Sapiegų rūmų atidarymas – finišo tiesiojoje
Šiuolaikinis meno centras, kaip institucija, šiuo metu gyvena statybose tikrąją to žodžio prasme – vyksta ŠMC „baltojo kubo“ renovacija Vilniaus Vokiečių gatvėje, į pabaigą artėja statybų darbai Sapiegų rūmuose Antakalnyje – planuojama, jog 2024 m. žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje lankytojai galės susipažinti su rūmų istorija ir juose esančiu dailės paveldu – freskomis, sienų ir lubų dekoru, lipdyba bei jų restauravimo eiga.
Visiškai atverti rūmus numatyta balandį. Jų atidarymą lydės istorinė ekspozicija ir esė žanro paroda užuovėjos tema. Jos kuratoriai Edgaras Gerasimovičius ir Virginija Januškevičūtė siekia atskleisti i?vairialypę, dramatišką rūmų ir jų aplinkos istorija?.
Pasak ŠMC, Sapiegų rūmuose bus įrengtos koncertų, konferencijų, videoperžiūrų salės, laikinoms ir pastovioms parodoms bei įvairaus formato edukaciniams užsiėmimams pritaikytos erdvės.
Skelbiama projekto vertė – 7,5 mln. Eur.
Unikalus baroko ansamblis
Vilniaus Antakalnyje esantys Sapiegų rūmai, vienas gražiausių Vilniuje išlikusių autentiškų baroko pastatų, yra LDK didikų Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, vėliau – ligoninės statinių ar karinio komplekso dalis.
Pasak istorikų, tokių unikalių baroko epochos architektūros ansamblių regione išliko vos keli.
Buvusių ankstesnių rezidencijų vietoje XVI a. antroje pusėje – XVII a. pradžioje statyti rūmai vėliau keletą kartų buvo rekonstruoti, keitė šeimininkus ir paskirtį. XVII a. pabaigoje ir kelis pirmuosius XVIII a. dešimtmečius jie buvo prašmatni didikų užmiesčio rezidencija. Vėliau – „karo įrankis, mokykla, trofėjus ir prieglobstis“. Ilgą laiką rūmuose veikė ligoninė, sovietmečiu pastatas buvo įtrauktas į karinį kompleksą, o pastaruosius tris dešimtmečius stūksojo tuščias.
2012 m. buvo pradėjus tvarkyti rūmus buvo atkurti kai kurie architeltūriniai rūmų elementai, užbaigtos XVI a. pradėtos statybos, t. y. įkurtos paskutinių dviejų aukštų erdvės.
2017 m. Kultūros ministerija patikėjo Sapiegų rūmais rūpintis ŠMC, sau pavaldžiai valstybinei įstaigai.
„Tai kvapą gniaužiantis iššūkis, nes mes nesitikėjom, kad gausim panašaus dydžio istorinius rūmus – juos suremontuoti, pritaikyti veikloms, sukurti instituciją“, – VŽ yra sakęs K. Kuizinas.
Prie rūmų renovacijos prisijungė projektuotojai iš Projektavimo ir restauravimo instituto, interjerą kūrė „Processoffice“ su architektu Vytautu Biekša.
Viešai ne kartą skelbta, jog Sapiegų rūmai bus daugiafunkcis kultūros pažinimo centras.
„Kuo iš karto galim būti tikri – kad nebandysim ten daryti antro ŠMC. Nes ŠMC kaip institucija jau visiškai susiformavusi, ir norėtume labiau atsispirti nuo duotybės – pačių Sapiegų rūmų, jų istorijos ir architektūros, nuo to, kas yra konstanta. Turiu omenyje, kad rūmai ne tik išsaugojo sieninės tapybos pavyzdžius ir interjero puošybos detales, bet yra atkurtas originalus XVII a. pabaigos suplanavimas, ir mes siūlysime žiūrovams labai skirtingas patirtis“, – VŽ pasakojo K. Kuizinas.
Anot jo, Sapiegų rūmai, kaip ŠMC padalinys turės „atskirą programą ir kūrybinę komandą, tačiau bendrus administracinius resursus“. Veiklos programa bus orientuota į šiuolaikybės ir paveldo temas, didelė jos dalis bus susijusi su pažintinėmis, edukacinėmis veiklomis, kultūroje mažiau dalyvaujančių grupių poreikiais.
Apie dabartinį Sapiegų rūmų statybų etapą pasakoja režisieriaus Eitvydo Doškaus videokūrinys: statybos, restauravimo ir tvarkybos darbai artėja į pabaigą, sykiu prasideda kiti – rūmų atvėrimo miestui.
