Kodėl gaminti maisto papildus su ašvagandomis Lietuvoje draudžiama, bet pardavinėti įvežtinius galima

Maisto papildų gamintojai VŽ teigia jau įpratę prie tokio neatitikimo, bet, sako, palyginti su gausybe iš užsienio importuojamų papildų, jaučiasi diskriminuojami – gamyboje negali naudoti ašvagandų ar kitų augalų, kurių papildų rinkoje pilna ir kurie populiarūs tarp vartotojų.

Notifikuotų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) maisto papildų sąraše yra 24 maisto papildai, kurių jau pavadinime paminėta ašvaganda, tad maisto papildų, kuriuose šio augalo šaknis yra viena iš sudedamųjų dalių, tikėtina, dar daugiau.

Arūnas Matačius, maisto papildų prekių ženklų „Soulel“ ir „Nutrivore“ įkūrėjas, sako, kad Lietuvoje taikomi papildomi draudimai, kurie pažeidžia sąžiningą konkurenciją ir riboja Lietuvos verslų augimo galimybes. 

Jis pats pasakoja vieno papildo sudėtyje atsisakęs ašvagandų, nors galėtų eiti kitu keliu: atidaryti įmonę Lenkijoje, ten pagaminti ir notifikuoti, o tada jau teisėtai atvežti į Lietuvą, notifikuoti ir prekiauti.

„Vienas iš mūsų planuojamo gaminti maisto papildo ingredientų buvo ašvaganda – teko išimti ją iš sudėties, nes kaip Lietuvos gamintojas negaliu jos įtraukti į savo receptūras. Tuo metu bet kuris ne Lietuvoje registruotas gamintojas gali naudoti sudėtyje ašvagandą, gali produktą atvežti į Lietuvą ir pardavinėti tiek internete, tiek fiziniuose pardavimo taškuose, – aiškina A. Matačius. – Norime dirbti teisėtai, bet tokia tvarka Lietuvoje formuoja blogąją verslo praktiką, kai gamintojai perkelia veiklą į kitas šalis.“

Jis pažymi, kad tokiu būdu pralaimi Lietuva, nes prarandamos darbo vietos, galimos investicijos ir pajamos vietiniams gamintojams, o verslas patiria papildomų išlaidų organizuoti gamybą užsienyje, veiklos efektyvumas mažėja.

Jo nuomone, valstybė, drausdama tam tikrus augalus naudoti vietiniams gamintojams, ne tik neprisideda prie vartotojų apsaugos, bet netenka galimybės kontroliuoti importuojamų produktų gamintojų ir produktų kokybės. 

„Paradoksalu, bet realybėje tai reiškia dar mažesnę vartotojų apsaugą. Tokia sistema tampa nuostolinga visiems – verslui, vartotojui ir pačiai Lietuvai,“ – vertina A. Matačius.

„Negalime gaminti maisto papildų su ašvagandomis Lietuvoje, turime gudrauti – pagaminti Latvijoje, notifkuoti Latvijoje ir tada atvežti į Lietuvą, esame priversti tai daryti“, – VŽ sako dr. Elmantas Pocevičius, UAB „Švenčionių vaistažolės“ ir UAB „Acorus Calamus“ vadovas.

Pašnekovas sako girdėjęs ir apie atvejį, kai viena Lietuvos įmonė, gaminusi eksportui, pagal užsienio klientų užsakymą maisto papildus su šiuo augalu, turėjo aiškintis VMVT, kodėl naudoja jį gamybai, esą medžiaga neleistina net ir tokiu atveju.

Pašnekovas tęsia, kad yra dar bent keli augalai, kurių reglamentavimas niekaip nesprendžiamas: gali naudoti maistui, bet ne maisto papildams, gaminti maisto papildo Lietuvoje negali, bet gali atvežti iš Latvijos ir t. t.

„Kitas labai populiarus Lietuvoje augalas – sena (siauralapė velniapupė) – yra retas absurdo atžvilgiu, – tęsia E. Pocevičius. – Sena yra draudžiama maisto papilduose, bet leidžiama vartoti vaistuose, taip pat – maiste. Ką tai reiškia? Jeigu tavo produktas nėra maisto papildas, o paprastas maistas, pavyzdžiui, arbata, gali gaminti ir pardavinėti. Taigi, jeigu nėra dozuojamas – laisva prekyba, jeigu maisto papildas – draudžiamas. Tai yra visiškas nesusipratimas, kuris tęsiasi 10 metų ir institucijos tarpusavyje paprasčiausiai nieko nedaro, nors visi supranta, kad gal ir negerai.“

166-ių draudžiamų augalų sąrašas (higienos normos 17:2016 „Maisto papildai“ priede) nuo sukūrimo mažai pasikeitė, tačiau į pradinį jo variantą, anot VŽ kalbintų specialistų, buvo planuota įtraukti apie 360 augalų. Tarp jų buvo ne tik tada mažai žinomos ašvagandos, bet ir tradicinės lietuviškos vaistažolės – vienapiestės gudobelės ar vaistiniai valerijonai, prisimena Ovidijus Vyšniauskas, Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas, vaistininkas.

„Rengiant sąrašą, 2012-2013m. ašvagandos nebuvo populiarios, beveik niekas jų nežinojo. Bet indai sugebėjo padaryti gerą rinkodarą, kad tai – a la indiškas ženšenis nuo visų ligų. Taip ašvagandos išpopuliarėjo, išplito, bet tame sąraše liko“, – VŽ pasakoja O. Vyšniauskas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atsakydama į  VŽ klausimą dėl gamyboje draudžiamos, bet rinkai tiekiamų papildų su ašvagandomis, cituoja Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildų“ priedą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu.

Jame nurodyta, kad draudžiama naudoti visą migdomosios vitanijos augalą maisto papildų gamybai. Ši higienos norma galioja visiems maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems, importuojantiems, tiekiantiems į Lietuvos Respubliką maisto papildus.

„Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtos Lietuvos higienos normos 12 punkte yra nurodyta, kad jei maisto papildai, teisėtai pagaminti ir (arba) pateikti rinkai kitose ES valstybėse narėse arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse, šios higienos normos priedo nuostatos nėra taikomos“, – kodėl įvežami ir parduodami papildai su ašvagandomis, paaiškina VMVT.

Taigi, Lietuvoje galima VMVT notifikuoti tokį kitoje šalyje pagamintą ir notifikuotą papildą su Lietuvoje gamyboje draudžiamomis ašvagandomis.

„Tokiu atveju maisto tvarkymo subjektai, teikdami pranešimą apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus, privalo pateikti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad maisto papildas, kurio sudėtyje yra migdomųjų vitanijų, yra teisėtai pagamintas ir (arba) pateiktas rinkai kitose ES valstybėse narėse arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse. Jei maisto tvarkymo subjektas pateikia tokį dokumentą, maisto papildas, kurio sudėtyje yra migdomųjų vitanijų (Withania somnifera (L.) Dunal), yra įtraukiamas į Maisto papildų sąrašą“, – paaiškina VMVT.

SAM planuoja peržiūrėti

VMVT primena, kad higienos normos rengėja – Sveikatos apsaugos ministerija.

„Sveikatos apsaugos ministerija planuoja peržiūrėti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo patvirtintas maisto papilduose draudžiamų naudoti augalinės kilmės sudedamųjų dalių sąrašas“, – VŽ nurodė ministerija ir patikslino, kad higienos norma HN 17:2016  su priede nurodytu Maisto papilduose draudžiamų naudoti augalinės kilmės sudedamųjų dalių sąrašu taikoma nuo 2017 m. sausio 1 d.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat paaiškina, kaip susidarė skirtinga situacija Lietuvos ir užsienio gamintojams – kodėl nors draudžiama naudoti sąraše nurodytus augalus ar jų dalis, atsirado galimybė juos naudoti, jeigu gaminama kitoje šalyje.

