Recepto teks ieškoti ne tik patiekalams

Publikuota: 2017-11-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Maitinimo sektorius, kurį laiką karaliavęs aukso amžiaus sąlygomis, po truputį vėsina sparčiai didėjusio pagreičio karštinę: restoranų apyvarta dar šiek tiek auga, tačiau ne kiekio, o kainų dėka: žmonės perka mažiau, bet brangiau. Analitikai pranašauja, kad restoranai kol kas kainų rėžti nesiryš – jie gali pradėti taupyti kokybės sąskaita, ieškoti išskirtinumo, tačiau nekarpant kainų, apyvarta pamažu kris.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, trečiojo šių metų ketvirčio maitinimo sektoriaus 5% augimą šifruoja labai paprastai: išskaidžius į kiekio ir kainos dedamąsias, kainos augo beveik 8% (tai yra sparčiausias augimas pokriziniu laikotarpiu), o kiekis minus 3% (didžiausias kritimas pokriziniu laikotarpiu). Vadinasi, žmonės perka brangiau, bet kiek mažiau – tai yra reakcija į pernelyg spartų kainų augimą.

Kiti analitikai mėgina ieškoti kitokių šio reiškinio priežasčių – esą koją restoranams ir kavinėms galėjo kyštelėti vasarą remontuotas Vilniaus oro uostas, todėl šalyje apsilankė mažiau turistų, atitinkamai mažiau jų sulaukė ir maitinimo įstaigos. Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas, menkstantį valgytojų pomėgį lankytis restoranuose net sieja su prastu šių metų rudens oru – jis mano, kad lietus verčia žmones verčiau likti namuose negu eiti į miestą... Dar viena priežastis, įnešusi ne itin malonių permainų ne vienoje srityje – emigracija, ypač jaunų žmonių, kurie, neturėdami šeimos, didesnių finansinių įsipareigojimų paprastai mieliau lankosi restoranuose ar kavinėse ir nesivaržo išlaidaudami.

Priežasčių gali būti ir daugiau ir, ko gero, visos jos vienaip ar kitaip daro įtaką maitinimo sektoriaus pajamų dinamikai, tačiau nepaneigiama viena: vasaros viduryje augusios kainos pasiekė tam tikrą „virimo temperatūrai“ artimą tašką – anot p. Maurico, restoranai šiek tiek perlenkė lazdą testuodami rinką, mėgindami išsiaiškinti, kiek ji gali „suvirškinti“ kainų kilimą. Ir, regis, persistengta net daugiau nei pučiant burbulą NT rinkoje. Iš tikrųjų, stebint kaistančias kainų lenktynes, susidarė įspūdis, jog restoranai nesuvokia, kad riba kažkur vis tiek turi būti. Ją peržengus - keli žingsniai iki suskilusios geldos...

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Evalda Šiškauskienė, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, tikina, kad kol kas mažesnių klientų srautų maitinimo įstaigose nepastebima, argumentuodama, kad užsisakyti staliuką restorane ketvirtadienio ar penktadienio vakarui nėra lengva. Paslaugų kainų didėjimą ji vadina neišvengiamu: didinami atlyginimai, brangesni produktai atsiliepia galutinei kainai. Kitaip, pasak jos, restoranai neišgyventų. Kokią išeitį mato asociacijos vadovė? Kaip ir viešbučių atveju, ji maitinimo sektoriui norėtų mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Sumažėjus PVM, teoriškai turėtų sumažėti ir kainos restoranuose bei kavinėse. Tačiau kaip rodo praktika, viešbučiai, išsikovoję mažesnį PVM, kainų nesumažino – ir tam surado aibę argumentų. Sunku patikėti, kad ir restoranai sutiktų sumažinti savo maržas.

Analitikai prognozuoja, kad, siekdami nemažinti kainų, restoranai gali pradėti eksperimentuoti su kokybe: vieni ieškos galimybės sumažinti kaštus, taupydami ingredientus, porcijas, kiti atvirkščiai – ieškos galimybės gaminti išskirtinius patiekalus. Jei konkretus restoranas neturės išskirtinumo, ko gero, vis dėlto privalės mažinti kainas – tam teks gerokai paieškoti vidinių resursų. Juolab kad nuo kitų metų sausio, jei Seimas pritars, gali keistis mokesčiai: pvz.,„Sodrai“ teks mokėti mokesčius nuo ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga.

VŽ nuomone, laimės tas, kas greičiau sugebės adaptuotis, nes kainų kilimo rezervas jau išsemtas. Neradusiems tinkamo sprendimo gali tekti trauktis iš rinkos – taip buvo ne viename ekonomikos cikle ir ne viename sektoriuje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
M. Skuodis: leidinių pristatymo kainas reikia didinti, kartu keisti žiniasklaidos rėmimo modelį

Lietuvos paštui pranešus apie planus nuo kitų metų maždaug du-tris kartus didinti leidinių prenumeratos...

Rinkodara
2022.06.23
Pernai Lietuvoje kas aštunta žiniasklaidos priemonė buvo valdoma politikų 2

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 129 arba kas aštuntą...

Rinkodara
2022.06.23
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą turėtų pakeisti naujas Medijų rėmimo fondas

Kultūros ministerijos siūlomas steigti Medijų rėmimo fondas galės skirti paramą ne tik leidiniams, bet ir...

Rinkodara
2022.06.20
Lietuvos pašto viražai: kartais augančios pristatymo kainos – šantažas leidėjams Premium

Lietuvos paštas (LP) antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose. Pernai...

Rinkodara
2022.06.20
„Google“ Rusijos padalinys pateikė teismui bankroto pareiškimą 1

JAV technologijų milžinės „Google“ antrinė įmonė Rusijoje Maskvoje arbitražo teismui pateikė bankroto...

Inovacijos
2022.06.17
Architektai darbų turi metams į priekį, bet ramybės nėra Premium

Architektų biurai užsakymų gauna tiek, kad nors vežimu vežk, o ir į vežimą ne visada telpa. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2022.06.16
Tautinių bendrijų žiniasklaidai stiprinti skirta 500.000 Eur

Lietuvos informacinei erdvei ir tautinių bendrijų žiniasklaidai stiprinti skirta 500.000 Eur, trečiadienį...

Rinkodara
2022.06.15
Į LRT tarybą Seimas siūlo D. Jastramskį, R. Gudauską, L. Matjošaitytę ir J. Pabrėžą

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pritarė keturių naujų LRT tarybos narių kandidatūroms.

Rinkodara
2022.06.15
D. Radzevičius: žiniasklaida nemoka daryti verslo Premium 5

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius VŽ podkaste negaili kritikos žiniasklaidos...

Rinkodara
2022.06.15
„Disney+“ įžengė į Lietuvą 10

„Walt Disney Company“ priklausantis transliuotojas „Disney+“ pradeda transliacijas Lietuvoje. Standartinė...

Rinkodara
2022.06.14
Nepriklausoma Rusijos televizija „Dožd“ transliuos iš Rygos

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pirmadienį nutarė suteikti licenciją...

Rinkodara
2022.06.06
„Bitės“ pelnas dvigubėjo, bet „Mezon“ kol kas nuostolingas Premium

UAB „Bitė Lietuva“ vertina, kad, nepaisant tebesitęsiančios pandemijos, pavyko pasiekti gerų rezultatų –...

Inovacijos
2022.06.03
Planeta Vilnius ieško Ryšių su žiniasklaida specialisto (-ės)! Verslo tribūna

Jei puikiai supranti žiniasklaidos pasaulį, žinai, kodėl žurnalistams svarbu atsakymus gauti greitai ir...

Rinkodara
2022.06.02
„Delfi“ perka Lietuvos naujienų agentūrą „Elta“

UAB „Delfi“, kurios 100% akcijų priklauso estų žiniasklaidos bendrovei „Ekspress Grupp“, perka naujienų...

Rinkodara
2022.05.31
Rusai prarado prieigą prie „Netflix“

„Netflix“ abonentai Rusijoje prarado prieigą prie srautinės televizijos, Vakarų bendrovei pasitraukus iš...

Verslo aplinka
2022.05.30
Geriausios reputacijos influenceriai „YouTube“ tinkle Premium 4

Visuomenės vertinimu, geriausią reputaciją socialiniame tinkle „YouTube“ turinčių nuomonės formuotojų...

Rinkodara
2022.05.29
„Lietuvos ryto“ grupės finansai: metus lydėjo ir nuostoliai, ir dividendai Premium

Žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ valdomų bendrovių konsoliduotos pajamos 2021 m. simboliškai sumenko, o...

Rinkodara
2022.05.24
Teismas neleido stabdyti prieigos prie „Russia Today“ portalų

Teismas gegužę neleido Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai stabdyti prieigos prie Rusijos valstybinės...

Rinkodara
2022.05.23
„YouTube“ ištrynė daugiau kaip 70.000 Kremliaus pasakojimų apie karą 6

„YouTube“ pašalino daugiau kaip 70.000 vaizdo įrašų ir 9.000 kanalų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, nes...

Inovacijos
2022.05.22
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku