D. Dundulis: iš ko susideda nerimą keliančios kainos
Vienas iš naujai nuskambėjusių ekonomistų argumentų – pasaulyje mažėja gabenimo jūriniais konteineriais kaštai, prekių transportavimas pinga, taigi ir prekės turi atpigti. Kada jos turi atpigti – gal šiandien?
Gabenimas konteineriais, kuriais daugiausia transportuojamos pramoninės prekės iš Azijos, pinga. Šiuo metu transportavimo jūriniais keliais kainos yra beveik grįžusios į situaciją, kokia buvo prieš Covid-19 pandemiją.
Tačiau štai realybė ir kasdienybė: pramoninių prekių apyvartumas yra labai ilgas, mūsų prekybos tinkle jis siekia 9-12 mėnesių. Tai reiškia, kad pramoninių prekių pakuotė lentynoje, o prieš tai sandėlyje guli metus ir daugiau. Dabar mes pradėjome pardavinėti prekes, kurios buvo kraunamos į konteinerius šių metų pradžioje, kuomet transportavimas buvo 3-4 kartus brangesnis nei dabar. Kaip manote, kodėl šiuo metu atpigęs jūrinis transportas turėtų paveikti prieš 9 mėnesius brangiai atsigabentos prekės savikainą? Transportavimo įtaka kainai, žinoma, pasijus – bet vėliau.
Gabenimo jūriniais konteineriais kaštai didžiausios įtakos turi didelio svorio prekėms, pavyzdžiui, dideliems elektronikos gaminiams arba vazonams, kurie sunkūs, dideli, o į konteinerį jų sąlyginai telpa nedaug.
Kitas svarbus kainą įtakojantis, bet retai aptariamas veiksnys – smarkiai pakitęs JAV dolerio ir euro kursas. Kaip žinia, JAV doleris euro atžvilgiu nuo 2022 metų vasario pabaigos pabrango 15-20%, o už prekes, atsigabenamas iš Azijos ir daugelio kitų trečiųjų šalių, atsiskaitome doleriais. Taigi, šių prekių savikaina, vertinant doleriais, išaugo maždaug penktadaliu. Valiutų kursas labiausiai paveikia brangesnių prekių – mobiliųjų telefonų, žvejybos įrankių ir pan. – savikainą.
Apskritai, dėl įvairių savų ir globalių motyvų prekes mums yra pabranginę kone visi tiekėjai.
Kai dėl tokių priežasčių, nepriklausančių nuo prekybininkų, kyla prekių savikaina, muitai, kiti importo mokesčiai ir PVM toliau yra skaičiuojama nuo prekių vertės – taigi ir šių mokesčių sumos auga. Ar gali visa tai neatsispindėti galutinėje kainoje, kurią matome prekybos centre? Turbūt ekonomistai sutiks – toks scenarijus neįmanomas.
Ar būna elektrošokas be pasekmių?
Kita karšta tema – energetikos išteklių kainų šuoliavimas. Prieš 2-3 metus kilovatvalandė elektros kainavo apie 4 eurocentus, o šių metų rugpjūčio mėnesį vidurkis buvo 0,48 euro. Kai kaina buvo 0,04 euro, išlaidos už elektrą sudarydavo apie 1% nuo įmonės apyvartos. Dabar šios išlaidos sudaro 5% ribą nuo įmonės apyvartos.
Dotacijos iš biudžeto kompensuoti elektros kainą sudaro menką dalį. Rugpjūčio–lapkričio mėn. „Norfa“ už elektrą, įskaičiuojant skirstymo kaštus, sumokejo 7,43 mln. Eur be PVM, o kompensacija siekė 11.619 Eur. Taigi, kompensacijos įtaka kainoms – 0,005%.
Blogiausia, kad negalime prognozuoti, kokia elektros kaina bus poryt ir neturime galimybių tiksliai įkalkuliuoti energetikos išteklių įtakos į prekės kainą. Kol kas remiamės išvestiniu rodikliu ar, tiksliau, prielaida, kad elektra kainuoja ir artimiausiu metu kainuos apie 0,30 Eur be skirstymo kaštų. Jei ji bus brangesnė – mes pralošime, jei pigesnė – išlošime. Visgi dalyvavimas energetikos išteklių loterijoje nėra mėgstamiausias mūsų užsiėmimas.
Dar vienas mažiau matomas, bet kainai taip pat įtakos turintys veiksnys – nuolat augantys reikalavimai pakuočių tvarkymui ir didėjantys su tuo susiję mokesčiai. Augo ir mokesčiai už depozitinės taros surinkimą.
Nuo kitų metų sausio mėn. Lietuvoje didėja akcizo mokestis alkoholiniams gėrimams. Automatiškai padidės ir alkoholinių gėrimų kainos parduotuvių lentynose.
Atlyginimai turi didėti rinkos tempu
Yra ir vidinių išlaidų – tai darbuotojų atlyginimų didinimas. Bendrai vidutinis atlyginimas Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus išaugo daugiau nei du kartus. Savaime suprantama, atsižvelgdami į darbo rinkos pokyčius atlyginimus didinome ir mes. Šiemet spalio mėnesį, palyginti su kitais prekybininkais, pagal atlyginimų medianą buvome lyderiai prekybos rinkoje – visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo užmokesčio mediana „Norfoje“ siekė 1460 eurų prieš mokesčius.
Įmonei tai – išlaidos, jas ramiai priimame. Visi turėtume stengtis, kad gyventojų pajamos didėtų ir jie jaustųsi kuo stabiliau.
Pienas, mėsa, duona...
Ypač intensyviai visuomenėje eskaluojama kasdienių maisto produktų – pieno, mėsos, duonos – kainų tema. Pasitikrinkime ir čia.
Per pastaruosius dvejus metus žaliavinis pienas pabrango beveik dvigubai, elektros ir dujų kainos augo kartais, pakuotės brango 30-50 proc. Taip, šių veiksnių pasekmes – aukštesnes kainas – matome prekybos centrų lentynose. Šiek tiek optimizmo kelia žinia, kad žaliavinio pieno kainos stabilizavosi ir matoma neryški tendencija, kad gali ir kiek sumažėti.
Kiaulių fermų augintojai savo produkcijos kainas per metus padvibubino. Pastarąjį kartą kilogramas kiaulienos brango 30-40 eurocentų, ir tai buvo prieš dvi savaites. Taigi šio brangimo dar parduotuvėse nematyti, bet pamatysime. Gaila dėl tendencijos, bet mūsų iniciatyvos ir vėl čia nėra.
Duonos kepimas itin imlus energetikos ištekliams. Apie 30% duonos savikainos sudaro išlaidos energetikai, dėl to duona brangsta išties sulig kiekvienu elektros kainos šuoliu.
Na, ir apie kavą. Mums šios prekės pirkimas iš tiekėjų per metus brango 70%. Užmeskime akį į biržas – jose akivaizdžios kavos pupelių brangimo tendencijos. Tikiuosi, jos neamžinos, gal ir pasikeis. Svarstytina, kiek įtakos kavos kainoms turės papildomi ES aplinkosauginiai reikalavimai, dėl kurių tiesiog pasaulyje bus auginama mažiau kavos pupelių.
Taip pat esame pastebėję vieną lietuviško apsipirkimo ypatumą. Lietuvoje apie 80% ilgo galiojimo prekių, įskaitant kavą, apyvartos padaroma akcijų metu, tai yra, kai prekės kaina smarkiai sumažinama. Patikėkite, šios prekės kasdien lentynose galėtų būti pigesnės nei dabar. Mes praeityje esame išmėginę tokį modelį: smarkiai sumažinome visas vadinamąsias „lentynų“ kainas ir kurį laiką netaikėme išpardavimo akcijų. Bet žmonės pro ilgo vartojimo prekių lentynas, jei nėra akcijų, abejingai praeina! Teko grįžti prie jiems priimtino modelio – akcijų, kai kainos ženkliai sumažinamos ir prekės iššluojamos. O standartinės kainos lentynose išlieka kiek aukštesnės.
Sakote, Lenkijoje pigu?
Taip, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių maisto produktų infliacijos rodikliai ES. Apie Latviją ar Estiją nesiplėsime, nors ir būna iš konteksto išplėštų patikinimų, kad esą net kitose Baltijos šalyse „daug pigiau“. Visų pirma, Latvijoje ir Estijoje dar prieš šiųmetį europinį infliacijos šuolį kainos augo sparčiau, taigi procentiškai vertinant, dabar infliaciniai pokyčiai buvo kiek mažesni nei Lietuvoje. Visgi latviai ir toliau atvažiuoja apsipirkti į Lietuvos pasienyje esančias „Norfos“ parduotuves, taigi įrodinėti kažką daugiau neverta.
Bet štai garsioji Lenkija. Su šia kaimyne lyginamės jau seniai, dar nebuvo nei dabartinių geopolitinių, nei ekonominių sukrėtimų. Anuomet Lenkijoje maisto prekėms galiojo 5 proc. PVM. Gal žinote, koks jis dabar? Nulinis. Lenkijoje mažėjo ir akcizai degalams. Kad maža nepasirodytų – vidutinė elektros kaina Lenkijoje yra bemaž perpus mažesnė nei Lietuvoje.
VERSLO TRIBŪNA
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
„Duonos ir konditerijos kepėjų Lietuvos rinkoje mažėja. Todėl, siekdami išlaikyti asortimentą ir patenkinti mūsų klientų poreikius, dalį produktų imame gaminti patys“, – pokalbį apie duoną kasdieninę pradeda Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis atkreipia dėmesį, kad atliepiant vartotojų poreikius ir tobulinant bei keičiant asortimentą, duonos ir jos gaminių pirkėjų „Norfa“ nestokoja.
„Lietuvoje yra trys galimybės prekybos įmonėms įsigyti žalios vištienos: iš dviejų vietos įmonių ir Lenkijos tiekėjų. Deja, vieno tiekėjo dalies produkcijos laikinai teko atsisakyti – jo tiekiamoje vištienoje buvo aptinkama salmonelių bakterijų, kurios žmogui gali sukelti ūminę žarnyno ligą salmoneliozę“, – teigia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, siekiant sustiprinti prevenciją išvengiant salmonelėmis apkrėstų mėsos produktų parduotuvėse, jų patikra turėtų prasidėti ne prekybos salėje, o pas gyvūnų augintojus ir mėsos perdirbėjus.
Ir štai tokiomis aplinkybėmis, nekreipiant dėmesio į skirtingas mokestines ir ekonomines aplinkybes kitoje šalyje, tiražuojami Lenkijoje apsiperkančių lietuvių vaizdai ir atsiliepimai. Bet mes Lietuvoje ir netapsime pigūs, taikydami vieną aukščiausių PVM maisto prekėms Europos Sąjungoje.
O liūdniausia – ir apskritai sunkiai suprantama – kai lyginama tam tikros grupės pigiausia prekė vienoje šalyje bei tos pačios grupės brangiausia prekė Lietuvoje. Kažkaip net neetiška. Bet tai jau tebūnie smulkmenos, jos galbūt akivaizdžios tik mums, prekybininkams.
