Lemtingos dvi „Grigeo“ dienos
„Šiandien čia atėjau atsiprašyti už tai, kas įvyko „Grigeo Klaipėdoje“, kas buvo daroma su Kuršių mariomis, su miestu, su Lietuva. Tai nedovanotina ir mes to netoleruojame“, – kalbėjo G. Pangonis ketvirtadienį. Nuo pranešimo apie pradėtą tyrimą buvo prabėgusios daugiau nei dvi dienos.
Dvi lemtingos dienos, per kurias neliko abejonės, kur dėti kablelį frazėje „bausti negalima pasigailėti“. Visuomenė, politikai, verslo bendruomenė jau apsisprendė, liko kiti klausimai: kokia šio kablelio kaina ir kokia žala reputacijai padaryta.
„Grigeo“ nebuvo pasirengusi valdyti krizės ir, viešųjų ryšių požiūriu, elgėsi kaip įmanoma blogiau. Kartodama ankstesnes klaidas, kurios iki šiol linksniuojamos 2013 m. „Maximos“ Zuolitūdės tragedijos atveju, ir atskleisdama, kad, bėgdamas nuo atsakomybės, verslas dar kartą lipa ant to paties grėblio.
Pavėluota G. Pangonio ir „Grigeo“ reakcija sukėlė vadinamąjį sniego gniūžtės efektą: bendrovė pasmerkta nelaukiant tyrimo išvadų. Į tai atkreipia dėmesį Sigitas Paulauskas, Vakarų medienos grupės savininkas. „Grigeo“ įmonei dar net įtarimai nepareikšti, jokių įrodymų nėra, jie dar nenubausti. Žinoma, galima boikotuoti, sužlugdyti gamyklą, žmonės neteks darbo, bet kol kas skubotų išvadų nedarykime“, – ragino verslininkas.
Nelaukiant kaltės įrodymų ir net anksčiau, nei vadovas įvardijo „iešmininką“, savo balus pradėjo rinkti politikai: aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika jau įvardijo žalą ir pasmerkė vadovą ciniškai meluojant, premjeras Saulius Skvernelis pasinaudojo proga skubinti verslo kontrolę griežtinantį įstatymą, „Grigeo“ krizė padeda atsikvėpti ir Klaipėdos valdžiai, metai iš metų konfliktuojančiai su miestelėnais dėl pramonės ir uosto triukšmo bei kvapų.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad nederėtų teisti užbėgant už akių tyrimui, ir priminė, jog yra ir kontroliuojančių institucijų, o šiuo atveju – aplinkosaugos institucijų – atsakomybė.
Tai, kad kaltininkas a priori pasmerktas, nesumažina kaltųjų atsakomybės už patį nusikaltimą. Derėtų priminti, kad už įmonės veiklą atsakomybę visuomet prisiima aukščiausio lygio vadovai: G. Pangoniui tenka didžiausia atsakomybė už žalą grupės veiklai ir jos reputacijai.
Dar yra ir žala verslo reputacijai – nubraukta didelė dalis dešimtmečius trunkančių verslo pastangų kaip nors pakeisti visuomenės požiūrį į verslą. Nors tas požiūris nebuvo labai palankus. Prieš pusantrų metų skelbta apklausa (kurią atliko komunikacijos agentūra „Nova media“ ir žiniasklaidos planavimo agentūra OMD) parodė, kad 69% apklaustųjų Lietuvoje verslą laiko nesąžiningu.
Galbūt todėl lengva ranka numota į tai, kad „Grigeo“ nėra tik G. Pangonis ir tualetinis popierius, bet ir maždaug 800 žmonių arba, kaip mėgsta įvardyti politikai, – darbo vietų.
Gana sunku atrasti ką nors pozityvaus „Grigeo“ krizėje. Nors yra priminimas visoms įmonėms, ypač pramonės bendrovėms, kurioms potencialiai gresia mažesnės ar didesnės nelaimės, kad būtina turėti bendruosius krizės valdymo planus.
VŽ požiūriu, dėmesio verta visuomenės reakcija, rodanti Lietuvos gyventojų susirūpinimą ekologija. Tai svarbus ženklas tiek valdžiai, tiek verslui: visuomenė neabejinga aplinkosaugai.
