Iš Skandinavijos – krizės nuojauta

Gamybos pajėgumai panaudojami 77% – tai aukščiausias rodiklis pramonės istorijoje nuo šio rodiklio fiksavimo pradžios. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nemalonumai pramonę gali užklupti iš netikėtos pusės: gamintojai, dar prieš kelerius metus stipriai prisirišę prie Rusijos, šiuo metu smarkiai priklauso nuo eksporto į Skandinavijos šalis, kuriose, spėjama, bręsta krizė.

Nagrinėjant, kur labiausiai auga Lietuvos pramonės eksportas, galima matyti, kad į Vidurio Europą, ypač į Vokietiją, jis ėmė slopti, o į Skandinaviją didėja. Tai suprantama – kol šių šalių ekonomika sparčiai auga, Lietuvos gamintojai skuba atsiriekti pyrago dalį.

„Švedijoje ir Norvegijoje nekilnojamojo turto rinka yra atsidūrusi netoli perkaitimo ribos. Kartu labai išaugo namų ūkių įsiskolinimo lygis. Pavyzdžiui, Norvegijoje namų ūkių kreditiniai įsipareigojimai, skaičiuojant nuo BVP, 2007 m. sudarė 70%, pernai – jau 100%. Danijoje pernai namų ūkių įsiskolinimo lygis pasiekė 128%, didžiulis įsiskolinimo augimas užfiksuotas Suomijoje, Švedijoje. Tokią padėtį šalims bus sudėtinga suvaldyti, o jeigu Skandinavijoje susiformavęs nekilnojamojo turto burbulas driokstels, mūsų gamintojams maža nepasirodys“, – įspėja Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos inovacijų centro komunikacijos vadovas.