Jų pelnas ne iš vietinės rinkos, susijęs su gerokai išaugusia apyvarta, be to jie veikia normaliomis konkurencinėmis sąlygomis. Bankams pinigai nukrito iš dangaus nieko nedarant, nenormalioje vietonėje rinkoje, ir iš produktų kurių normalioje ekonomikoje beveik nėra (pagrinde iš kintamu būsto palūkanų, kai visur vakaruose jos fiksuotos arba kinta proto ribose).

Klausimas "Patriotui" - kiek bankai per dešimtmečius investavo į naujų kompetencijų, žinių kaupimą, naujų produktų kūrimą? Ar tiesiog "nutiko" palūkanų pakėlimas? Galima dar patikslinti klausimą - kiek bankai per šiuos metus išplėtė savo veiklos mastą, kad uždirbtų x kartų daugiau pelnų?

Pakėlimas iš tiesų "nutiko". O bankų maržos, buvusios 0.6-0.7 ribose dėl nulinių palūkanų pakilo iki 2.2%. Spėkit ar pakilus palūkanoms bankai savo maržas susimažino iki buvusio lygio? :)

Kodėl, bankai net labai išplėtė virtualų klientų aptarnavimą, kai dėl kiekvieno menkniekio turi iš anksto prašytis vizitui. Bankų akcininkai trina delniukais, kaip gerai atsisakius fizinių aptarnavimo vietų ir krūvos darbuotojų.

"Pinigai is dangaus". O kad taip sveiko proto " is dangaus" kai kam nukristu kartais :)

Sutinku ir dėl to rašiau pastabą LB. Atsakymas buvo, kad bankai gali kaip nori nusistatyti vizito formą. Kadangi nėra konkurencijos fizinis patekimas į bankus bus dar labiau ribojamas

O ko į tą banką? Tik atidaryti ir uždaryti sąskaitos. Neturite ką veikti?

O koks skirtumas iš kokios rinkos? O tai Thermofischer'is ką padarė, kad staiga tokį pelną uždirbo? Sukėlė COVID'ą? Esmė ta, kad nesuprantate, kaip bankai uždirba ir kokias rizikas patiria. Jei būtų taip gerai ir pelninga, nebūtų rizikos, tai konkurencija būtų didelė. O reali sitaucija, per gerą dešimtmetį du bankai iš viso užsidarė (bankrutavo) ir jų vietoje kiti neatsirado. Dar du bankai susijungė ir parsidavė šiaip taip, ir pastarasis vis tiek negali konkuruoti su kitais dviem. Kiti bankai iš vis nepajėgūs dalyvauti būsto paskolų rinkoje. Vakaruose fiksuotos ten, kur gyventojai renkasi fiksuoti. Bet fiksuotos palūkanos yra brangesnės ilgu laikotarpiu beveik visada, o esant palūkanoms mažoms arba mažėjančioms - mažesnės ir tuo momentu.

Plius, rinkose kur vyrauja fiksuotos palūkanos (t.y. JAV) bankai permeta palūkanų (o ir kredito) riziką kitiems investuotojams, leisdami būsto paskolomis dengtas obligacijas, o patys paskolas tik administruoja. Pas mus gi tokių obligacijų rinkos nėra, todėl fiksuotos palūkanos visam paskolos laikotarpiui yra išvis neįmanomos.

Būtų paklausos, atsirastų ir įrankiai. Bet koks tau lietuvis mokės 3,5% palūkanas, kai tuo metu gali pasiimti 1,7% palūkanas ir galbūt kada nors ateityje išaugtų? Ir kokia prasmė, jei remiantis 120+ metų JAV fiksuotų palūkanų istorija, vos keli mėnesiai buvo, kada fiksuotos palūkanos finansiškai apsimokėjo labiau, nei kintamos. Čia tiems svarbu, kurie ant savo galimybių ribos skolinasi, ir ta riba mažesnė nei 40% pajamų pasiekus 5% Euriborą (o realiai turbūt mažiau 30%, nes bankai taiko griežtesnes sąlygas, nei nustato reguliuotojas). Man kaip tik pabrango Euribor-12 perskaičiuotas. Prisidėjo prie paskolos ~150-200€ į mėnesį mokėti. Kažkaip nei šilta, nei šalta. Pajamos (šeimos) paaugo ~20% (infliaciją dengia), tai kai įmoka buvo 10% pajamų, tai gaunasi, kad pajamos išaugo daugiau nei įmoka, net ir atmetus išaugusias kitas išlaidas.

A) Themofischeris pasiūlė globalioms rinkoms produktus, tiek PGR testus, tiek naujus produktus mRNR vakcinų kūrėjams/gamintojams - visa tai padėjo suvaldyti pandemiją, B) per itin trumpą laiką x kartų padidino šių produktų gamybą, nes tiekė juos visam pasauliui. Yra skirtumas.

Kadangi ponas Naujakurys " pasauliui nieko nepasiule", ir uzdirbo " viršpelni" " nieko neveikdamas", siulau apmokestinti papildomais mokesciais " naujakuri" :)

mano atsakymas buvo ne apie tai, kodėl bankus apmokestino, o apie tai, ką "Thermofischer'is ką padarė, kad staiga tokį pelną uždirbo?" :) Ir pati publikacija yra apie biotech, o ne apie bankus :)

O mano komentaras yra apie tai, kad visiems verslams mokesciai turi galioti VIENODI, neisliriant vieno verslo Ir teises aktai visiems turi buti taikomi vienodai. Idomu, ar as galeciau atsiusti pretenzija del mano patirtu islaidu ponui " Naujakuriui" ir kitiems pritariantiems " banku reketui", jeigu is Lietuvos iseis didelis bankas ir likusiu banku ikainiai pakils iki padebesu? :)

As neginu sito mokescio. Bet bankas nera paprastas verslas, bankui taikomos kitos zaidimo taisykles nei kitiems verslams.

Tiekė pagal valstybinius užsakymus. Pagal juos vykdė tyrimus. Uždirbo dėl ekstremalios situacijos, t.y. sveikatos krizės, realų, "milžinišką viršpelnį". Gi bankams mokestis ir buvo grindžiamas "viršpelniu", ne esmė, kad sąvoka taikoma tik kai pelnas yra fiksuojamas sutartimis. Dabar jau nebe viršpelniu, o dar kriterijų prisigalvojama. Taip ir sakykite, nepatinka bankai, tai norisi juos smaugti. Dzin ilgo laikotarpio faktoriai, bankinio sektoriaus specifika ir t.t.

Taip, banko veikla reguliuojama, dėl ko patiria papildomų kaštų. Kaip ir patiria Thermofischer'is, nes dirba sveikatos srityje, tik kiti kampai reguliuojami. Bet visoms įmonėms turėtų būti taikomas vienodos apmokestinimo taisyklės, ne "tu man nepatinka, tai aš tau sugalvojau dar kitų mokesčių".

Tikitės, kad pasipasakočiau savo finansinius reikalus, ar klausimas retorinis? Ne visų poreikiai vienodi, tad neaiškinkite kitiems, kaip gyventi.

Kokius valstybinius užsakymus? Nesvaik.

O kur parašyta ir kas pasakė, kad mokesčiai turi būti vienodi VISIEM verslam? Gal ir taip - parekomenduokite prašau literatūros šia tema. Ir prie to pačio - tik mokesčiai turo būti vienodi? Verslų produktus galima apmokestinti skirtingu PVM? Taikyti skirtingas reguliacines aplinkas? Leisti skirtingus įmonių tipus (MB, UAB, VšĮ...)? Licencijavimo politikas? O nacionalinio saugumo kriterijais galima skaidyti verslus? Skirtingai vertinti pagal įmonių dydį, regioną?

Taip, bankui taikomos 10 kart grieztesnes taisykles nei visiems kitiems ir jis turi 100 kart didesne rizika nei visi kiti. Ir kad ikurti banka bei nebaigti bankrotu, reikia ne desreliu kioskininko supratima tureti.

Turi buti vienodi mokesciu principai. Visiems verslams. Jeigu is vieno " plėši" " solidarumo mokesti", turi " plėšt" iš visų. Atidaret " pandoros skrynia". Dabar uzsinores seimo nariai nuo tamstos verslo paimt 90 proc. pelno du metus, pritars ir pasiims. Ir ka i tai jus?

Kurioje vietoje aš tau aiškinu kaip gyventi?

Kas pirko skiepus, nurodė kaukes nešioti, testus ir t.t.?

Žinoma, galima stambiam ūkininkui, kuris į kišenę išsimoka per metus >1 mln. PELNO taikyti 5% GPM nuo sumos viršijančios gautas tiesiogines išmokas ir subsidijas, ir efektyvus pelno mokestis gaunasi koks 1% nuo PELNO, t.y. 10k€. Sėdi individualioje veikloje, dirbi smulkiuose projektuose ir per metus sumoki kokius 3k€ GPM ir dar SoDrai kokius 8k€ realiai į metus uždirbdamas grubiai 50k€ (prieš mokesčius), arba samdomas darbuotojas, kuris prieš mokesčius uždirbs kokius 25k€, sumokės tiek pat kiek ūkininkas (skaičiai mintinai skaičiuojant, bus paklaidos). Naudų iš valstybės pirmas ir antras gauna tiek pat, trečiasis šiek tiek daugiau, bet tikrai ne tai proporcijai. Man, C3P0 ir dar keliems čia kliūva tokia nesąmonė, ir problema ne tai kad tokių nesąmonių nemažina, o net ir didina bei dar plačiau įteisina apmokestinimą pagal kriterijų "patinka/nepatinka". Jei tai būtų objektyvus kriterijus, tai sugebėtum jį aprašyti neįvardinant sektoriaus. Pvz. uždirbant pelno daugiau nei 100 mln. eurų per metus, kai pelno ir nuosavo kapitalo santykis yra XX%, taikomas YY% pelno mokesčio tarifas.

Ir aiškinimai, kad bankai nieko nepadarė, kad gautų tokius pelnus, tai klausimas, kodėl kiekviena unija nesuklestėjo ir nenustūmė bankų į šoną? Ir klausimas asmeniškai, norite didesnės konkurencijos finansiniame sektoriuje, ar mažesnės? Nes šis mokestis, vien rimtas jo svarstymas, jau lėmė tai, kad konkurencija bus mažesnė. Kažkas iš bankų dar išeis iš rinkos, greičiausiai iš smulkesnių jau. Didės bankinių paslaugų įkainiai. Apmokestins dar daugiau? Nieko, ir tai susimokės vartotojai. Bankas nemokės, nes elastingumas ne vartotojų naudai - konkurencijos nėra.

Bankas nėra paprastas verslas ir rizika nėra vienoda. Jei užsilenks bankas jį teks gelbėti valstybės pinigais, plius tai turės didelės neigiamos įtakos visiems verslams. Jei užsilenks Thermofisher ar kita įmonė niekas jos negelbės. Tad jei bankui rekalingi valstybės finansai kai jam blogai, kodėl atitinkamai jis negali paremti valstybės kai jam labai gerai? Ir kodėl šita taisyklė turi būti taikoma visiems verslams kurie prisiima pilną riziką?

Banka gelbes valstybes pinigais. Visiški blėniai. Nei vieno LT banko niekas valstybes pinigais negelbejo ir neišgelbėjo.

Įdomu būtų pamatyti, kaip užsilenkus kokiam SEB ar Swebankiui, valstybė tiesiog sudeda rankas ir nieko nedaro. Ir kaip visos jose buvusios valstybės lėšos, visos draustos sąskaitos ir indėliai juose taip be valstybes pagalbos ima ir atsiranda. Visai kaip tie pelnai iš dangaus :)

Dar kartą klausiu - iš kur jūs nusprendėt, kad verslai apmokestinami, reguliuojami, licencijuojami ir t.t. vienodai? Jau dabar verslo šakos veikia skirtingose konkurencinėse aplinkose. Antra, pelno mokestis lieka nepakitęs. Apmokestinamas tam tikros rūšies pajamos, o mokesčio galima išvengti, jeigu tik nori. Kuo šis mokestis skirtingas nuo krūvos kitų skirtingą verslo aplinką kuriančių mokesčių, rinkliavų, įstatymų, reikalavimų, licencijų ir t.t.?

Ne, C3P0 problemą kelia kažkokia mistinė "vienodo visų verslų apmokestinimo" teorija. Ir baimė, kad valstybė "tuoj galės įvedinėti kokius nori mokesčius", lyg tai naujiena kažkokia. Tai čia yra nekvestionuojama valatybės teisė. Protingai ar neprotingai ši teisė naudojama (t.t. turės daugiau teigiamų pasekmių, ar daugiau neigiamų) - čia kitas klausimas. Valstybė privalo imtis reguliuoti jeigu kažkuriame sektoriuje susidaro situacija, kuri nėra tradicinė ir numatyta ruošiant teisės aktus. Tarkim bankai patys ėmėsi taisyti nenumatytą sutuaciją - atsiradus neigiamom euribor palūkanom pasitaisė sutartis, kad išvengtų neigiamų palūkanų mokėjimo (maržos mažinimo). Tai bankai gali reaguoti į nenumatytas situacijas su palūkanom, o valstybė ne? Kuo čia jau tie bankai geresni už valstybę?

Tai sakot į banką eit reikia tik iš neturėjimo ką veikti? Norit padidinti limitus - turit eiti į banką. Vaikas pamiršo Smart ID kurį nors kodą - prašom kartu į banką. Atidarant sąskaitą bankas nepasakys kur ir kam "varneles" uždėt - kiekvieną kartą bėgiosit į banką, nes el. bankininkystėje bus "nesuteiktos teisės" ar šiaip "tokia banko politika".

Uzsilenkus seb ar swed. Aha, ziurekit, kad tik neizsilenktu mikroskopines valstybes mikroskopiniai filialiukai. Ir mikroskopine valstybe juos " gelbes". O apoe draustas lėšas teisongai paraset. DRAUSTAS, kas reiskia kad yra draudimas, kas reiskia, kad kazkas moka imokas i ta draudima. Ar jums ikalus i auto jusu draudimas bega pas valstybe ir praso is biudzeto jums pinigu? :) Daug jums apie bankus reikia skaityt ir susizinot, net tokioj mikroskopinej valstybej kaip Lietuva.

Pirma, kai gelbėja banką kokia nors valstybė, tai akcininkai praranda viską. Dažnu atveju ir obligacijų savininkai praranda didelę dalį vertės (dėl šito nesu garantuotas kokias strategijas pasirenka valstybės). Iš esmės valstybė nuperka bankrutuojantį banką. Indėliai yra draudžiami. Thermofischer'is irgi draudžiasi savo civilinę atsakomybę. Tik kad indėlių draudimą organizuoja valstybinis monopolis, bet už jį mokama, ir anos krizės metu valstybė PASKOLINO indėlių draudimui pinigų, nes nespėjo pakankamų rezervų surinkti.

Didinant limitus, tik virš 10-25k€/mėn. reikia į banką eiti. Vietoje smart ID pasiimi mobilų parašą, ir niekur nieko nereikės. Atidarant sąskaitą turi visas opcijas prieš akis pildant anketą. O šiaip paskambinus telefonu daugumą klausimų galima išspręsti. Net būsto paskolą gali pasiimti būdamas kitame žemyne.

Kuri čia situacija nenumatyta? Kad Euribor gali būti ir ne neigiamas? Normalioje rinkoje turėtų būt Euribor'as 2-3%. Ir ne "geresni ar ne", pelno mokestis ir yra pelno mokestis, kad dalintis pelnu. Toks principas, kad kai tau geri laikai, įkalame didesnius mokesčius, bet ne bendrai visiems sektoriams, bet tik bankiniam, yra aiškus signalas, kad esi nepageidaujamas ir iš tavęs išsi..... kaip tik gali. Ar gali daryti taip valstybė? Žinoma, to niekas neginčija. Teisišikai galima. Tik tiek C3P0, tiek aš sakau, kad to pasekmės bus daug kartų blogesnės, nei kiek surinks valstybė į biudžetą iš šito mokesčio pinigų. Reguliuojami, licenzijuojami - sektoriaus specifika. Mokesčiai - ne. Gali įvesti pvz. CO2 mokestį, gali net sakyti, kad CO2 mokestį įvedame įmonėms, kurios didesnės nei X kriterijus, gali dar kažką, bet mokesčiai neturi būti sektoriniai, kitaip gyvulių ūkis, kur karbauskis išsimoka 50x didesnį pelną sumokėdamas tiek pat mokesčių, kiek samdomas darbuotojas, kuris gauna tik 2% tiek. Ar tai teisinga? Ar tai kuria palankią aplinką visuomenės augimui ir diversifikacijai?

Nenumatytas ne procentas euriboro. O bankų atsisakymas tuos procentus perkelti ne tik paskolose, bet ir indėliuose. Taupymo skatinimas vienas pagrindinių būdų stabdyti infliaciją. Sumažinamas pinigų kiekis, tačiau vartotojų gerovė nepaveikiama, nes pinigai ne iškeidžiami didesnėms kainoms/paskoloms, o perkeliami į ateitį. Bankai nenori pakankamai kelti palūkanų už indėlius, tai iš to susidaro bazė mokesčiui - t.y. skirtumas tarp to, ką bankam duoda ECB, kad perduotų (dalį to) vartotojams, ir to, ką bankai realiai perduoda. Tarifai, mokesčiai, licencijos, PVM yra tik verslo reguliavimo priemonės, kurios dažnai gali viena kitą pakeisti. Beje ir yra visiem ūkio subjektam šiaip jau, nėra taip, kad bankai šitą moka, o tokios pat rūšies pajamas turintis ThermoFisheris nemoka. Ir prie ko čia patinka/nepatinka? 15 metų iš visur rėkia, kaip konservatoriai sėdi skandinavų bankų kišenėje. Tai pasirodo, nebepatinka komservatoriam skandinavų bankai? O gal tiesiog reaguoja valstybė į tai, kas vyskta ir bent čia vykdo savo tiesioginę pareigą?

Man apskritai keista, kaip verslininkai ( bent jau didzioji dalis cia skaitanciu ir rasanciu tokie turetu buti) dziaugiasi, kad kitiems verlsininkams pakils mokesciai, nesuorasdami, kad taip pat lengvai ir jiems tuos mokescius galima pakelti.

Tik praleidai kad bankas turi teise "spausdinti" pinigus.

Bankas "nespausdina" jokių pinigų. Jei tarp eilučių prispangsti, tai žinok, tokiu principu, kaip komerciniai bankai spausdina, spausdinti gali kiekvienas. Tik kai nesupranti ką skaitai, tai ir prifantazuoja tokių nesąmonių.

Em, visada indėlių palūkanos priklausė nuo pinigų pasiūlos ir paklausos balanso. Kadangi indėlių sunešta ženkliai daugiau nei kam nors reikia, indėliai pigiai ir laikosi. Ir staiga išaugus palūkanoms ir esant indėlių pertekliui, rinkoms reikia laiko, kol tas indėlių perteklius suvaikščios. Ir čia tu jau pritempinėji, nes tokio pagrindimo net nebuvo. Visa kalba ėjo apie "viršpelnius". Rėkiantys nedomina, jie tiek pat protingų minčių pasako, kaip baubiančios karvės. Yra krūvos išimčių ir lengvatų taikomų sektoriams, ir aš esu stiprus advokatas mažinimo šio gyvūlių ūkio. Mokestinės sistemos visi tarifai ir išimtys turi tilpti į max du A4 formato lapus. Teisinės peripetijos visos - jau tik priedai. Dabar žemės ūkio mokesčiai, išimtys ir t.t. viena turės 30 lapų.

Ir dar kartą, valstybė gali apmokestinti bankus, bet rezultatas to bus blogas - mažės konkurencija bankiniame sektoriuje, verslas ir gyventojai tiesiog sumokės daugiau bankams, išaugs finansų sektoriaus maržos dėl vertinamos didesnės politinės rizikos. Iš gyventojų beveik niekas nelaimės iš tokios situacijos. Bet nieko, patinka didžiajai daliai save žalotis ir vaidinti nuskriaustus, tik tada po to neverkite, kad finansinės paslaugos Lietuvoje brangios, patys to siekiate, AKTYVIAI.

bus blogas - mažės konkurencija bankiniame sektoriuje ///////////// Nebejuokink su savo idiotiškim išvadom, finansininke

Kirpejui, galvojanciam kaip cia geriau apvogti valstybe, soulyciau patilet. Ar aisku kitpejau@

Vagys - tavo kumyrai/analfabetai, kurie dabar valdžioj.

Kas yra kumyrai, orku laivo gerbejau? Rasyk lietuviskai. Gal nusiusti tave orku laivo kryptimi

Išnyk, idiote.

Tikrai negali isduoti paskolas tik dalinai padengtas gali tik bankai.

Ruskij voennyj korabl, pasol na@ui.

6€/kWh? kur čia tokią matei?

nekreipk dėmesio, čia vata įsimetė kaip pelėsis