„Kėdainių odoje“ – nauja avarija

Aplinkosaugininkai nustatinėja, ar kenksmingos medžiagos iš įmonės teritorijos nepateko į netoliese esantį Obelies upelį.

Po to, kai UAB „Kėdainių vandenys“ dėl taršos normų viršijimo nutraukė nuotekų priėmimą iš „Kėdainių odos“, gamybos procesų metu susidarančius kenksmingus skysčius imta kaupti 2 rezervuaruose.

Po to, kai vienas jų prakiuro, į aplinką ėmė tekėti teršalai. Preliminariais skaičiavimais, jų galėjo ištekėti apie 3–4 kub. m.

„Kai skysčiai pasiekė tam tikrą lygį, prakiuro vieno rezervuaro sienelė, - sako Algimantas Žvikas, Kėdainių raj. savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius vedėjas. - Gali būti, jog talpyklas pažeidė korozija, nes, kaip sakė bendrovės atstovai, iki šiol skystis nebuvo pasiekęs tokio lygio kaip dabar.“

Ponas Žvikas taip pat atkreipė dėmesį į bendrovės teritorijoje esančią netvarką. Jos kieme atvirai sandėliuojami maišai su atliekomis, čia mėtosi cheminių medžiagų pakuotės, talpos su neaiškios kilmės dvokiančiais skysčiais. Visa tai – po atviru dangumi, tad, pasak p. Žviko, galima tik spėlioti, kokie chemikalų kiekiai patenka į gruntinius vandenis.

Iš trūkusios talpyklos tekančius teršalus bendrovės darbuotojai rinko į plastikines talpas.  Pasak aplinkosaugininkų,  nemaža dalis nuodingomis medžiagomis prisotinto skysčio liejosi ant žemės ir tekėjo į priešgaisrinį rezervuarą, o iš jo - į vietinius lietaus kanalizacijos tinklus.

„Vanduo šiame tvenkinyje nusekęs, todėl į upelį nuotekos tikrai neturėjo patekti. Avariją pavyko likviduoti gana greitai. Laimei, rezervuaro sienelė prakiuro pakankamai aukštai, o ne apačioje“, – sako Jonas Adomavičius  „Kėdainių odos“ direktorius.

„Aplinkosaugininkai paėmė mėginius iš kolektoriaus toje vietoje, kur vanduo išteka į Obelies upelį, išvežė į labaratoriją. Bus nustatyta, ar gamtai padaryta žala“, – teigia p. Žvikas.

Jeigu bus nustatyta, kad bendrovės „Kėdainių oda“ teritorijoje įvykusi avarija padarė žalą gamtai, restruktūrizacijos procesą išgyvenančios įmonės situacija dar labiau pablogėtų.

Kilo avarija valymo įrenginiuose

 „Kėdainių vandenys“ anksčiau sustabdė nuotekų priėmimą iš „Kėdainių odos“. Šis sprendimas priimtas konstatavus, jog į Kėdainių vandenvalos įrenginius iš šios gamyklos patenkančios nuotekos daugiau nei leidžiama užterštos nuodingais chemikalais. Pasak specialistų, chromo junginių koncentracija įmonės nuotekose leidžiamas normas viršijo kelis, o kartais net kelias dešimtis kartų.

Teigiama, jog būtent dėl didžiulio koncentruotų teršalų kiekio išpylimo į miesto kanalizacijos tinklus nustojo funkcionuoti Kėdainių nuotekų valymo įrenginiai.

Saulius Grinkevičius, Kėdainių raj. meras, dėl  chemikalų išleidimo į nuotekų šalinimo tinklus yra kreipęsis į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nuotekų priėmimą iš įmonės planuojama atnaujinti tik tada, kai nuodingų medžiagų koncentracija neviršys sutartyje numatytų normų.“

VŽ rašė, kad iš „Kėdainių odos“ išeinančių nuotekų vamzdynų sklendės buvo užsuktos sulaukus tyrimų išvadų, jog būtent šios įmonės technologiniuose procesuose naudojamos ir į miesto kanalizacijos tinklus išleidžiamos cheminės medžiagos ne tik viršija leistinas taršos normas, bet ir tikriausiai nulėmė rugpjūtį įvykusią avariją miesto vandenvalos įrenginiuose.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai nustatė, kad priežasčių reikia ieškoti bendrovėje „Kėdainių oda“, nes ji vienintelė išleidžia chromo likučių turinčias nuotekas.

Sustabdžius nuotekų patekimą į kanalizaciją, situacija pastebimai pagerėjo.

Pasak  Viktoro Račio, KTU Cheminės technologijos fakulteto docento, „Kėdainių oda“ į nuotekų tinklus išleidžia ne tik chromo junginius bei sulfitus, bet ir kitus ne mažiau kenksmingus cheminius junginius.

Chromo junginiams šalinti „Kėdainių odoje“ yra sumontuoti valymo įrenginiai. Roberto Lukoševičiaus, „Kėdainių vandenų“ vadovo, manymu, finansinių problemų prislėgta bendrovė tikriausiai jais visai nesinaudojo ir nuodingas atliekas pildavo tiesiai į miesto kanalizacijos tinklus.

Grėsmė gamybai

Pasak „Kėdainių odos“ vadovo, po sprendimo nepriimti nuotekų iš „Kėdainių odos“ gamyba nebuvo sustabdyta, jis baiminasi, kad sprendimas nepriimti nuotekų gali atsiliepti produkcijos kokybei, nebus įvykdyti partnerių užsakymai.

Kęstutis Laukys, verslininkas, įvardijamas kaip potencialus investuotojas į „Kėdainių odą“ ir būsimas bendrovės vadovas, neslepia nerimo dėl susidariusios padėties. Pasak p. Laukio, tai sunkiai įgyvendinama užduotis, nes Lietuvoje šie reikalavimai labai griežti, o kitose šalyse – kur kas liberalesni. Be to, nuosaviems valymo įrenginiams praplėsti iki tokio pajėgumo, kad jie tinkamai išvalytų atliekas, reikia ne kelių dešimčių tūkstančių, bet milijonų eurų.

Ponas Laukys mini, kad „Kėdainių odos“ akcijų pirkimo sandoris, paaiškėjus, jog nesusitvarkiusi savo nuotekų įmonė negalės toliau dirbti, gali ir neįvykti.

Restruktūrizavimą išgyvenanti „Kėdainių oda“ ketina dalį akcijų parduoti potencialiam investuotojui – preliminari sutartis anksčiau buvo pasirašyta su kailio ir odos gaminiais prekiaujančia Kauno UAB „Pellita“.

Vytauto Junevičiaus kontroliuojamoms Alytaus UAB „Vytauto investicijos“ priklauso 75% Kėdainių odos apdirbimo bendrovės akcijų.