Vyriausybė linkusi rasti mokytojams pažadėtus 100 mln. Eur, pareigūnai dėl savų algų susirinko į protestą
Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, jog antradienį Vyriausybėje vykusiame tarpinstituciniame pasitarime pritarta ministerijos ir profsąjungų pasiektam susitarimui dėl atlyginimų didinimo nuo sausio, kuriam papildomai prireiks apie 100 mln. Eur.
„Vakar jau buvo su profesinėmis sąjungomis paskutinės derybos, (...) šiandien vyksta Vyriausybėje tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame jau yra pritarta šitam siūlymui, ir rytoj Vyriausybėje bus biudžeto svarstymas“, – antradienį žurnalistams sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Pagal pirmadienį pasiektą sutarimą, nuo kitų metų sausio pedagogų darbo užmokestis būtų didinamas 8,41%, įskaičiuojant pareiginės algos bazinio dydžio augimą 0,71%.
„Aš manau, kad Finansų ministerija ras lėšas“, – sakė R. Popovienė.
Ministrė tikino nežinanti, kaip tiksliai būtų perskirstomi pinigai, tačiau pažymėjo, jog jos pagrindinis tikslas – atliepti švietimo bei pedagogų bendruomenės lūkesčius.
Kiek anksčiau valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė nesantis tikras, kad pavyks rasti papildomų lėšų pedagogų algoms. Jo teigimu, R. Popovienės pareiškimas dėl papildomų 100 mln. Eur mokytojų darbo užmokesčiui finansų ministrui Kristupui Vaitiekūnui buvo staigmena.
Finansų ministerija pirmadienį BNS nurodė, kad yra gavusi papildomą 100 mln. Eur Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansavimo poreikį, tačiau kol kas nėra aišku, iš kur šias lėšas paimti.
R. Popovienė sakė pati esanti nustebusi dėl finansų ministro nuostabos, tačiau tikino, jog galimai tiesiog buvo nesusikalbėta.
Mažiausiai uždirbantiems pareigūnams algas siūlo kelti 1–2%
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengtomis pataisomis siūlo 1–2% didinti algas mažiausiai uždirbantiems pareigūnams bei visoms pareigūnų grupėms didinti algų koeficientus.
Kaip antradienį pranešė VRM, tai numatyta jos parengtame ir po derinimo su suinteresuotomis institucijomis Vyriausybei pateiktame Vidaus tarnybos statuto ir jo priedo pakeitimo projekte.
Juo siūloma 2% padidinti pareiginę algą visiems 10-os pareigybių grupės pareigūnams ir 1% padidinti pareiginę algą visiems 9-os pareigybių grupės pareigūnams.
Pastarajai grupei priklauso skyrininkai, kovotojai, jaunesnieji specialistai, jaunesnieji tyrėjai, vyriausieji ugniagesiai gelbėtojai, vyriausieji patruliai ir vyriausieji postiniai. 10-ai grupei priskiriami vyresnieji ugniagesiai gelbėtojai, ugniagesiai gelbėtojai, vyresnieji pasieniečiai ir pasieniečiai.
Kaip pažymėjo ministerija, jei po šio padidinimo minėtų dviejų grupių pareigūnų pareiginės algos koeficientai nesieks naujų padidintų koeficientų, jų koeficientai bus „pritraukiami“ prie naujų.
Atsižvelgusi į šalyje 11%, iki 1.153 Eur numatomą didinti minimalią algą, VRM siūlo pirmos grupės pareigūnams algų koeficientą didinti 1%, antros grupės – 3%, trečios grupės – 5%, 4–9 grupių – 7% ir 10 grupės – 10,8 procento.
Pasak ministerijos, dėl to 1.342 mažiausiai uždirbantiems 6–10 pareigybių grupių vidaus reikalų statutinių tarnybų pareigūnams padidės pareiginė alga.
Kartu su siūlomu 1–2% algų didinimu, anot VRM, teigiamą pokytį pajus apie 6.100 statutinių įstaigų pareigūnų.
Ministerija taip pat siūlo įtvirtinti 300 Eur kasmėnesinę kompensaciją už ilgalaikę tarnybą. Ją gautų 25 metus ar ilgiau, taip pat reikiamą tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti ištarnavę pareigūnai.
Ši kompensacija būtų mokama ir muitinės bei bausmių vykdymo sistemos pareigūnams. VRM teigimu, tai yra konkretus ir reikšmingas motyvacinis žingsnis, sustiprinantis ilgametę tarnybą valstybės labui.
Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, pareigūnų atlyginimo augimas lieka vienu svarbiausių ministerijos prioritetų, bet lūkesčius atitinkantiems sprendimams Vyriausybėje reikia platesnio sutarimo.
Jeigu Vyriausybė ir Seimas pritartų šioms Vidaus tarnybos statuto pataisoms, jos įsigaliotų nuo kitų metų.
Pareigūnai protestuoja
Parlamentarams svarstant 2026 metų valstybės biudžeto projektą, keli šimtai pareigūnų šalia Seimo antradienį susirinko į protestą dėl atlyginimų.
VERSLO TRIBŪNA
Tai, kas dar neseniai atrodė kaip išimtis, šiandien tampa nauja norma – nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai sparčiai įsitvirtina tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkose. Ekspertai ir gėrimų gamintojai pastebi, kad šis pokytis rodo fundamentalią vartotojų elgsenos kaitą: sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas tampa vis svarbesniais kriterijais renkantis, ką pilti į taurę.
Oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo įrangos platintojos UAB „Airwave Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad ES dar prieš dešimtmetį ėmėsi griežto reguliavimo, kurio tikslas – palaipsniui sumažinti šių dujų naudojimą iki visiško jų išnykimo rinkoje. 2014 m. priimtas ir po metų įsigaliojęs reglamentas tapo lūžio tašku: buvo įvesta kvotų sistema, pagal kurią fluorintų dujų kiekiai rinkoje kasmet mažinami – gamintojams ir tiekėjams teko ieškoti alternatyvų, o projektuotojams – planuoti sistemas, atitinkančias naujus reikalavimus. Šis reglamentas buvo nuolat peržiūrimas ir griežtinamas: 2018 m. sektorius pajuto pirmuosius rimtesnius apribojimus, o 2024 m. patvirtintas atnaujintas reglamentas nubrėžė dar griežtesnį kursą. Pagal jį numatyti papildomi draudimai tam tikriems įrenginiams ir dar spartesnis atsisakymas F-dujų, kurios kelia pavojų klimatui.
Kibernetinės atakos paliečia ne vien technologijas, jos taikosi į verslo procesus, tiekimo grandinę ir žmones, todėl tai nebėra tik IT skyriaus problema. Pasak tarptautinės įmonės, kuriančios saugumo ir privatumo produktus, „Surfshark“ rizikos valdymo vadovo P. Dauknio, griežtėjantys reguliavimai privers aukščiausius vadovus prisiimti atsakomybę už saugumo trūkumus, todėl ši sritis įmonėje turi būti valdoma taip pat nuosekliai, kaip finansai ar kokybės kontrolė.
Hibridinės grėsmės tapo nuolatiniu šiandienos iššūkiu: kibernetinės atakos, informacijos trikdymas ir kitos priešiškos veikos vis dažniau taikosi į valstybines ir privačias sistemas. Specialistai sako, kad norint jas suvaldyti, reikia ne tik technologijų, bet ir sistemos, kuri leistų grėsmes atpažinti iš anksto bei dalytis informacija. Būtent tokį sprendimą kuria lietuvių bendrovė „NRD Cyber Security“, įgyvendinanti projektus „SOCshare“ ir „SOCcare“. Abu projektai finansuojami pagal Inovacijų agentūros koordinuojamą Europos Komisijos programą „Skaitmeninė Europa“ (angl. „Digital Europe Programme“) ir prisideda prie kibernetinio atsparumo stiprinimo.
Susirinkę pareigūnai prie uniformų buvo prisiklijavę lipdukus su užrašu „Popierinis biudžetas – popierinis saugumas“, laikė iš kartono iškirptus žmogeliukus, simbolizuojančius popierinius pareigūnus, bei plakatus su užrašais „Neapgalvotos reformos naikina spec. tarnybas!“, „Reikalaujame oraus atlyginimo už savo darbą!“, „Aplinkosaugininkų trūkumas – teršėjų, brakonierių džiaugsmas!“, „1000 ugniagesių stygius per 11 metų tapo norma“.
Akciją „Popierinis saugumas“ organizuoja Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) bei jam priklausančios šakinės profesinės sąjungos.
„Jie (politikai – BNS) visą laiką sako, kad kažką judina, bet tai jeigu judina, tai turi rezultatas kažkoks būti, o mes jo neturim. (...) Šiandien mes kalbame apie butaforiją“, – žurnalistams sakė NPPSS pirmininkė Ineta Kursevičienė.
Pareigūnų teigimu, Vyriausybė nevykdo pažado kitąmet darbo užmokestį jiems vidutiniškai didinti 7%. Šiuo klausimu, anot I. Kursevičienės, parlamentarai ir Vyriausybės atstovai yra sulaukę daugybės pareigūnų kreipimųsi
„Jeigu nebus atlieptas mūsų noras, tai kitais metais mes neteksim didelės dalies pareigūnų ir atsinešim tada ne 2.500 butaforinių pareigūnų, kaip šiandien, o 5.000“, – kalbėjo NPPSS pirmininkė.
Tokio scenarijaus neatmeta ir policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Pasak jo, pareigūnai šiuo metu viliasi, kad atlyginimai kitais metais didės sparčiau, tačiau jei situacija nepagerės, kitų metų pradžioje dalis jų paliks tarnybą.
Jo duomenimis, policijos bendruomenė kasmet sumažėja maždaug 200 pareigūnų.
V. Kondratovičius yra sakęs, kad didinti pareigūnų algas 7% buvo įsipareigojusi devynioliktoji Vyriausybė, o pasikeitus situacijai, pagal dvidešimtojo Ministrų kabineto programą, daugiau lėšų reikia gynybai, kitiems poreikiams.
