Meno kūrinys ar kas nors kita?

Mintis, pasak parodos kuratorės Virginijos Januškevičiūtės, nenauja: „Tai, kaip suvokiame meno kūrinį ir ko iš jo tikimės, nuolat keičiasi. Dalykai užsimiršta, užsinarplioja, ir, žiūrėk, kas nors jau žiūri ne į tą tūbos galą ar pučia ne į tą paveikslo pusę. Kartais ši painiava nėra betikslė, o gal net ir visai ne painiava: tai, kas yra, suyra, daina tampa nuotaika, skulptūra – modeliu, o piešinys – raide. Apie ką tuomet geriau kalbėti, – apie meno naudą ar meną panaudoti? O gal meną galima palikti ir visiškai nuošaly?“

Baltijos tema

Dvyliktoji trienalė daugiau dėmesio nei ankstesnės skiria Baltijos temai – geografiniam regionui, kultūrai, jūrai. Tai tarpdisciplininis renginys, kuriam savotiškame jo paties moto („Tai, kas šiandien meno kūrinys...“) įdomiausia paskutinė jo dalis – „kas nors kita“. Tarp temų, kurios skleidžiasi parodoje, – įtaka, mainai, materialumas, poveikis. Be šešias savaites veiksiančios parodos, bus rengiami pokalbiai, pristatymai, paskaitos, pamokos ir koncertai – daugybė progų susitikti ŠMC ir kitose erdvėse.

Atidarymo savaitgaliui

Šių metų trienalę lydi kaip reta turininga renginių programa. Joje – prancūzų menininkės ir dainininkės Perrine Baillieux koncertas-paskaita apie Kazimirą Malevičių ir suprematistinę laiko sampratą, Terry Daviso sukurtos „Temple OS“ operacinės sistemos peržiūra, kurią organizuoja Varšuvos meno kolektyvas BRUD, vilnietės kuratorės ir režisierės Gerdos Paliušytės naujo kūrinio „Kelio filmas“ premjera ir kt.

Pristatymo savaitgaliu renginiai nesibaigs: rugsėjį ir spalį vyks edukacinės programos, ekologijos temai skirta Jennifer Teets ir Margaridos Mendes kuruojama pokalbių telefonu serija „Pasaulis, kuriame randamės“, 2016-ųjų Venecijos architektūros bienalei sukurto Baltijos paviljono parengiamasis pristatymas ir kt., Vilniaus dailės akademijoje bus skaitomos trienalei skirtos viešos paskaitos.

Detaliai apie renginius – www.cac.lt, trienalės tinklapyje ir feisbuko paskyroje .

Trienalės istorija

Trienalės pradžia – 1979 m. Baltijos šalių jaunųjų dailininkų vaizduojamosios dailės trienalė, kuri daugelį metų buvo viena svarbiausių alternatyvaus meno erdvių. Nuo jaunųjų dailininkų kartos buvo neatsiejama ir kritinė, nonkonformistinė dvasia, tad nuo pat trienalės pradžios iki sovietmečio pabaigos ji kėlė audringas diskusijas tiek politiniu, tiek meniniu lygmeniu. 7-oji Baltijos meno trienalė „Cool Places“ (1998 m.) jau sukvietė menininkus ne tik iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet ir platesnio Baltijos regiono.

8-oji trienalė „Traukos centras“ (2002 m.) aprėpė gerokai platesnę geografiją ir paženklino sėkmingą šio renginio integraciją į pasaulinį šiuolaikinio meno bienalių ir trienalių tinklą. Kaskart trienalę kuruoja vis kiti kviestiniai kuratoriai. Susitelkdami į skirtingas menines idėjas, savaime suprantama, jie išranda ir naujus paro­dų formatus. Pastaroji prieš trejus metus vykusi Mindaugo trienalė įgavo kelias savaites trukusio performanso ir kino renginių maratono pavidalą.

Padės gidas

Trienalės atidarymui išleistas pa­ro­dos gidas. Jame pristatomi kūriniai, publikuojami Ievos Kraulės, Biankos Rolando, Jay Tan, Annickos Kleizen, Davido Bernsteino, Anderso Kreugerio, J. G. Ballardo, Algirdo Šeškaus tekstai ir fragmentas iš Nicko Bastiso, Dariaus Mikšio ir kuratorės pokalbio, moderuoto Shamos Khannos. Trienalėje dalyvauja Wojciechas Bąkowskis, „Baltijos paviljonas“, Nickas Bastis ir Darius Mikšys, „Brud“, Goda Budvytytė ir Viktorija Rybakova, Kipras Dubauskas, „gerlach en koop“, Kasparas Groševas ir Ieva Kraulė, Lukaszas Jastrubczakas, Erki Kasemetsas, Antanas Gerlikas, Mikko Kuorinki, Marcosas Lutyensas, Gizela Mickiewicz, Robertas Narkus, „The Oceans Academy of Arts“, Gerda Paliušytė, „Pasaulis, kuriame randamės“ (Margarida Mendes ir Jennifer Teets), Markas Raidpere, Zofia Rydet, Bianka Rolando, Vitalijus Strigunkovas, Jay Tan, Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Kiekvieną trečiadienį 17 val. vyks ekskursijos be išankstinės registracijos. (VŽ)