Lietaus padarinius pajus kitąmet: „Durpeta“ planuoja veiklą pagal išgyvenimo biudžetą

Publikuota: 2017-10-21
Giedrius Kavaliauskas, asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Giedrius Kavaliauskas, asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos durpių įmonės lietingo šių metų sezono padarinius jaus kitąmet. Gavyba buvo menka, tad nėra iš ko tikėtis ir didelių pardavimų. Bet to, sumažėjusi gavyba smogė ir išaugusia savikaina.

„Lietuvos durpių įmonės savo gavybos planus šiemet įvykdė vidutiniškai apie 80%, – sako Giedrius Kavaliauskas, asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas. – Be to, šis rodiklis kai kur gerokai prastesnis, atsižvelgiant į įmonės geografinę padėtį. Smarkiausiai šiemet lijo Šiaurės Rytų Lietuvoje, ten padėtis blogiausia.“

Tiesa, palyginti su pernai, durpių gavyba šalyje net šiek tiek ūgtelėjo, bet tie maždaug 20% augimo yra menka paguoda durpių įmonėms – praėję metai irgi buvo lietingi, gavyba maža.

Durpių pramonės specifika tokia, kad šių metų darbo vaisius įmonės pamatys kitų metų apyvartoje. Eksportas, sudarantis liūto dalį įmonių pajamų, kelerius metus šiek tiek augo, 2016 m. jis pasiekė 742.000 t, bet šiemet augimo tikėtis nerealu. Daugiausia eksportuojama į Lenkiją (116.000 t), Nyderlandus (114.000 t) ir Vokietiją (70.000 t).

„Įmonių pardavimai konkrečiais metais priklauso nuo to, kiek atsargų sukaupta, taip pat nuo importo – šalies įmonės perparduoda užsienio šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje – nupirktas durpes“, – teigia p. Kavaliauskas.

Maždaug pusę durpių importo sudaro iš Baltarusijos įvežami briketai ir pusbrikečiai, kurie naudojami energetikos reikmėms. Šioje srityje Lietuvos durpių įmonėms sunku konkuruoti su kaimynais – ten daug pigesni energijos ištekliai, degalai, mažesnis išteklių mokestis, valstybės taikomas durpių įmonėms. Visas durpių importas į Lietuvą pernai sudarė 130.000 t, jis tada šoktelėjo beveik 45%, palyginti su 2015 m.

Lietuvos durpių įmonių produkcija, kaip ir anksčiau, ir mūsų šalyje, ir užsienyje daugiausia naudojama agroverslo reikmėms. Lietuvoje įrengti biokuro katilai nėra pritaikyti kūrenti durpėmis.

„Durpeta“ keikia orą

„Durpių gamintojų padėtis labai priklauso nuo globalios rinkos, – vertina Jonas Kantautas, Kupiškio UAB „Durpeta“ direktorius. – Padėtis prasta visoje Europoje, o kainos nedidėja, nors sąnaudos, tenkančios produkcijos vienetui, šiemet labai didelės.“

Metai šlapi, tad durpės šiemet irgi šlapios. Daugiau laiko reikia joms išdžiovinti, be to, gerokai išauga transporto išlaidos, kaip ironizuoja vadovas, į tolimas pasaulio šalis tenka gabenti ir vandenį.

„Laukia sunkus 2018 m. pavasaris, – prognozuoja p. Kantautas. – Pernai buvo šiek tiek lengviau, nes buvome sukaupę daugiau atsargų, pirktų Latvijoje ir Estijoje. Šiemet gavybos planus įvykdėme 60–70%, todėl iki kitų metų „derliaus“ įmonė jaus durpių badą. Iš esmės mūsų padėtis šiemet niekuo ne geresnė negu šalies ūkininkų. Vyriausybė kalba apie paramą žemės ūkiui, o durpininkai dėl to neturi jokių vilčių.“

„Durpeta“ kitąmet planuoja veiklą pagal išgyvenimo biudžetą. Pasak įmonės vadovo, sąnaudas didina auganti darbo jėgos kaina, keliais procentais didės išteklių mokestis, kuris yra susietas su kainų indeksu. Be to, kyla dyzelino akcizas.

nuotrauka::1

„O kainų augimo dėl didesnių sąnaudų tikėtis negalime, nes rinkose konkuruojame ne tik tarpusavyje, su kitais durpių gamintojais, bet ir su alternatyviais augalų auginimui naudojamais produktais, tokiais kaip mineralinė vata, kokosų gaminiai“, – aiškina pašnekovas.

Anot p. Kantauto, kalbant teoriškai, įmonei reikėtų investuoti į modernią durpių gavybos techniką, kuri leistų durpes išgauti per trumpesnį laiką. Tai labai aktualu, kai orai darosi tokie drėgni ir darbui lieka kur kas mažiau laiko. Bet kitąmet apie kokias nors rimtesnes investicijas kalbėti nerealu.

Pernai, „Creditinfo“ duomenimis, „Durpetos“ apyvarta buvo 11,26 mln. Eur, 2015 m. –10,42 mln. Eur. Bendrovėje dirba 172 žmonės. Vidutinis darbo užmokestis rugpjūtį – 686,5 Eur.

„Rėkyva“ plečiasi Latvijoje

Šiaulių AB „Rėkyva“, nors Lietuvoje ir neįvykdė savo gavybos planų, gali būti ramesnė – įmonė dabar daugiau durpynų eksploatuoja Latvijoje negu Lietuvoje.

„Šių metų pavasarį aukcione įsigijome teises eksploatuoti trečią durpyną Latvijoje, netoli Jekabpilio, – pasakoja Irmantas Chrimlis, bendrovės „Rėkyva“ vadovas. – Savotiškas apsidraudimas yra ir tai, kad šitas durpynas – Rytų Latvijoje, o du ankstesni – šalies kaimynės šiaurėje ir vakaruose. Tai reiškia, kad nebūtinai visur bus vienodas kritulių kiekis.“

Anot p. Chrimlio, Latvijoje dirbti paranku dėl lankstesnės valstybės aplinkosaugos politikos. Lietuvoje gauti teises eksploatuoti naują durpyną – beveik neįmanoma misija, o Latvijoje visai paprasta. Išteklių mokestis pas šiaurinius kaimynus irgi gerokai mažesnis, bet padėtį išlygina tai, kad pas kaimynus gerokai brangesnė žemės nuoma.

„Kadangi gavyba šiemet buvo gana maža, laukia nelengvi metai, – prognozuoja p. Chrimlis. – Mūsų verslas yra priklausomas nuo daugelio veiksnių, nes 85% produkcijos eksportuojame. Pakanka, kad pakiltų gabenimo jūriniais konteineriais kaina, ir eksporto situacija jau keičiasi.“

„Rėkyva“, kurios 99% akcijų nuo 2011 m. priklauso akcininkui iš Vokietijos, pastaruoju metu nuolat investuoja į techniką, planuoja tai daryti ir ateityje.

„Rėkyvoje“ dirba 160 žmonių, vidutinis darbo užmokestis rugpjūtį – 985 Eur. Praėjusiais metais bendrovės apyvarta siekė 5,7 mln. Eur, 2015 m. – 6,7 mln. Eur.

nuotarauka::2left

Gesina gaisrus

„Tam, kad mūsų nedidelė įmonė galėtų normaliai funkcionuoti, reikia, kad durpių gavyba siektų apie 35.000 t per metus, – nurodo Algirdas Kairys, Rietavo UAB „Patyrio samana“ vadovas. – Šiemet šis rodiklis siekė 15.000 t, o 2016 m. – tik 11.000 t. Tai reiškia, kad 15 darbuotojų turinti įmonė šiuo metu stokoja apie 50.000 Eur būtiniausioms reikmėms – sumokėti mokesčiams ir darbuotojų atlyginimams.“

Neseniai įvyko įmonės akcininkų susirinkimas, kuriame nutarta būtent tiek didinti akcinį kapitalą, o tie pinigai, kuriuos sudės akcininkai, ir bus skirti minėtiems gaisrams gesinti.

„Gerai, kad tai nėra vienintelis įmonės akcininkų verslas, tad yra galimybė šitaip finansuoti durpių įmonę, – prisipažino p. Kairys. – Kai tokia padėtis, neišvengiamai kyla diskusija: ar verta tęsti verslą, už kurį reikia primokėti? Bet suskaičiavome, kad įmonės uždarymas, įvertinant išeitines pašalpas ir kitas išlaidas, būtų dar brangesnis malonumas.“

„Patyrio samana“ Lietuvoje parduoda vos kelis procentus savo produkcijos, likusi eksportuojama, daugiausia – į Lenkiją.

Bendrovėje yra 13 darbuotojų, vidutinis atlyginimas rugpjūtį – 707 Eur. Apyvarta 2016 m. siekė vos apie 100.000 Eur.

„Pastaruosius kelerius metus esame užplaukę ant seklumos, – apgailestaudamas konstatuoja p. Kairys. – Vis dėlto tikimės, kad pajamos kitąmet išaugs maždaug 30%.“

Bendrovės akcijos priklauso trims akcininkams, kurių nė vienas neturi daugumos, todėl įmonės planus jiems tenka derinti tarpusavyje. 42% akcijų priklauso fiziniam asmeniui iš Prancūzijos, 34% akcijų valdo UAB „Presto durpės“, dar 24% akcijų priklauso transporto įmonei UAB „Bretalita“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VŠT užbaigė 2,5 mln. Eur investiciją į termofikacinę elektrinę

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė 2,5 mln. Eur vertės šilumos gamybos įrenginių modernizavimo...