„Sveikatos apsaugos ministro įsakymo projekte buvo nustatytas draudimas naudoti sąraše nurodytas augalines dalis visuose maisto papilduose, nepriklausomai nuo jų pagaminimo šalies. Įsakymo projektas buvo teisės aktų nustatyta tvarka notifikuotas Europos Komisijai (EK) ir ES valstybėms narėms. EK nurodymu į sveikatos apsaugos ministro įsakymą buvo įtraukta abipusį pripažinimą reglamentuojanti nuostata, t. y. nustatyta, kad draudžiamų augalinės kilmės sudedamųjų dalių sąrašas netaikomas maisto papildams, teisėtai pagamintiems ir (ar) pateiktiems rinkai kitose ES valstybėse narėse arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse. Mūsų žiniomis, maisto papildams gaminti draudžiamų naudoti augalinės kilmės medžiagų sąrašus su analogiškomis abipusį pripažinimą reglamentuojančiomis nuostatomis yra patvirtinusios ir kitos ES valstybės narės“, – VŽ paaiškina ministerija.  

Abipusio pripažinimo principas

Advokatas Rokas Janauskas, advokatų profesinės bendrijos „Janauskas“ vadovas, paaiškina, kad tokia situacija susidaro dėl galiojančio abipusio pripažinimo principo.

„Jis reiškia, kad bet kuris gaminys, teisėtai pagamintas kitoje ES valstybėje narėje ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje, kurį leidžiama tiekti rinkai toje valstybėje, arba gaminys, teisėtai importuotas iš trečiosios šalies į ES valstybę narę, jeigu jį leidžiama tiekti rinkai toje valstybėje, gali būti be jokių apribojimų tiekiamas ES valstybės narės rinkai, net jeigu gaminys buvo pagamintas vadovaujantis skirtingomis nei toje valstybėje tokiam gaminiui taikomomis techninėmis taisyklėmis“, – nurodo R. Janauskas.

Advokatas pažymi, kad šis principas, įgyvendinant Reglamentą 2019/515, yra įtvirtintas Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarime Nr. 1252, taip pat ir Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildų“ 12 straipsnyje.

Leidžiamų augalų sąrašai

Pašnekovai, prisimenantys 166-ių augalų sąrašo sudarymo aplinkybes, daro prielaidą, kad kai kurių augalų draudžiamųjų sąraše atsiradimas prieš keliolika metų buvo susijęs su gamintojų pastangomis kai kuriuos augalus išimtinai naudoti tik vaistų gamybai.

Nors nuo pirminio svarstyto varianto draudžiamų augalų papilduose sąrašas sutrumpėjo daugiau kaip perpus, O. Vyšniauskas sako skaičiuojantis 6–7 augalus, kurių jame neturėtų būti.

„Kiek man žinoma, kitos Europos valstybės neturi tokio tik draudžiamų augalų sąrašo. Jeigu sąrašai ir yra, tai dažniausiai leidžiamų naudoti augalų, rečiau – ir leidžiamų, ir draudžiamų, o ne tik draudžiamų kaip Lietuvoje, – pažymi Fitoterapijos sąjungos prezidentas. – Suprantama, kad jeigu augalo nėra leidžiamų sąraše, tai jo sudėtyje būti negali.“

Jis nurodo, kad, pavyzdžiui, vokiečiai turi atskirus sąrašus, kuriuose pateiktos medžiagos, turinčios mitybinį ir fiziologinį poveikį (augalai, grybai, dumbliai), išskyrus vitaminus ir mineralus.

„Nurodoma, ar leidžiama naudoti maiste, ar tai naujas maistas, ar vaistinė medžiaga, ar tradicinis augalinis vaistinis preparatas ir daug kitos papildomos informacijos. Žinoma, kai kurie jų augalai persidengia ir gali būti ir maiste, ir vaiste“, – teigia O. Vyšniauskas.

VŽ kalbinti specialistai pažymi, kad kai kurie verslininkai eina dar kitu keliu – gamina maistą, ne maisto papildą. Tada netaikomas draudimas, kuris galioja juk tik maisto papildams, o ne maistui, tada tokio papildo notifikuoti nereikia. Juk pagal taikomą apibrėžimą maisto papildą maisto papildu padaro jo dozavimas: kapsulėmis – maisto papildas, milelių ar smulkintų augalų, arbatos, pavidalu – nebe.

„Lietuvoje yra parduotuvių, kuriose lentynos lūžta nuo sveiko maisto, bet ten – dažnai ne maisto papildai, o tiesiog milteliai nedozuota forma. Nors jeigu pridėtum šaukštelį ir parašytum, kad gerti po šaukštelį, – jau taptų maisto papildu. Bet maisto produktų juk nereikia notifikuoti“, – paaiškina O. Vyšniauskas.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad nevykdo maisto rinkos priežiūros, neturi duomenų apie atvejus, kai draudžiamas maisto papilduose naudoti augalas yra parduodamas nedozuota forma, nėra maisto papildas, todėl ir nėra notifikuojamas, bet atsiduria lentynose.

Bendrovių „Švenčionių vaistažolės“ ir „Acorus Calamus“ vadovas sako, kad labiausiai trūksta aiškios tvarkos.

„Gamintojas prisitaikys prie tos tvarkos, kuri yra. Kartais labai svarbu, kad ta kokia nors tvarka būtų. O dabar palikta labai daug neaiškumo, o tai kuria didžiulę problemą, nes kartais daug priklauso nuo asmeninio kontroliuojančios institucijos inspektoriaus požiūrio, kalbant apie nurodomus sveikatinimo teiginius“, – sako jis.

Jis atkreipia dėmesį, kad, be higienos normos draudžiamų sudėtinių dalių sąrašo, gamintojai susiduria su neaiškia tvarka dėl ženklinimo ir sveikatinimo teiginių, ypač vaistažolių srityje. 

„Vaistažolės Europos mastu visiškai nesutvarkytos, nes tai palikta nacionalinei teisei. Tačiau Lietuva kol kas šiuo klausimu nieko nedaro ir laukia europinių sprendimų. Bet jų galime ir nesulaukti, nes vaistažolių vartojimas labai susijęs su tradicijomis ir jos Europoje skiriasi. Negalime palyginti, kokias vaistažoles vartojame Lietuvoje ir kokias – Portugalijoje, – sako E. Pocevičius. – Ir čia iškyla labai daug diskusijų, kokius teiginius galima nurodyti, ką rašyti ant etiketės.“

Dar susiduriama su ES Naujo maisto reglamentu. Naujas maistas – bet kuris maisto produktas, kuris ES nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d.

„Jeigu maisto sudedamoji dalis iki tol nebuvo vartojama Europoje, prieš pradedant ją naudoti reikia įrodyti saugumą. Į jį pakliūva keletas labai populiarių Lietuvoje augalų, kurie plačiai Europoje nebuvo vartojami, nes nėra tradiciškumo. Mums tai reiškia, kad naujo maisto negalime vartoti maiste, pavyzdžiui, arbatose, – sako E. Pocevičius. – Europai įrodyti, kad Lietuvoje yra ilgalaikės šio produkto tradicijos be valstybės institucijų palaikymo yra beveik neįmanoma, procedūra yra tokia sudėtinga.“

ES trūksta teisinio suderinimo 

Advokatas  R. Janauskas taip pat pažymi, kad maisto papildų srityje nėra visiško teisinio suderinimo ES lygiu – jei vienoje valstybėje tam tikros medžiagos maisto papilduose yra draudžiamos, o kitoje leidžiamos, jos vis tiek gali patekti į rinką pagal laisvo prekių judėjimo principą.

„Pavyzdžiui, ašvagandos pastaruoju metu kelia vis didesnį susirūpinimą kai kuriose ES valstybėse narėse dėl galimo šalutinio poveikio. Danija neseniai uždraudė jų naudojimą, o tokios šalys kaip Suomija, Švedija ir Prancūzija taip pat svarsto sekti šiuo pavyzdžiu“, – VŽ nurodo advokatas.

Jis teigia, kad po draudimo Danijos valdžios institucijos pradėjo naudoti ES Skubaus maisto ir pašarų įspėjimo sistemą (Rapid Alert System for Food and Feed, RASFF), pranešdama apie produktus, kurių sudėtyje yra ašvagandų. Kadangi kitose ES šalyse šis augalas vis dar leidžiamas, susidarė teisinis nesuderinamumas tarp valstybių narių reguliavimo ir kilo neaiškumų dėl augalo naudojimo ir saugumo.