Sustabdytas nuotekų priėmimas iš „Kėdainių odos“
Iš „Kėdainių odos“ išeinančių nuotekų vamzdynų sklendės šį mėnesį buvo užsuktos sulaukus tyrimų išvadų, kad būtent šios įmonės technologiniuose procesuose naudojamos ir į miesto kanalizacijos tinklus išleidžiamos cheminės medžiagos ne tik viršija leistinas taršos normas, bet ir tikriausiai nulėmė rugpjūtį įvykusią avariją miesto vandenvalos įrenginiuose.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai nustatė, kad priežasčių reikia ieškoti bendrovėje „Kėdainių oda“, nes ji vienintelė išleidžia chromo likučių turinčias nuotekas.
Sustabdžius nuotekų patekimą į kanalizaciją, situacija pastebimai pagerėjo.
Saulius Grinkevičius, Kėdainių rajono meras, dėl chemikalų išleidimo į nuotekų šalinimo tinklus yra kreipęsis į prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Nustačius, jog bendrovė „Kėdainių oda“ išleidžiamuose vandenyse toksiškų medžiagų koncentracija gerokai viršija leidžiamas normas, buvo priimtas principinis sprendimas iš šios bendrovės nuotekų daugiau nebepriimti, -sako p. Grinkevičius. - Jos vadovams buvo paaiškinta, kad nuotekų priėmimą atnaujinsime tik tada, kai nuodingų medžiagų koncentracija neviršys sutartyje numatytų normų.“
„Mūsų sutarties sąlygose numatyta, kad chromo koncentracija viename litre neturi viršyti 0,5 mg, tačiau iš „Kėdainių odos“ patenkančiose nuotekose chromo koncentracija viršijama nuo kelių iki keliasdešimt kartų, - sako Robertas Lukoševičius, UAB „Kėdainių vandenys“ laikinasis vadovas. - Visa tai kartojasi jau ne vienerius metus, tačiau bendrovės atstovai jokių išvadų nedaro.“
Chromo junginiams šalinti „Kėdainių odoje“ yra sumontuoti valymo įrenginiai. Pono Lukoševičiaus manymu, finansinių problemų prislėgta, restruktūrizavimą išgyvenanti bendrovė tikriausiai jais visai nesinaudoja ir nuodingas atliekas pildavo tiesiai į miesto kanalizacijos tinklus.
„Bendrovė „Kėdainių oda“ į nuotekų tinklus išleidžia ne tik chromo junginius bei sulfitus, bet ir kitus, ne mažiau kenksmingus cheminius junginius. Esu įsitikinęs, kad šios taršos mastai ir lėmė valymo įrenginių, kurie ir taip dirba ties savo techninių galimybių riba, veiklos sutrikimus“, – sako Viktoras Račys, KTU Cheminės technologijos fakulteto docentas.
Įmonei gresia problemos
Jonas Adomavičius, „Kėdainių odos“ direktorius, neneigia, kad į valymo įrenginius patenka dideli chromo kiekiai, tačiau tikina, jog tai nėra nuodingi junginiai.
Pasak „Kėdainių odos“ vadovo, šiuo metu gamyba nėra sustabdyta, įmonė funkcionuoja. Tačiau kaip bus ateityje, verslininkas sako nežinantis. Jis baiminasi, kad sprendimas nepriimti nuotekų gali atsiliepti produkcijos kokybei, nebus įvykdyti partnerių užsakymai.
Kęstutis Laukys, verslininkas, įvardijamas kaip potencialus investuotojas į „Kėdainių odą“ ir būsimas bendrovės vadovas, neslepia nerimo dėl susidariusios padėties. Pasak p. Laukio, tai sunkiai įgyvendinama užduotis, nes Lietuvoje šie reikalavimai labai griežti, o kitose šalyse – kur kas liberalesni. Be to, nuosaviems valymo įrenginiams praplėsti iki tokio pajėgumo, kad jie tinkamai išvalytų atliekas, reikia ne kelių dešimčių tūkstančių, bet milijonų eurų.
Ponas Laukys mini, kad „Kėdainių odos“ akcijų pirkimo sandoris, paaiškėjus, jog nesusitvarkiusi savo nuotekų įmonė negalės toliau dirbti, gali ir neįvykti.
Restruktūrizavimą išgyvenanti „Kėdainių oda“ ketina dalį akcijų parduoti potencialiam investuotojui – preliminari sutartis anksčiau buvo pasirašyta su kailio ir odos gaminiais prekiaujančia Kauno UAB „Pellita“.
Vytauto Junevičiaus kontroliuojamoms Alytaus UAB „Vytauto investicijos“ priklauso 75% Kėdainių odos apdirbimo bendrovės akcijų.
