Lietaus padarinius pajus kitąmet: „Durpeta“ planuoja veiklą pagal išgyvenimo biudžetą

Publikuota: 2017-10-21
Giedrius Kavaliauskas, asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Giedrius Kavaliauskas, asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos durpių įmonės lietingo šių metų sezono padarinius jaus kitąmet. Gavyba buvo menka, tad nėra iš ko tikėtis ir didelių pardavimų. Bet to, sumažėjusi gavyba smogė ir išaugusia savikaina.

„Lietuvos durpių įmonės savo gavybos planus šiemet įvykdė vidutiniškai apie 80%, – sako Giedrius Kavaliauskas, asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas. – Be to, šis rodiklis kai kur gerokai prastesnis, atsižvelgiant į įmonės geografinę padėtį. Smarkiausiai šiemet lijo Šiaurės Rytų Lietuvoje, ten padėtis blogiausia.“

Tiesa, palyginti su pernai, durpių gavyba šalyje net šiek tiek ūgtelėjo, bet tie maždaug 20% augimo yra menka paguoda durpių įmonėms – praėję metai irgi buvo lietingi, gavyba maža.

Durpių pramonės specifika tokia, kad šių metų darbo vaisius įmonės pamatys kitų metų apyvartoje. Eksportas, sudarantis liūto dalį įmonių pajamų, kelerius metus šiek tiek augo, 2016 m. jis pasiekė 742.000 t, bet šiemet augimo tikėtis nerealu. Daugiausia eksportuojama į Lenkiją (116.000 t), Nyderlandus (114.000 t) ir Vokietiją (70.000 t).

„Įmonių pardavimai konkrečiais metais priklauso nuo to, kiek atsargų sukaupta, taip pat nuo importo – šalies įmonės perparduoda užsienio šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje – nupirktas durpes“, – teigia p. Kavaliauskas.

Maždaug pusę durpių importo sudaro iš Baltarusijos įvežami briketai ir pusbrikečiai, kurie naudojami energetikos reikmėms. Šioje srityje Lietuvos durpių įmonėms sunku konkuruoti su kaimynais – ten daug pigesni energijos ištekliai, degalai, mažesnis išteklių mokestis, valstybės taikomas durpių įmonėms. Visas durpių importas į Lietuvą pernai sudarė 130.000 t, jis tada šoktelėjo beveik 45%, palyginti su 2015 m.

Lietuvos durpių įmonių produkcija, kaip ir anksčiau, ir mūsų šalyje, ir užsienyje daugiausia naudojama agroverslo reikmėms. Lietuvoje įrengti biokuro katilai nėra pritaikyti kūrenti durpėmis.

„Durpeta“ keikia orą

„Durpių gamintojų padėtis labai priklauso nuo globalios rinkos, – vertina Jonas Kantautas, Kupiškio UAB „Durpeta“ direktorius. – Padėtis prasta visoje Europoje, o kainos nedidėja, nors sąnaudos, tenkančios produkcijos vienetui, šiemet labai didelės.“

Metai šlapi, tad durpės šiemet irgi šlapios. Daugiau laiko reikia joms išdžiovinti, be to, gerokai išauga transporto išlaidos, kaip ironizuoja vadovas, į tolimas pasaulio šalis tenka gabenti ir vandenį.

„Laukia sunkus 2018 m. pavasaris, – prognozuoja p. Kantautas. – Pernai buvo šiek tiek lengviau, nes buvome sukaupę daugiau atsargų, pirktų Latvijoje ir Estijoje. Šiemet gavybos planus įvykdėme 60–70%, todėl iki kitų metų „derliaus“ įmonė jaus durpių badą. Iš esmės mūsų padėtis šiemet niekuo ne geresnė negu šalies ūkininkų. Vyriausybė kalba apie paramą žemės ūkiui, o durpininkai dėl to neturi jokių vilčių.“

„Durpeta“ kitąmet planuoja veiklą pagal išgyvenimo biudžetą. Pasak įmonės vadovo, sąnaudas didina auganti darbo jėgos kaina, keliais procentais didės išteklių mokestis, kuris yra susietas su kainų indeksu. Be to, kyla dyzelino akcizas.

nuotrauka::1

„O kainų augimo dėl didesnių sąnaudų tikėtis negalime, nes rinkose konkuruojame ne tik tarpusavyje, su kitais durpių gamintojais, bet ir su alternatyviais augalų auginimui naudojamais produktais, tokiais kaip mineralinė vata, kokosų gaminiai“, – aiškina pašnekovas.

Anot p. Kantauto, kalbant teoriškai, įmonei reikėtų investuoti į modernią durpių gavybos techniką, kuri leistų durpes išgauti per trumpesnį laiką. Tai labai aktualu, kai orai darosi tokie drėgni ir darbui lieka kur kas mažiau laiko. Bet kitąmet apie kokias nors rimtesnes investicijas kalbėti nerealu.

