Ūkininkai lengvatų trąšoms nesulauks, bet galės modernizuoti techniką

Bręstant nerimui dėl maisto trūkumo pasaulyje ir kylant grūdų kainoms, Lietuvos ūkiai galėtų stengtis išgauti didžiausią galimą derlių. 

Pasak Dano Tvarijonavičiaus, AB „Roquette Amilina“ valdybos pirmininko, lietuviški kviečiai yra labai paklausūs. 

„Kiek bus kviečių, tiek nupirks“, – VŽ teigia jis pridėdamas, kad dabar svarbu užsitikrinti pakankamą trąšų kiekį.

Bet trąšos yra itin išbrangusios. 

[infogram id="82d73137-3370-4dfc-9fb4-ede680462e53" prefix="HU6" format="interactive" title="Trąšų kainų indeksas 2010-2022 02"]

Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncerno“ įmonių grupės vadovas, VŽ teigia, kad valstybė galėtų sudaryti palankesnes sąlygas joms įsigyti.

Anot K. Navicko, pasikalbėjus su ūkininkais matyti, kad didžioji dalis trąšų visgi nestokoja – jiems priemonė nereikalinga.

„Kai vertinome, kokia situacija su apsirūpinimu trąšoms, pamatėme, kad 80% Lietuvos ūkių jau yra apsirūpinę savo poreikiams“, – sakė ministras.

Kalbėdamas apie bręstančią pasaulinę maisto krizę, R. Karbauskis taip pat teigia, kad Lietuvoje daugiau ūkių galėtų užsiimti tiksliąja žemdirbystė. Tai ūkininkavimo būdas pasitelkiant skaitmenines technologijas, dirbtinį intelektą, kai visus žemės ūkio produktus – nuo degalų iki trąšų ar sėklų – siekiama panaudoti kuo tikslingiau.

„Jeigu vienas ūkininkas gauna 10 mln. t, o kitas – 4 mln. t, jis nebūtinai turi tiek prastesnę žemę“, – sako „Agrokoncerno“ vadovas.

Taip didinamas našumas, taupomos lėšos ir keliamas žemės ūkio konkurencingumas.

Pasak K. Navicko, čia ūkininkai pagalbos iš išorės sulauks. Nuo gegužės mėnesio naujas technologijas įsidiegti norintys ūkininkai galės teikti paraiškas ūkio modernizavimo fondui, kurį sudaro 8,4 mln. Eur.

Skaitykite plačiau: 
Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė