Sostinės vyriausiojo architekto pareigas palieka M. Pakalnis: sprendimas brendo senokai

Papildyta M. Pakalnio komentaru

Vilniaus miesto savivaldybė antradienį pranešė, kad M. Pakalnis bendru šalių sutarimu iš darbo išeina nuo rugpjūčio 7 dienos.

Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto meras, pranešime sako, kad M. Pakalnis, eidamas vyriausiojo architekto pareigas, „į Vilniaus miestą atnešė daug gerų pokyčių“, bet dabar žengiama į kitą etapą miesto plėtroje ir urbanistikoje.

„Žengsime į kitą etapą miesto plėtroje ir urbanistikoje – jau atlikome struktūrinius pokyčius, kurie leis sujungti techninius procesus, susijusius su statybos leidimų išdavimu, ir konceptualius miesto urbanistinio veido formavimo darbus. Šie pokyčiai leis greičiau ir kokybiškiau vykdyti miesto plėtros politiką“, – sako meras.

M. Pakalnis 1998–2013 metais dirbo Vilniaus miesto savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ (nuo 1998 metų – projektų vadovas, nuo 2004 metų – vyriausiasis architektas). Nuo 2016 metų jis ėjo Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus, vyriausiojo architekto pareigas.

„Ačiū merui Remigijui, pakvietusiam, pasitikėjusiam ir leidusiam kurti. Sėkmės merui Valdui, toliau kuriant ambicingą, žalią ir pilną gyvybės nuostabųjį Vilnių. Drąsos ir nuoseklumo tam, kam atiteks šios velniškai įdomios ir sunkios pareigos“, – pranešime sako M. Pakalnis. 

Kaip skelbia savivaldybė, kol bus ieškoma, kas galėtų užimti vyriausiojo architekto poziciją, jo pareigas laikinai eis Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriaus vedėjas Benius Bučelis. 

Pats V. Benkunskas prieš tapdamas meru yra sakęs, kad M. Pakalnio vyriausiojo architekto pozicijoje nematytų, nes srityje, už kurią šis atsakingas, reikia pokyčių.

Sprendimas brendo senokai

Pats M. Pakalnis teigia, jog sprendimas nebuvo spontaniškas, jis brendo senokai.

„Savivaldybės vyriausiojo architekto darbas yra ne tik apie urbanistiką, bet ir apie blogas emocijas. Kai reikia suderinti skirtingų pusių interesus, kurios visos nori maksimumo ir bet koks kompromisas joms kelia nepasitenkinimą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.

Anot jo, pagrindinis darbas, kurį pavyko padaryti – tai suformuoti 10 kokybiškos architektūros taisyklių.

„Į taisykles suguldžiau naujojo urbanizmo ideologiją. Ideologiją, reikalaujančią įsigilinti į kontekstą, atskirti viešam ir privačiam naudojimui skirtas erdves, suteikti gyvybę gatvėms, prioritetą teikiant pėsčiajam, po to dviratininkui, po to viešajam transportui ir tik galų gale automobiliui. Drąsiai skatinau kurti šiuolaikišką architektūrą. Nemeluojant ir eklektiškai neapsimetinėjant renesansu ar klasicizmu. Vilniaus senamiestyje pagaliau pradėjo rastis kokybiškos architektūros šiuolaikiškų pastatų. (...) Skatinau projektus, kuriuose buvo ne griaunama, o išsaugojama ir įveiklinama. O jei tokie projektai įgyvendinami privačiomis lėšomis, tai dar geriau. Senatorių pasažas ar „Bokšto skvero“ kompleksas Bokšto g. – geriausi tokio įveiklinimo privačiomis lėšomis pavyzdžiai“, – aiškino architektas.

Pasak M. Pakalnio, suformuotos taisyklės yra „geriausia, ką jums palieku“.

„Lieka daug darbų, urbanistikos procesai mieste niekada nesibaigia. Rengti didelių teritorijų – Verkių, Žemųjų Panerių, Žvėryno bendruosius planus, koreguoti Vilniaus Bendrąjį planą. Nes aiškiai matosi, kad reikia nusimatyti į konversiją žengiančių miesto dalių viešų erdvių ir gatvių tinklą, pataisyti neveikiančius ar neaiškiai reglamentuotus dalykus Vilniaus Bendrajame plane. Reikia toliau skaidrinti savivaldybėje taikomus projektų vertinimo procesus, išvengti skirtingo teisės aktų traktavimo skirtinguose projektuose. Laukia didžiuliai teisės aktų pokyčiai, kai leidimas statybai bus išduodamas po pritarimo projektiniams pasiūlymams, ir tikrai gerai, kad tą naują tvarką ir susidėlios nauji savivaldai dirbantys žmonės“, – aiškina M. Pakalnis.

Kol kas M. Pakalnis tolesnių karjeros pokyčių neįvardija, teigia, kad pirmiausia nori pailsėti ir tada nuspręsti, kur „pritaikyti sukauptą patirtį“.