Dėl 0,6 mln. Eur žalos ES biudžetui nuteista įmonė ir jos akcininkai
Apie įsiteisėjusį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą pranešė prokuratūra, kaltinamųjų pavadinimą bei pavardes nuasmeninusi. Tačiau, VŽ žiniomis, tai „Technogaja“, jos akcininkai ir darbuotojai.
Ramūnas Katkevičius, „Technogajos“ vadovas, nesileidžia į detales. Tik patvirtina, kad baudžiamoji byla susijusi su jau įgyvendintu projektu dėl skaitmeninimo.
„Su valstybe atsiskaityta, verslas normaliai dirba, plečiasi, fiziniai asmenys viską sumokėjo. Sustabdytus ES projektus leista vykdyti“, – patikina verslininkas.
Jis užsimena, kad yra konkurencija ir kiti dalykai, kurių jis nenorėtų viešinti: „Todėl visa kita – ne spaudai.“
Dėl sukčiavimo padarant labai didelę turtinę žalą ES, dokumentų klastojimo, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo nuteista įmonė, jos akcininkai bei verslo partneris. „Technogajai“ skirta 150.000 Eur bauda, akcininkams – po 30.000 Eur, verslo partneriui – 19.000 Eur, likusiems nuteistiesiems skirtos laisvės apribojimo bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamųjų poziciją dėl kaltės pripažinimo ir žalos atlyginimo, bausmės sumažintos trečdaliu.
Nuo 2020 m. „Technogajai“ buvo skirta ES lėšų trims projektams įgyvendinti. Vienas jų – skaitmeninių technologijų diegimas (ES finansavimas – 0,8 mln. Eur) – įgyvendintas. Du – nutraukti. 2022 m. gamybos pritaikymui COVID-19 apsauginių priemonių gamybai buvo skirta 0,17 mln. Eur ES lėšų, produkcijos sertifikavimui, siekiant didinti eksportą – 12.435 Eur.
1,2 mln. Eur fiktyvių sandorių
Pasak prokuratūros, sukūrus 1,2 mln. Eur fiktyvių sandorių grandinę nusikalstamais veiksmais ES biudžetui buvo padaryta 580.000 Eur žala. Ji buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, buvo pradėtas gavus finansinės žvalgybos informaciją apie ES projektų vykdytojo-įmonės ir kitų susijusių įmonių susitarimus atlikti teisinės simuliacijos veiksmus, t. y. tyčia padidinti pagal ES finansuojamus projektus įsigyjamos įrangos kainą, taip siekiant neteisėtai įgyti ES paramos lėšas.
Pasak Vytauto Kukaičio, kaltinimą palaikiusio Europos deleguotojo prokuroro, teisminio nagrinėjimo metu įrodyta „užaukštintų kainų“ (angl. Intentional inflation) tipologija yra sudėtinga. Tokio sukčiavimo mechanizmo įrodinėjimas pareikalavo tyrėjų, prokurorų, analitikų komandos glaudaus darbo ir profesionalumo bei įžvalgumo.
Pasak prokurorų, ikiteisminio tyrimo metu buvo identifikuota tokia nusikaltimų schema: įmonės vardu veikę akcininkai organizavo ES lėšomis finansuojamos įrangos įsigijimą iš užsienio šalių įrangos tiekėjų dar iki pirkimų konkursų paskelbimo (ar jiems įvykus), vėliau, veikdami per nusikalstamais tikslais įtrauktas tarpines įmones, imituodavo pirkimų procedūras, kurių metu buvo tyčia padidinama įrangos įsigijimo kaina, lyginant su ta, kuri buvo sumokėta tikriesiems įrangos tiekėjams.
Klastojant dokumentus ir juos panaudojant, taip pat juos įtraukiant į įmonių buhalterines apskaitas, „Technogaja“ apgaulingai deklaravo daugiau išlaidų nei buvo faktiškai patirta, teigiama prokuratūros pranešime.