Pramonė
17:00
Dotnuvos eksperimentinis ūkis bus privatizuojamas 2

Žemės ūkio ministerijai priklausantis Dotnuvos eksperimentinis ūkis Kėdainių rajone bus privatizuojamas. 100...

Pramonė
16:15
Saulės moduliai: pasirašyta „Valoe“ ir „SoliTek“ sutartis už 11,3 mln. Eur 2

Suomijos energetikos sprendimų bendrovė „Valoe“ su Lietuvos saulės modulių gamintoja „SoliTek“ pasirašė...

Pramonė
13:26
„Brexit“: kaip keisis prekyba lietuviškais produktais JK

Iki oficialaus Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) likus mažiau nei dvejiems...

Pramonė
12:55
„Arimex“ įkūrėjas A. Jurskis: jau nebesvarbu, ar įmonė uždirbs 4, ar 6 mln. Eur Premium 23

Prieš penkerius metus nuo verslo valdymo atsitraukęs Arnas Jurskis, riešutais ir džiovintais vaisiais...

Pramonė
11:30
„Solvit“ padėjo susigrąžinti PVM užsienyje: verslas akyviau gina teises ES

Diskriminaciją Europos Sąjungos (ES) bendrojoje rinkoje patyrusios Lietuvos įmonės praėjusiais metais...

Pramonė
09:54
Kova su plastiku naftos paklausą paveiks labiau, nei manoma

Naftos sektorius nuvertina pakitusį vartotojų požiūrį: kova su plastiko atliekomis naftos paklausą sumažins...

Pramonė
08:34
Daliai įmonių palengvėjo: baudų už „Metrail“ mokėti kol kas nereikės Premium

Dėl „Metrail“ istorijos nukentėjusios įmonės, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos klientės, gali šiek tiek...

Paslaugos
05:45
Estijos „BaltCap“ leista perimti „Sveikų produktų“ ir „Bio Salos“ kontrolę

Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „BaltCap“ netiesiogiai per fondą „BaltCap...

Pramonė
2019.02.18
Keičiasi „Audimo“ vadovė

AB „Audimas“ generalinės direktorės pareigas pradeda eiti Eglė Gruodienė. Ji vadovo pozicijoje keičia Rūtą...

Vadyba
2019.02.18
Pardavimų valanda bendrovėje „Lietuvos energijos tiekimas“: sėkmė užkoduota pardavėjo nuostatuose Premium 5

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad parduoti dujas verslo klientams, kai pagal klientų krepšelį užimi 98...

Pardavimai
2019.02.18
Dvarčionyse pradeda formuotis aukštųjų technologijų miestelis Premium 4

Aukštųjų technologijų miestelis Dvarčionyse tampa kūnu – lazerių pramonės įmonių grupė „Eksma” į naujas...

Pramonė
2019.02.18
Pramonininkai nerimauja dėl muitinės pasirengimo „Brexit“

Tvyrant nežinomybei dėl britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) aplinkybių, Lietuvos verslininkai žada...

Verslo aplinka
2019.02.18
Ragina įteisinti pluoštinių kanapių perdirbimą: regi 100-300 mln. Eur pridėtinę vertę 1

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ragina politikus priimti reikalingas įstatymų pataisas ir taip įteisinti...

Pramonė
2019.02.18
Suomijos mėsos perdirbėja „Atria“ traukiasi iš Rusijos: lūkesčiai nepasiteisino 3

Suomijos mėsos perdirbimo koncernas „Atria Oy“ pasirengęs atsisakyti aktyvų Rusijoje. 2005 m. investavusi...

Pramonė
2019.02.18
Kelių direkcija iš VGTU perka asfalto inovaciją ir jos patentą Premium 19

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) už 245.500 Eur iš mokslininkų perka naujo asfalto mišinio...

Technologijos
2019.02.18
Liuksemburgo „auksinę“ vizą yra gavę tik 6 užsienio piliečiai

Liuksemburgo imigracijos tarnyba pareiškė, kad nuo 2017 m., kai pradėjo veikti programa, suteikianti...

Pramonė
2019.02.18
„Coca-cola“ 2019 m. prognozės – ne optimistiškos

„Coca-cola“, prognozuodama, kaip seksis šiemet, nėra nusiteikusi optimistiškai – dėl globalaus ekonomikos...

Pramonė
2019.02.18
Medikamentų pakuotoja ES investicijas panaudotų moderniems įrengimams

Vasario 25 dieną baigiasi paraiškų priėmimas pagal ES priemonę „Regio potencialas LT“, skirtą skatinti labai...

Pramonė
2019.02.18
ŽŪM kraustynės į Kauną: kur galima sutalpinti 300 darbuotojų Premium 28

Žemės ūkio ministrui skaičiuojant potencialias vietas Kaune, kur galėtų įsikurti apie 300 darbuotojų, rinkos...

Statyba ir NT
2019.02.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau