Paveldas be sienų: kas jungia Lietuvos kolekcininkus, mecenatus ir muziejus

Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE steigėjas kolekcininkas Rolandas Valiūnas ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkuta.

Vis dažniau Lietuvos kultūros institucijos ir privatūs mecenatai susitinka bendrose iniciatyvose, kurių tikslas – grąžinti, išsaugoti ir parodyti lietuviškos kultūros palikimą visuomenei. Apie tai, kaip gimsta bendri projektai ir kokią reikšmę turi mecenatystė šalies muziejams, „Verslo tribūna“ kalbina Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE steigėją kolekcininką Rolandą Valiūną ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę.

„Nuo 1655 metų viskas būdavo tik vežama iš Lietuvos, ir tų senųjų vertybių išlikę labai nedaug, tad jaučiau pareigą grąžinti į Lietuvą“, – pasakoja R.Valiūnas. – „Manau kad mums pavyko parvežti dalį Lietuvos“.

Tokia misija labai svarbi šaliai, neabejoja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė. Privatūs mecenatai, kolekcininkai gali laisviau dalyvauti aukcionuose, ar kitur surasti šaliai svarbias vertybes.

„Mes, valstybiniai muziejai, ne visada galime greitai sureaguoti – nėra pakankamai lėšų, yra didelė rizika, kad jos nukeliaus į kitų šalių kolekcijas ir nebus grąžintos į Lietuvą“, – sako Rūta Kačkutė. Tokiu būdu privačios kolekcijos papildo muziejų lobynus, organizuojamos bendros ekspozicijos.

Kitas kolekcininko R.Valiūno siekis – „grąžinti į lietuvišką sąmonę“ tuos vardus, kuriuos žmonės priskiria kitoms šalims.

„Lietuviškoje pasąmonėje yra įdiegta, kad viskas, kas lenkiška, yra ne mūsų“, – sako jis. – „Jaučiu pareigą grąžinti lietuviams istoriją, visai nesvarbu kokia kalba ta istorija kalbėjo“.

Lietuvos nacionalinis muziejus šiuo metu saugo pusantro milijono eksponatų, tačiau itin svarbus vaidmuo tenka ir žmonėms, atnešantiems šeimos relikvijas.

„Mūsų kolekcija per metus pasipildo dešimtimis tūkstančių eksponatų, dauguma jų – dovanoti“, – šalies žmonių indėlį pažymi R.Kačkutė.

Ji pasakoja apie didžiausius muziejaus lobius, dovanotus mecenatų – Henrio Gaidžio kolekciją iš JAV bei Kazio Varnelio dovanotus meno kūrinius.

Mecenatystė muziejui ne tik parama, bet ir partnerystė. „Ieškome abipusių verčių, mecenatai irgi turi matyti savo aukos prasmę“, – neabejoja Rūta Kačkutė.

Kalbant apie paskatas mecenatystei R.Valiūnas apgailestauja, kad jų vis dar trūksta: „Keista, kad įmonėms yra lengviau paremti kultūrą nei fiziniams asmenims. Tikiuosi, tai pasikeis.“

Plačiau klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį.

Komentarai