos šaudmenų gamybą būtų galima užtikrinti ne tik Ukrainai itin reikalingų 155 mm kalibro, bet ir kitų tipų amunicijos poreikį.
V. Sabaliauskas vylėsi, jog į derybas su „Rheinmetall“ bus įtrauktas ir vietos verslas.
„Reikia būtinai tęsti kalbas su įmone, kad ji nepersigalvotų. Ir spausti, kad kuo daugiau gamybos perkeltų į Lietuvą. Nes šiuo metu Ukrainoje poreikiai yra neišsemiami“, – sakė jis.
Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą praėjusią savaitę patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris. Pasak jo, dar viena nauja gamykla bus pastatyta Ukrainoje.
„Rheinmetall“ atstovai sausio pabaigoje investicijų planus buvo aptarę su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, pernai lapkritį – su ministre pirmininke I. Šimonyte, tačiau tuomet savo ketinimų viešai nekomentavo.
„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss–Maffei Wegmann“ 2022 m. Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.
Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 m. dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.
