Savivaldybė: įmonės atsisako tęsti Lazdynų baseino statybas
Savivaldybė pranešė, kad UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“ ir AB „Montuotojas“ atsisako tęsti baseino statybos darbus. Šios įmonės 2017 m. buvo pasirašiusios jungtinės veiklos sutartį, kurioje kaip pagrindinė rangovė dalyvavo UAB „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“). Jai paskelbus bankrotą ir susidarė ši situacija.
„Kartu su bankrutavusia „Irdaiva“ Lazdynų baseiną statę keturi jungtinės veiklos partneriai neparodė ryžto vykdyti jiems priklausančių įsipareigojimų ir užbaigti projektą. Todėl šios įmonės privalės atlyginti nuostolius, susidariusius dėl kainų skirtumo, jeigu naujame konkurse bus pasiūlytos didesnės statybos darbų kainos“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Rimvydas Beržonskis, „HSC Baltic“ vadovas, sako vėliau ketinantis išplatinti pranešimą spaudai, tačiau ketvirtadienį to nepadarė.
Nerijus Mikalajūnas, „Axis Power“ valdančio koncerno „Icor“ atstovas, pabrėžia, jog šios įmonės prisiimtas indėlis į Lazdynų baseino statybą buvo padarytas.
„Vienintelė „Axis Power“ yra visiškai atlikusi darbus ir su ja visiškai atsiskaityta. Ten buvo tam tikrų detalių tiekimas ir sumontavimas. Jos nesumontuotos, nes nėra kur sumontuoti. Detalės pristatytos, konservuotos ir mums už jas sumokėta seniai“, – sako N. Mikalajūnas.
Su kitų dviejų įmonių vadovais VŽ susisiekti ketvirtadienį nepavyko.
Ketina įtraukti į juodąjį sąrašą
Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, sako apgailestaujantis dėl susidariusios situacijos.
„Apmaudu, kad paskelbus bankrotą vienam rangovu, griūva ir visas darinys kartu su prieš keletą metų prisiimta atsakomybe. Net keletą mėnesių ieškojome įvairių sprendimų, tačiau esame priversti konstatuoti, kad visoms šalims tinkamo sprendimo rasti nepavyko“, – kalba P. Poderskis.
Savivaldybė ketina kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl visų jungtinės veiklos partnerių įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi jie atsisako vykdyti darbus toliau.
„Jeigu jungtinės veiklos partneriai skubiai apsispręstų ištaisyti visus sutarties vykdymo pažeidimus ir atnaujinti darbus, savivaldybė svarstytų atšaukti sutarties nutraukimą. Tačiau kol kas tokių indikacijų savivaldybė neturi, o situacijai nepasikeitus sutartis bus laikoma nutraukta nuo vasario 6 d. Visus įsipareigojimų neįvykdžiusius rangovus savivaldybė privalės įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, – teigiama savivaldybės pranešime.
Į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktos įmonės trejus metus negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Skelbs naują konkursą
Naują rangos konkursą planuojama paskelbti vasarį, per 3–4 mėn. tikimasi rasti darbus atliksiančias įmones. Dar prieš konkursą savivaldybė ketina rengti viešą konsultaciją su statybų sektoriaus dalyviais.
Planuojama, kad likusios baseino dalies statybos galėtų trukti 8–9 mėn. Iki šiol buvo atlikta apie 40% darbų. Nauja planuojama Lazdynų baseino atidarymo data – 2021 m. pabaiga.
Lazdynų daugiafunkcis sveikatinimo centras turės 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinus. Čia taip pat veiks treniruočių salės, pirčių zonos. Šalia plaukimo baseinų bus įrengta 1.200 sėdimų vietų žiūrovams.
Bendra Lazdynų baseino projekto vertė – 21,8 mln. Eur. Iš jų 11,6 mln. Eur– Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto, 1,2 mln. Eur – savivaldybės lėšos, o likusi suma – 9 mln. Eur – Valstybės investicijų programos lėšos.
Savivaldybės teigimu, prieš keletą metų pasirinktas baseino statybų paslaugų pirkimo būdas ir iš pat pradžių sumažintas projekto biudžetas lėmė, kad patikimų rangovų šiam projektui pritraukti buvo sudėtinga.
„Deja, tai yra kur kas platesnė ir įstatymais užprogramuota problema, kai netobulai veikianti viešųjų pirkimų sistema statybų sektoriuje leidžia siautėti įmonėms, kurios tampa visos rinkos problema ir griauna rinkos reputaciją. Už mažą kainą sužvejoti valstybiniai projektai vėliau lemia subrangovų ir pačių konkursų dalyvių bankrotus, ir nuo to kenčia visa valstybė. Deja, su Lazdynų baseinu patekome būtent į tokią situaciją“, – sako P. Poderskis.
Anot jo, tai ateityje galėtų būti sprendžiama vykdant koncesijų projektus, kaip Vilniuje daroma Daugiafunkcio komplekso atveju, kur rizikos yra parduodamos privatiems investuotojams.
Žada kreiptis į prokuratūrą
Savivaldybė iš minėtų keturių įmonių teigia sulaukusi signalų esą rangos sutarties kaina yra nepakankama darbams užbaigti. Savivaldybė įtaria, kad šį trūkumą galėjo lemti ir „Irdaivos “ užaktuoti darbai, kurie faktiškai nebuvo atlikti. Dėl šios situacijos Vilniaus vystymo kompanija – oficialus darbų techninis prižiūrėtojas – vykdo atliktų darbų teisminę ekspertizę.
Vilniaus vystymo kompanija žada kreiptis į prokuratūrą, nes, pasak bendrovės, spalį sumokėta suma pagrindiniam projekto rangovui buvo didesnė, nei atlikta darbų. Pasak Rasos Čeponytės, įmonės direktorės, šiuo metu laukiama vidinės tyrimo grupės išvadų, ir tuomet bus sprendžiama, ar pakanka duomenų kreiptis į prokuratūrą.
„Vilniaus vystymo kompanijos atlikta teismo ekspertizė parodė, kad už neatliktus darbus galimai permokėta 1,963 mln. Eur. Dėl šios situacijos svarstoma kreiptis ir į prokuratūrą“, – teigia bendrovė.
Pasak VVK, teismo ekspertas Tomas Monstavičius nustatė, jog nuo sutarties su konsorciumu pasirašymo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. faktiškai darbų atlikta už 7 mln. Eur, o bendra baseino įrangos apmokėta suma siekia 5,174 mln. Eur (su PVM). O Vilniaus miesto savivaldybės administracija už darbus ir įrangą konsorciumui yra sumokėjusi 14,137 mln. Eur (su PVM).
VERSLO TRIBŪNA
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
Vilnius siekia tapti greičiausia bei draugiškiausia miesto technologijų testavimo vieta Europoje ir kartu su vietos proptech bendruomene jau kviečia Lietuvos bei užsienio startuolius realiomis sąlygomis išbandyti savo kuriamas inovacijas viešose ir privačiose erdvėse.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Vienas iš gerai žinomų Vilniaus viešbučių „Corner“ pakilo į aukštesnę kategoriją – nuo šiol jis priklauso keturių žvaigždučių viešbučių segmentui. Įvertinimą lėmė per pastaruosius dvejus metus įgyvendintos investicijos ir atnaujinta koncepcija.
„Skirtumas tarp teismo eksperto nustatytos sąmatos ir faktiškai sumokėtų pinigų viršija 10%, nes statybose, ypatingai nebaigtose, 10% nuokrypis būna gana dažnas. Tačiau Lazdynų baseino atveju skirtumas didesnis. Todėl turime išsiaiškinti priežastis, kodėl konsorciumas teikė aktus už nepadarytus darbus, o techninę priežiūrą vykdę to nepastebėjo. Tuo pačiu konsultuojamės su skirtingais teisininkais dėl tolimesnių veiksmų, neatmestina, kad turėsime kreiptis ir į prokuratūrą“, – teigia R. Čeponytė.
