Lietaus padarinius pajus kitąmet: „Durpeta“ planuoja veiklą pagal išgyvenimo biudžetą

Publikuota: 2017-10-21
Giedrius Kavaliauskas, asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Giedrius Kavaliauskas, asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos durpių įmonės lietingo šių metų sezono padarinius jaus kitąmet. Gavyba buvo menka, tad nėra iš ko tikėtis ir didelių pardavimų. Bet to, sumažėjusi gavyba smogė ir išaugusia savikaina.

„Lietuvos durpių įmonės savo gavybos planus šiemet įvykdė vidutiniškai apie 80%, – sako Giedrius Kavaliauskas, asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas. – Be to, šis rodiklis kai kur gerokai prastesnis, atsižvelgiant į įmonės geografinę padėtį. Smarkiausiai šiemet lijo Šiaurės Rytų Lietuvoje, ten padėtis blogiausia.“

Tiesa, palyginti su pernai, durpių gavyba šalyje net šiek tiek ūgtelėjo, bet tie maždaug 20% augimo yra menka paguoda durpių įmonėms – praėję metai irgi buvo lietingi, gavyba maža.

Durpių pramonės specifika tokia, kad šių metų darbo vaisius įmonės pamatys kitų metų apyvartoje. Eksportas, sudarantis liūto dalį įmonių pajamų, kelerius metus šiek tiek augo, 2016 m. jis pasiekė 742.000 t, bet šiemet augimo tikėtis nerealu. Daugiausia eksportuojama į Lenkiją (116.000 t), Nyderlandus (114.000 t) ir Vokietiją (70.000 t).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Įmonių pardavimai konkrečiais metais priklauso nuo to, kiek atsargų sukaupta, taip pat nuo importo – šalies įmonės perparduoda užsienio šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje – nupirktas durpes“, – teigia p. Kavaliauskas.

Maždaug pusę durpių importo sudaro iš Baltarusijos įvežami briketai ir pusbrikečiai, kurie naudojami energetikos reikmėms. Šioje srityje Lietuvos durpių įmonėms sunku konkuruoti su kaimynais – ten daug pigesni energijos ištekliai, degalai, mažesnis išteklių mokestis, valstybės taikomas durpių įmonėms. Visas durpių importas į Lietuvą pernai sudarė 130.000 t, jis tada šoktelėjo beveik 45%, palyginti su 2015 m.

Lietuvos durpių įmonių produkcija, kaip ir anksčiau, ir mūsų šalyje, ir užsienyje daugiausia naudojama agroverslo reikmėms. Lietuvoje įrengti biokuro katilai nėra pritaikyti kūrenti durpėmis.

„Durpeta“ keikia orą

„Durpių gamintojų padėtis labai priklauso nuo globalios rinkos, – vertina Jonas Kantautas, Kupiškio UAB „Durpeta“ direktorius. – Padėtis prasta visoje Europoje, o kainos nedidėja, nors sąnaudos, tenkančios produkcijos vienetui, šiemet labai didelės.“

Metai šlapi, tad durpės šiemet irgi šlapios. Daugiau laiko reikia joms išdžiovinti, be to, gerokai išauga transporto išlaidos, kaip ironizuoja vadovas, į tolimas pasaulio šalis tenka gabenti ir vandenį.

„Laukia sunkus 2018 m. pavasaris, – prognozuoja p. Kantautas. – Pernai buvo šiek tiek lengviau, nes buvome sukaupę daugiau atsargų, pirktų Latvijoje ir Estijoje. Šiemet gavybos planus įvykdėme 60–70%, todėl iki kitų metų „derliaus“ įmonė jaus durpių badą. Iš esmės mūsų padėtis šiemet niekuo ne geresnė negu šalies ūkininkų. Vyriausybė kalba apie paramą žemės ūkiui, o durpininkai dėl to neturi jokių vilčių.“

„Durpeta“ kitąmet planuoja veiklą pagal išgyvenimo biudžetą. Pasak įmonės vadovo, sąnaudas didina auganti darbo jėgos kaina, keliais procentais didės išteklių mokestis, kuris yra susietas su kainų indeksu. Be to, kyla dyzelino akcizas.

nuotrauka::1

„O kainų augimo dėl didesnių sąnaudų tikėtis negalime, nes rinkose konkuruojame ne tik tarpusavyje, su kitais durpių gamintojais, bet ir su alternatyviais augalų auginimui naudojamais produktais, tokiais kaip mineralinė vata, kokosų gaminiai“, – aiškina pašnekovas.

Anot p. Kantauto, kalbant teoriškai, įmonei reikėtų investuoti į modernią durpių gavybos techniką, kuri leistų durpes išgauti per trumpesnį laiką. Tai labai aktualu, kai orai darosi tokie drėgni ir darbui lieka kur kas mažiau laiko. Bet kitąmet apie kokias nors rimtesnes investicijas kalbėti nerealu.

Pernai, „Creditinfo“ duomenimis, „Durpetos“ apyvarta buvo 11,26 mln. Eur, 2015 m. –10,42 mln. Eur. Bendrovėje dirba 172 žmonės. Vidutinis darbo užmokestis rugpjūtį – 686,5 Eur.

„Rėkyva“ plečiasi Latvijoje

Šiaulių AB „Rėkyva“, nors Lietuvoje ir neįvykdė savo gavybos planų, gali būti ramesnė – įmonė dabar daugiau durpynų eksploatuoja Latvijoje negu Lietuvoje.

„Šių metų pavasarį aukcione įsigijome teises eksploatuoti trečią durpyną Latvijoje, netoli Jekabpilio, – pasakoja Irmantas Chrimlis, bendrovės „Rėkyva“ vadovas. – Savotiškas apsidraudimas yra ir tai, kad šitas durpynas – Rytų Latvijoje, o du ankstesni – šalies kaimynės šiaurėje ir vakaruose. Tai reiškia, kad nebūtinai visur bus vienodas kritulių kiekis.“

Anot p. Chrimlio, Latvijoje dirbti paranku dėl lankstesnės valstybės aplinkosaugos politikos. Lietuvoje gauti teises eksploatuoti naują durpyną – beveik neįmanoma misija, o Latvijoje visai paprasta. Išteklių mokestis pas šiaurinius kaimynus irgi gerokai mažesnis, bet padėtį išlygina tai, kad pas kaimynus gerokai brangesnė žemės nuoma.

„Kadangi gavyba šiemet buvo gana maža, laukia nelengvi metai, – prognozuoja p. Chrimlis. – Mūsų verslas yra priklausomas nuo daugelio veiksnių, nes 85% produkcijos eksportuojame. Pakanka, kad pakiltų gabenimo jūriniais konteineriais kaina, ir eksporto situacija jau keičiasi.“

„Rėkyva“, kurios 99% akcijų nuo 2011 m. priklauso akcininkui iš Vokietijos, pastaruoju metu nuolat investuoja į techniką, planuoja tai daryti ir ateityje.

„Rėkyvoje“ dirba 160 žmonių, vidutinis darbo užmokestis rugpjūtį – 985 Eur. Praėjusiais metais bendrovės apyvarta siekė 5,7 mln. Eur, 2015 m. – 6,7 mln. Eur.

nuotarauka::2left

Gesina gaisrus

„Tam, kad mūsų nedidelė įmonė galėtų normaliai funkcionuoti, reikia, kad durpių gavyba siektų apie 35.000 t per metus, – nurodo Algirdas Kairys, Rietavo UAB „Patyrio samana“ vadovas. – Šiemet šis rodiklis siekė 15.000 t, o 2016 m. – tik 11.000 t. Tai reiškia, kad 15 darbuotojų turinti įmonė šiuo metu stokoja apie 50.000 Eur būtiniausioms reikmėms – sumokėti mokesčiams ir darbuotojų atlyginimams.“

Neseniai įvyko įmonės akcininkų susirinkimas, kuriame nutarta būtent tiek didinti akcinį kapitalą, o tie pinigai, kuriuos sudės akcininkai, ir bus skirti minėtiems gaisrams gesinti.

„Gerai, kad tai nėra vienintelis įmonės akcininkų verslas, tad yra galimybė šitaip finansuoti durpių įmonę, – prisipažino p. Kairys. – Kai tokia padėtis, neišvengiamai kyla diskusija: ar verta tęsti verslą, už kurį reikia primokėti? Bet suskaičiavome, kad įmonės uždarymas, įvertinant išeitines pašalpas ir kitas išlaidas, būtų dar brangesnis malonumas.“

„Patyrio samana“ Lietuvoje parduoda vos kelis procentus savo produkcijos, likusi eksportuojama, daugiausia – į Lenkiją.

Bendrovėje yra 13 darbuotojų, vidutinis atlyginimas rugpjūtį – 707 Eur. Apyvarta 2016 m. siekė vos apie 100.000 Eur.

„Pastaruosius kelerius metus esame užplaukę ant seklumos, – apgailestaudamas konstatuoja p. Kairys. – Vis dėlto tikimės, kad pajamos kitąmet išaugs maždaug 30%.“

Bendrovės akcijos priklauso trims akcininkams, kurių nė vienas neturi daugumos, todėl įmonės planus jiems tenka derinti tarpusavyje. 42% akcijų priklauso fiziniam asmeniui iš Prancūzijos, 34% akcijų valdo UAB „Presto durpės“, dar 24% akcijų priklauso transporto įmonei UAB „Bretalita“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Infliacijos įtaka: „Tesco“ klientai taupo, „Danone“ mažina asortimentą Premium

JK mažmeninės prekybos tinklo „Tesco“ prekybos duomenys rodo, kad kylanti infliacija keičia vartotojų...

Prekyba
2022.07.05
Lietuva siūlo Baltijos šalių elektros tinklus su Europa sinchronizuoti sparčiau

Lietuva siūlo spartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais...

Pramonė
2022.07.05
Streikas Norvegijoje dujų kainas Europoje išsiuntė į padebesius Premium

Vienos Norvegijos naftos ir dujų sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos streikas kėsinasi beveik ketvirčiu...

Rinkos
2022.07.05
„Siena“: „Vičiūnai Rus“ iš Rusijos biudžeto pernai gavo 14 mln. Eur subsidijų 5

Visvaldo Matijošaičio, Kauno mero, ir Liudo Skieriaus kontroliuojamos „Vičiūnų grupės“ įmonė Kaliningrade...

Pramonė
2022.07.05
Baltarusijoje daliai įmonių uždrausta laisvai disponuoti akcijomis, yra ir lietuvių 1

Baltarusijos vyriausybė sudarė užsienio akcininkų valdomų įmonių sąrašą, kurių be valdžios leidimo...

Pramonė
2022.07.05
Į M. Majausko priekaištus „Lifosos“ administratorius atsako primindamas savo įgaliojimus

Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, sako, kad ima šlubuoti pasitikėjimas...

Pramonė
2022.07.05
B. Andriuškaitė pardavė „Vičiūnų grupės“ akcijas kitiems akcininkams 3

14,3% UAB „Vičiūnų grupės“ akcijų valdžiusi Birutė Andriuškaitė jas už 7 mln. Eur pardavė įmonę...

Pramonė
2022.07.05
„Snaigės“ profsąjungos vadovas: įmonei reikalingas stiprus investuotojas 2

Beveik 10 mln. Eur skolų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma...

Pramonė
2022.07.05
„SCT Lubricants“ grynojo pelno marža viršijo 20% Premium 3

Klaipėdos automobilių alyvų ir skysčių gamybos UAB „SCT Lubricants“ pardavimo pajamos per 2021 metus išaugo...

Pramonė
2022.07.05
NKT, „Prysmian“, „Hitachi“ ir „Budimex“ – tarp galimų „Harmony Link“ statybos rangovų

Brangiausią Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa projektą – jungtį...

Pramonė
2022.07.05
Vokietijos „Uniper“ iki žiemos žada pastatyti SkGD terminalą Šiaurės jūroje 2

Vokietijos Žemutinės Saksonijos federalinės žemės valdžios institucijos suteikė leidimą energetikos milžinei...

Rinkos
2022.07.05
TEA: dėl Rusijos veiksmų šiemet dujų vartojimas gali mažėti, kitąmet – nežymiai augti 1

Šiais metais dujų suvartojimas sumenks išaugus kainoms ir Rusijai mažinant tiekimą į Europą, o ateinančiais...

Pramonė
2022.07.05
Finansų viceministrė: sumažinus degalų akcizą litras benzino atpigtų 4 ct 32

Benzino kainai Lietuvoje perkopus 2 Eur ribą ir daliai politikų raginant mažinti degalų akcizą, tokia...

Verslo aplinka
2022.07.05
Medžiagų kainos nusistovi, bet nuolaidų nesitikėkite – jas nusinešė energijos baubas Premium 21

Stabilizuojantis pagrindinių statybinių žaliavų kainoms, gamybininkai tvirtina, kad siūlydami produktus dabar...

Statyba ir NT
2022.07.05
N. Dagilis apie „BalPol“ pardavimą: geriau, nei pralaimėti konkurencinę kovą Premium 8

Verslininkas Nemunas Dagilis, pardavęs polistireninio putplasčio gamintojo „Baltijos polistirenas“ („BalPol“)...

Pramonė
2022.07.05
„Normalių rusų“ be prekių nenorėjusi palikti „Decathlon“ visgi užsidaro – stringa tiekimas Premium

Nepaisydama kritikos bangos, boikotų ir agresorei Rusijai taikomų sankcijų, Prancūzijos sporto prekių...

Prekyba
2022.07.05
Lietuviai Škotijoje semiasi patirties būsimiems vėjo elektrinių jūroje projektams Verslo tribūna

Kitąmet Lietuvoje bus skelbiamas didžiausias jos istorijoje vėjo energetikos projekto konkursas – Baltijos...

Vadyba
2022.07.05
„Orlen Lietuva“ po remonto atnaujino gamybą

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla...

Pramonė
2022.07.04
„Klaipėdos nafta“ vertins galimybes išplėsti SkGD terminalo pajėgumus 10

Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ vertins galimybes išplėsti...

Pramonė
2022.07.04
Birželį elektra Lietuvoje brango 36%

Sumažėjus atsinaujinančių energijos išteklių bei išaugus šiluminių elektrinių gamybai vidutinė elektros kaina...

Pramonė
2022.07.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku