Labai aukštą skaitmenizavimo lygį Lietuvoje yra pasiekę 4% įmonių
ES bendrovės naudoja mažiausiai 4 skaitmeninius įrankius iš 12 galimų: nuo tokių elementarių kaip kompiuterizuotos ir prie spartaus interneto prijungtos darbo vietos, socialinė medija ir e. prekyba bei skaitmeninės verslo valdymo sistemos iki labiau rafinuotų – tokių kaip dirbtinio intelekto (AI) bei daiktų interneto (IoT) sprendimai bei didieji duomenys.
Lietuvoje bazinį lygį yra pasiekę 58% įmonių, 36% bendrovių skaitmeninis intensyvumas yra žemas (ES – 34%), 18% – aukštas (ES – 19%), 4% – labai aukštas (ES – 3%). Geriausiai pagal šį rodiklį atrodo Skandinavijos šalių ir Maltos įmonės.
Bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį ES yra pasiekę 56% smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) ir 88% didelių įmonių – jos pirmauja pagal visų skaitmeninių įrankių naudojimą. Pavyzdžiui, didžiuosius duomenis naudoja 34% didelių ir 14% SVV, dirbtinio intelekto sprendimus 2% didelių ir 7% SVV ES bendrovių.
Vertinant skirtingus ekonomikos sektorius, didžiuosius duomenis daugiausia naudoja turizmo bei leidybos sektorių bendrovės (po 28%), pramonės įmonės nuo jų atsilieka (10%).
Daugiausia dirbtinio intelekto sprendimų naudojama informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriaus bendrovėse (25%), pramonėje tokius sprendimus yra įdiegusios 7% įmonių.
Europos Sąjungos priimtame „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodyje“ keliamas tikslas, kad per 90% ES mažųjų ir vidutinių įmonių pasiektų nors bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, o 75% įmonių naudotų debesijos paslaugas, didžiuosius duomenis ir dirbtinį intelektą. Dokumente teigiama, kad bendrovių transformacija priklausys nuo jų gebėjimo naujas skaitmenines technologijas diegti greitai ir įvairiose srityse.
Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas atkreipia dėmesį, kad būtent skaitmenizacija ir robotizacija ypač svarbi siekiant ir ateityje didinti šio sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą.
„Lietuvos inžinerijos ir technologijų sektoriaus apyvarta per kiek daugiau nei dešimtmetį išaugo dvigubai iki maždaug 5,4 mlrd. Eur. Tuo tarpu sektoriuje dirbančių asmenų skaičius per tą patį laikotarpį didėjo nedaug – tai reiškia, kad tie patys žmonės sukuria dvigubai didesnę vertę. Be to, didžioji dalis to, kas šiame sektoriuje pagaminama, yra eksportuojama (76%) – kitos šalys vertina mūsų kompetencijas ir yra pasirengusios už jas mokėti“, – pranešime cituojamas T. Prūsas.
