Sostinės Antakalnyje parduodamas nekilnojamasis turtas – unikalioms plėtros perspektyvoms

Antakalnyje parduodami pastatai ir kiemo statiniai yra 3,8092 ha sklype, kurio 3,5189 ha sudaro užstatyta teritorija, o 0,2903 ha – miško žemės plotas. Pastatų kompleksas – bendrabutis, mokymo pastatas, tiras ir kt. – parduodamas visas kartu, tačiau be žemės sklypo, kuris priklauso valstybei ir kurio patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Išsamiai su parduodamu objektu galima susipažinti platformoje Evarzytynes.lt.

Valakupių g. 5 – vieta išskirtiniam projektui

Pasak turto vertintojo ir teismo eksperto Darijaus Grigo, NT rinkos analizė rodo, jog sostinės Antakalnis ilgus dešimtmečius išlieka tarp paklausiausių mikrorajonų dėl gamtos apsupties, gerai išplėtotos socialinės ir transporto infrastruktūros. Daugybė žalių erdvių, patogus susisiekimas su Senamiesčiu, Žirmūnais ir Saulėtekiu, šalia tekanti Neris ir dviratininkams bei pėstiesiems skirti takai didina šios vietos patrauklumą. Mikrorajonas turi paupį, kuris dalinai sutvarkytas ar šiuo metu tvarkomas, taip pat erdvių, kur galima aktyviai leisti laiką. Pastatų kompleksas įsikūręs prie pat Valakupių su jų rekreacine zona.

Nors Antakalnis yra vienas iš patraukliausių mikrorajonų sostinėje, tačiau būsto pasirinkimas jame, D. Grigo nuomone, menkas. Senos ir naujos statybos būstų kainos čia yra vienos aukščiausių Vilniuje. Nors erdvės greta senų daugiabučių gali pasirodyti ne itin patrauklios, dėl unikalios vietos ir aplinkos NT vystytojai Antakalnyje ieško galimybių investuoti net senos statybos namų kvartaluose.

Antakalnyje investicijas riboja laisvų sklypų ar tinkamų plėtrai statinių stoka, todėl pastatų kompleksas Valakupių g. 5, galimai, turėtų būti paklausus tarp NT vystytojų. Jis yra tinkamas didesnės apimties projektų plėtojimui – mišrios paskirties ar modernių daugiabučių kvartalui. Tokie projektai, įsikuriantys mieste, tačiau kartu siūlantys gamtos artumą, žalumą, ramybę ir gerą susisiekimą, visuomet traukia pirkėjų dėmesį.

Nors viena iš Antakalnio problemų yra automobilių spūstys piko metu ir susisiekimas su centru, tačiau Valakupių g. 5 vieta ir šiuo požiūriu turi privalumų, o pakankamai didelė objekto teritorija leidžia spręsti dar vieną Vilniaus centrinės dalies problemą – automobilių parkavimo vietų stoką, nes čia galima įrengti ir antžemines, ir požemines automobilių stovėjimo vietas.

Turto vertintojas taip pat primena, kad brangstant energijos resursams vis didesnis prioritetas tenka aukštesnės energinės klasės statiniams, kurių nėra gausu, nes jų statyba Vilniuje prasidėjo neseniai.

Turto vertintojo teigimu, objekte Valakupių g. 5 esantys seni statiniai gali būti perspektyvūs panaudojant juos ar jų dalis naujam projektui, priklausomai nuo projektuotojų kvalifikacijos ir vizijos bei fantazijos. Informacijos apie tai, kad teritorijai ar statiniams būtų taikomi kokie nors papildomi apribojimai, nėra, todėl, tikėtina, projektuotojai turėtų pakankamai laisvės įgyvendinti modernų, šiuolaikišką projektą, kuris sostinėje galėtų tapti išskirtiniu.

Pirkėjo teises į žemę padės sutvarkyti NŽT

NT srityje besispecializuojantis MRU profesorius dr. Evaldas Klimas, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ partneris ir advokatas, atkreipia dėmesį, kad įsigijus statinius laimėtojas turės kreiptis į NŽT dėl teisių į žemę suteikimo.

Pasak dr. E. Klimo, paprastai yra sudaroma valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis. Sklypas būtų išnuomotas likusiam statinių gyvavimo laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam nei 99 m. terminui. Pastaruoju metu vis daugiau NT plėtotojų kreipiasi ne dėl valstybinės žemės nuomos, o dėl jos įsigijimo iš valstybės. Mat nuo 2022 m. kovo įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais įvesta papildomų mokesčių siekiantiems vykdyti plėtrą valstybinės žemės sklypuose. Valstybinės žemės kainą nustato atestuotas turto vertintojas, kurį parenka NŽT.

Įforminęs teises į žemę įgijėjas turėtų apsispręsti, ar inicijuos detaliojo plano rengimą žemės sklypui. Dabar galiojantis Vilniaus bendrasis planas sudaro galimybę teritorijoje statyti ir visuomeninės, ir komercinės, ir rekreacinės paskirties statinius.

Advokato teigimu, parduodami pastatai nėra kultūros vertybės ir neregistruoti saugotinais Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Vis dėlto tuo atveju, jei būtų planuojama statinius griauti ar rekonstruoti ir dėl to sunerimtų visuomenė, vadovaujantis Architektūros įstatymu reikėtų gauti Vilniaus regioninės architektų tarybos pritarimą.