„Ober–Haus“: butų kainos vasarį augo 7,6%, sektoriuje galimi pokyčiai
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 m. vasario mėn. reikšmė išaugo 0,5%.
Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėn. augo 7,6% (2020 m. sausį metinis augimas sudarė 7,6%).
2020 m. vasario mėnesį sparčiausias butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas šalies sostinėje, kur jos ūgtelėjo 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.636 Eur (+13 Eur / kv. m). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5%, 0,3% ir 0,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.165 Eur (+6 Eur / kv. m), 750 Eur (+2 Eur / kv. m) ir 736 Eur (+1 Eur / kv. m). 2020 vasarį Klaipėdoje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.141 Eur.
[infogram id="29bbd6c3-5d6b-4e28-8ee2-98a128d865b6" prefix="ZFD" format="interactive" title="Ober haus butų kainos 2020 vasaris"]
Per metus (2020 m. vasarį, palyginti su 2019 m. vasariu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,4%, Kaune – 7,7%, Klaipėdoje – 5,7%, Šiauliuose – 10,8% ir Panevėžyje – 13,2%.
„Metų pradžia žadėjo dar vienus rezultatyvius metus Lietuvos būsto rinkai. Tačiau, metai prasidėjo visiems nerimą keliančia naujiena, kuomet išplitęs koronavirusas grasina ne tik žmonių sveikatai, bet ir neigiamomis pasekmėmis pasaulio ekonomikoms. Skirtingai nuo akcijų rinkų NT pardavimo/įsigijimo procesas, palyginus su finansiniais aktyvais, yra sudėtingesnis ir ilgesnis, o pirmieji ženklai apie bręstančius pokyčius NT rinkoje dažniausiai fiksuojami šiek tiek vėliau nei galima būtų tikėtis stebint vykstančius pokyčius globaliose ir vietos rinkose“, – komentuoja Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Jo įsitikinimu, dėl būsto rinkos inertiškumo, artimiausi keli mėnesiai dar nebūtinai parodys, kaip Lietuvos būsto sektoriui atsilieps pasaulį purtantis virusas.
„Tačiau ekonomistams jau atsargiau kalbant apie tolimesnes teigiamas Lietuvos ūkio raidos perspektyvas, gyventojų pasitikėjimas taip pat gali sušlubuoti ir tuo pačiu lemti jau prastesnius Lietuvos būsto rinkos rodiklius, nei buvo stebimi 2019 m. Artimiausiais mėnesiais pasirodysiantys tiek kitų šalių, tiek Lietuvos įvairių ūkio sektorių duomenys jau tiksliau leis prognozuoti ir Lietuvos NT raidos kryptį“, – mano R. Reginis.
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 m. sausio ir vasario mėn. vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiek tiek paaugo ir išlieka teigiamas (2019 m. gruodį rodiklis siekė 1, 2020 m. sausį – 3, o 2020 m. vasarį – 4 punktus).
„Istorija rodo, kad prastėjantys gyventojų lūkesčiai gali atsiliepti ir būsto rinkai. Pastarąjį kartą sparčiau prastėjančius gyventojų lūkesčius galima buvo stebėti 2014 m. antrąjį pusmetį, kurie didžiąja dalimi buvo nulemti geopolitinių neramumų Ukrainoje. Pavyzdžiui, 2014 m. rugsėjį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo pasiekęs pastarųjų dviejų metų žemumas ir sudarė minus 11“, – komentuoja R. Reginis.
Kaip tik tuo metu po ilgesnės pertraukos buvo pradėti fiksuoti neigiami butų pardavimo kainų pokyčiai ir šalies didmiesčiuose. Nors tas kainų mažėjimas buvo itin trumpas ir nežymus („Ober-Haus“ duomenimis, per 2014 m. rugsėjo – gruodžio mėn. penkių šalies didmiesčių butų pardavimo kainų indekso reikšmė sumažėjo 0,6%), tačiau parodė, kad neigiami gyventojų lūkesčiai gali turėti realios įtakos būsto kainoms net ir išliekant teigiamiems ūkio raidos rodikliams.