Pernai, „Creditinfo“ duomenimis, „Durpetos“ apyvarta buvo 11,26 mln. Eur, 2015 m. –10,42 mln. Eur. Bendrovėje dirba 172 žmonės. Vidutinis darbo užmokestis rugpjūtį – 686,5 Eur.

„Rėkyva“ plečiasi Latvijoje

Šiaulių AB „Rėkyva“, nors Lietuvoje ir neįvykdė savo gavybos planų, gali būti ramesnė – įmonė dabar daugiau durpynų eksploatuoja Latvijoje negu Lietuvoje.

„Šių metų pavasarį aukcione įsigijome teises eksploatuoti trečią durpyną Latvijoje, netoli Jekabpilio, – pasakoja Irmantas Chrimlis, bendrovės „Rėkyva“ vadovas. – Savotiškas apsidraudimas yra ir tai, kad šitas durpynas – Rytų Latvijoje, o du ankstesni – šalies kaimynės šiaurėje ir vakaruose. Tai reiškia, kad nebūtinai visur bus vienodas kritulių kiekis.“

Anot p. Chrimlio, Latvijoje dirbti paranku dėl lankstesnės valstybės aplinkosaugos politikos. Lietuvoje gauti teises eksploatuoti naują durpyną – beveik neįmanoma misija, o Latvijoje visai paprasta. Išteklių mokestis pas šiaurinius kaimynus irgi gerokai mažesnis, bet padėtį išlygina tai, kad pas kaimynus gerokai brangesnė žemės nuoma.

„Kadangi gavyba šiemet buvo gana maža, laukia nelengvi metai, – prognozuoja p. Chrimlis. – Mūsų verslas yra priklausomas nuo daugelio veiksnių, nes 85% produkcijos eksportuojame. Pakanka, kad pakiltų gabenimo jūriniais konteineriais kaina, ir eksporto situacija jau keičiasi.“

„Rėkyva“, kurios 99% akcijų nuo 2011 m. priklauso akcininkui iš Vokietijos, pastaruoju metu nuolat investuoja į techniką, planuoja tai daryti ir ateityje.

„Rėkyvoje“ dirba 160 žmonių, vidutinis darbo užmokestis rugpjūtį – 985 Eur. Praėjusiais metais bendrovės apyvarta siekė 5,7 mln. Eur, 2015 m. – 6,7 mln. Eur.

nuotarauka::2left

Gesina gaisrus

„Tam, kad mūsų nedidelė įmonė galėtų normaliai funkcionuoti, reikia, kad durpių gavyba siektų apie 35.000 t per metus, – nurodo Algirdas Kairys, Rietavo UAB „Patyrio samana“ vadovas. – Šiemet šis rodiklis siekė 15.000 t, o 2016 m. – tik 11.000 t. Tai reiškia, kad 15 darbuotojų turinti įmonė šiuo metu stokoja apie 50.000 Eur būtiniausioms reikmėms – sumokėti mokesčiams ir darbuotojų atlyginimams.“

Neseniai įvyko įmonės akcininkų susirinkimas, kuriame nutarta būtent tiek didinti akcinį kapitalą, o tie pinigai, kuriuos sudės akcininkai, ir bus skirti minėtiems gaisrams gesinti.

„Gerai, kad tai nėra vienintelis įmonės akcininkų verslas, tad yra galimybė šitaip finansuoti durpių įmonę, – prisipažino p. Kairys. – Kai tokia padėtis, neišvengiamai kyla diskusija: ar verta tęsti verslą, už kurį reikia primokėti? Bet suskaičiavome, kad įmonės uždarymas, įvertinant išeitines pašalpas ir kitas išlaidas, būtų dar brangesnis malonumas.“

„Patyrio samana“ Lietuvoje parduoda vos kelis procentus savo produkcijos, likusi eksportuojama, daugiausia – į Lenkiją.

Bendrovėje yra 13 darbuotojų, vidutinis atlyginimas rugpjūtį – 707 Eur. Apyvarta 2016 m. siekė vos apie 100.000 Eur.

„Pastaruosius kelerius metus esame užplaukę ant seklumos, – apgailestaudamas konstatuoja p. Kairys. – Vis dėlto tikimės, kad pajamos kitąmet išaugs maždaug 30%.“

Bendrovės akcijos priklauso trims akcininkams, kurių nė vienas neturi daugumos, todėl įmonės planus jiems tenka derinti tarpusavyje. 42% akcijų priklauso fiziniam asmeniui iš Prancūzijos, 34% akcijų valdo UAB „Presto durpės“, dar 24% akcijų priklauso transporto įmonei UAB „Bretalita“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Keičiasi OEKO-TEX® teisinis reguliavimas Rėmėjo turinys

OEKO-TEX® asociacija ir šįmet toliau siekia tikslingai spręsti klausimus, susijusius su vartotojų apsauga ir...

Pramonė
06:00
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 1

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Trąšų bendrovė „Ikarai“ ruošiasi paleisti inovatyvaus produkto gamybą Premium

Per artimiausią mėnesį planuojama paleisti UAB „Ikarai“ skystųjų trąšų gamyklą Kėdainių LEZ – startą keliems...

Pramonė
2018.09.20
„Polymer Recycling“: atliekų perdirbimas, net gavus solidžią paramą, stringa Premium

Pabradės (Švenčionių r.) UAB „Polymer Recycling“, pradėjusi veikti visu pajėgumu, galėtų perdirbti mažiausiai...

Pramonė
2018.09.20
Estijos darbdavių manifeste – reikalavimas 3.000 darbuotojų sumažinti valstybės sektorių 14

Centrinė Estijos darbdavių sąjunga paskelbė manifestą, kuriame išdėstytas darbdavių matymas, kokia dabar yra...

Pramonė
2018.09.19
Uniformas siuvanti įmonė slėpė mokesčius: per dieną, įtariama, neapskaitydavo iki 600 Eur

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos  (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad Klaipėdos...

Pramonė
2018.09.19
„Lytagrai“ pateiktas ieškinys – įtraukta į JAV ir Baltarusijos bendrovių ginčą Premium 11

Už neteisėtą „Belarus“ ir MTZ prekės ženklų naudojimą AB „Lytagra“ pateiktas 14.000 Eur ieškinys – tiek...

Pramonė
2018.09.19
„Avisma“ steigia vienintelį Lietuvoje demonstracinį staklių saloną Premium 1

Polimerinių plastikų tiekėja UAB „Avisma“, tapusi vieno didžiausių Europoje Prancūzijos staklių gamintojo...

Pramonė
2018.09.19
Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium 2

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
2018.09.18
Prognozės gamintojų neišgąsdino

Lietuvos apdirbamosios pramonės lyderių reitingo dešimtuke besipuikuojančios įmonės savo pasiekimus sieja ne...

Pramonė
2018.09.18
Pramonės sektoriaus apžvalga: lyderių receptai, pamokos, tendencijos Premium

Šiemet į dešimties „Verslo žinių“ pramonės lyderių reitingo dešimtuką patekusių įmonių bendras vardiklis –...

Pramonė
2018.09.18
Ignas Vosylius iš „Ruptelos“ tapo „Axioma Metering“ vadovu 6

Apskaitos prietaisų gamybos bendrovei „Axioma Metering“ nuo šio pirmadienio pradeda vadovauti Ignas Vosylius,...

Pramonė
2018.09.17
Eksperimentas: kurioje šalyje apsimoka atidaryti 180 darbo vietų gamyklą 4

Andris Bitė, Latvijos verslininkas vadovaujantis vienai stambiausių Baltijos šalyse žuvų konservų gamyklai...

Pramonė
2018.09.17
Ukrainoje šaldytuvų gamyklos startas – sukurs 2.000 darbo vietų 11

Ukrainos prekybos ir pramonės holdingas „UBC Group“, kurio specializacija – šaldymo ir alaus gamybos įrangos...

Pramonė
2018.09.17
„Robotex“: kompetencija išaugo tiek, kad taisome užsieniečių klaidas Premium 3

Pramoninių robotų integravimo ir automatizavimo paslaugas siūlanti UAB „Robotex“ pernai dvigubai padidino...

Pramonė
2018.09.17
„Big data" padeda surasti, kam pasaulyje reikia 60 t mėlynių 7

UAB „Icona“ pradėjo siūlyti klientų užsienyje paieškos paslaugą pasinaudojus didžiaisiais duomenimis. Anot...

Pramonė
2018.09.16
„Visagino linijoje“ dirba 800 darbuotojų ir 12 robotų: kada robotizavimas pasiteisina Premium 1

SBA koncernui priklausanti UAB „Visagino linija“ yra įsigijusi 5 robotus ir iki metų pabaigos įsigis dar 7,...

Pramonė
2018.09.14
„Tonbo Imaging“ kuria tyrimų ir plėtros centrą Kaune: 10 mln. Eur investicijų, 50 darbo vietų 7

Indijos „Tonbo Imaging“, kurianti sprendimus savavaldžiams automobiliams – žada įkurti tyrimų ir plėtros...

Pramonė
2018.09.14
Interviu su „Hellos“ prezidentu: apie dar vieną gamyklą, prekybos karus Premium 2

Rolfas Breidenbachas, „Hella GmbH“ prezidentas ir generalinis direktorius, nešykšti liaupsių prie Kauno...

Pramonė
2018.09.14
Skandinaviškas apetitas nuo grindų pakėlė biokuro kainą Premium 5

Šią vasarą biokuro kainos nusekė kitų energijos išteklių kainas ir vasaros pabaigoje vietos kuras buvo...

Energetika
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau