Pastato automatika: energijos suvartojimas – optimalus, komfortas viduje – maksimalus

Publikuota: 2019-04-25

Kuo mažesni eksploataciniai kaštai – tuo greitesnė ir didesnė investicijų grąža. Šią tiesą puikiai žino verslo centrų, pramonės objektų ar bet kurių didelių pastatų savininkai ir valdytojai, nuolat galvojantys, kaip taupyti energinius resursus tuo pačiu išlaikant komfortišką būvį patalpų viduje. Energiją taupyti itin padeda pastato automatika, o skaitmeninių technologijų dėka atsiradusi integruota pastato valdymo sistema atveria neregėtas galimybes šioje srityje.

Šiuolaikiniuose pastatuose apstu inžinerinių sistemų, suteikiančių jiems funkcionalumo: vandentiekis, nuotekos, kondicionavimas, apšvietimas, elektroniniai ryšiai, liftai ir daugybė kitų. Tinkamą jų funkcionavimą užtikrina automatika ir vieninga pastato valdymo sistema (PVS). Tai visuma priemonių, valdančių inžinerines sistemas pagal iš anksto nustatytus rodiklius ir automatiškai reaguojančių į bet kuriuos pasikeitimus realiu laiku. Pavyzdžiui, priklausomai nuo paros meto, keičiamas dirbtinio apšvietimo intensyvumas, atsižvelgiant į žmonių skaičių pasitarimų kambaryje kontroliuojamas į jį tiekiamo šviežio oro kiekis, atitinkamu kampu užsiveria išorinės žaliuzės, kad patalpoje neišsiskirtų perteklinė šiluma nuo saulės spindulių.

Ne mažiau už palaikomą vienodą komfortišką mikroklimatą svarbi ir dar viena pastato automatikos sukuriama vertė – minimalus energetinių išteklių sunaudojimas. Kaip tai pasiekiama? Sistema automatiškai prisitaiko prie situacijos realiu laiku ir tinkamų aplinkos sąlygų, išnaudoja natūralią lauko oro šilumą ar šaltį. Užduotas patalpų mikroklimatas automatiškai yra palaikomas tik tuomet, kai yra poreikis, tarkime, tik darbo metu ir tik patalpoje esant žmonėms ir panašiai.  Tai nulemia ir ženklų ekonominį efektą – pastato eksploatacija kainuoja mažiau. Tad pastato automatika šiandien aktuali ne tik naujos statybos objektuose, bet ir renovuojamuose pastatuose.

„Automatika leidžia viduje esantiems, dirbantiems žmonėms jaustis gerai nededant jokių pastangų – nereguliuojant šildymo, vėdinimo, šviesos ir kitų mikroklimato parametrų. Ir netgi daugiau – ji padeda palaikyti tokį komforto lygį, koks anksčiau net nebuvo įsivaizduojamas, su mažiausiomis energijos sąnaudomis“, – tikina Svajūnas Raščiauskas, plačiausią inžinerinių paslaugų spektrą teikiančios bendrovės „Caverion Lietuva“ statinių inžinerinių sistemų verslo direktoriaus pavaduotojas.

Padidina pastato vertę

Moderni pastato automatika – ne tik automatiškai funkcionuojančios inžinerinės sistemos, bet ir galimybė nuotoliniu būdu stebėti bei valdyti visą pastato būklę. Iš inžinerinių sistemų automatiškai surenkami duomenys prieinami bet kuriuo laiku, o informaciją galima analizuoti įvairiais pjūviais. Remdamasi suvartojimo rodikliais automatinė valdymo sistema gali generuoti ir sąskaitas už šildymą, vandenį bei kitas paslaugas.

nuotrauka::1 right  

„Galimybė internetu sekti pastato būklę visiškai pakeitė pastato priežiūros kokybę ir jos kaštus. Galima veiksmingai stebėti visus procesus ir greitai į juos reaguoti – nebereikia važiuoti kaskart tikrinti paties objekto, o dalį sutrikimų įmanoma net ir sureguliuoti nuotoliniu būdu. Be to, labai išryškėja ir prevencinis aspektas, užfiksavus menkiausius nuokrypius, įmanoma užbėgti už akių didesniems gedimams“, – kalba Saulius Armonavičius, „Caverion“ automatikos ir silpnų srovių skyriaus vadovas.

Automatikos modernizavimas yra vienas paprasčiausių ir mažiausiai kainuojančių būdų padidinti senesnio pastato vertę ir patalpose sukurti komfortą, atitinkantį šiandieninius standartus.  Modernizavus pastato automatiką jis tampa technologiškai pažangesnis, komfortiškesnis ir net keliskart energetiškai taupesnis, o nuotolinė kontrolė pastato priežiūros paslaugas perkelia į kur kas aukštesnį kokybės lygį.

Inžinerinių tinklų priežiūra – viena iš „Caverion Lietuva“ teikiamų paslaugų: bendrovės specialistai net tik projektuoja pastatų vidaus inžinerinius tinklus, bet ir juos montuoja, o vėliau – eksploatuoja. Moderniame valdymo pulte dirbantys aukštos kvalifikacijos inžinieriai gali stebėti pastatų sistemų funkcijas, reguliuoti procesus, rinkti informaciją, kurią vėliau galima analizuoti ir dar labiau efektyvinti priežiūrą.

„Neretai realybėje aplinkybės susiklosto kitaip, nei buvo prognozuojama pradinio projektavimo etape, be to, kai kuriuos dalykus apskritai sunku nuspėti. Todėl turint duomenis iš jau realiai gyvuojančio pastato, galima energijos suvartojimą dar labiau optimizuoti ir dažnai visiškai nesudėtingai, tiesiog pakeičiant automatikos nustatymus“, – kalba „Caverion“ specialistas.

Žaliosios technologijos – bendroje sistemoje

Bendrovės atstovai pažymi, kad automatika nėra savitikslė – ji tik užtikrina esamų vidaus inžinerinių sistemų darnų veikimą ir integruoja jas į vieną sistemą. „Pirmiausia reikia priimti bazinius sprendimus – nutarti, kokiu principu pastatas bus vėdinamas, šildomas, iš kur atkeliaus vanduo ir panašiai. Automatika pasirūpina, kad visa tai funkcionuotų taip, kaip sumąstyta, kartu užtikrindama, kad tai būtų realizuota optimaliausiu, energiją tausojančiu būdu“, – aiškina p. Raščiauskas.

Pasikeitus pastatų energetinio efektyvumo reglamentavimui, vis labiau įsigalint praktikai plėtoti NT objektus laikantis tarptautinių sertifikavimo standartų (BREAM, LEED), populiarėja žaliųjų technologijų naudojimas: žalieji stogai, šilumos siurbliai, fotoelektrika, vėjo jėgainės, lietaus vandens panaudojimas, saulės kolektoriai šildymui ir daugybė kitų. Kita vertus, holistinės idėjos, tvarumas, dėmesys aplinkosaugai jau tapęs atsakingų kompanijų savastimi, vertybių dalimi. Visa tai lemia, kad šiandien kone visi naujų pastatų savininkai investuoja į žaliąsias technologijas – o šios taipogi turi būti integruojamos į bendrą pastato valdymo sistemą ir tapti jo dalimi.

nuotrauka::2 left  

„Svarstydami, kurią technologiją panaudoti, visuomet atsižvelgiame į konkretaus objekto lokaciją, architektūrą ir kitus natūralius veiksnius. Jei pastatas orientuotas į šiaurę, akivaizdu, kad saulės energijos nelabai panaudosi, tačiau galbūt šalia yra upė ar ežeras, kurio vandens vėsą ir šilumą galima panaudoti pastatui vėsinti ir šildyti? Džiaugiamės, kai užsakovai ateina su savo idėjomis, kurios dažnai būna labai įdomios, visgi visada įvertiname jas ekonominiu aspektu, paaiškiname visus įrengimo ir eksploatacijos niuansus. Jei ekonominės grąžos technologija neatneš arba ji bus labai tolima, dažniausiai idėja keičiama tinkamesne – kad ir labai gražiai atrodo fasadas iš fotoelektrikos, jo įrengimas brangus, o energijos Lietuvoje niekada nepagamins tiek, kiek pietryčių Azijoje, kur tokių pastatų ne vienas“, – dėsto p. Raščiauskas, pastebintis, kad vis dažniau pageidaujama ne tik taupyti energiją, bet ir ją generuoti.

„Caverion“ ekspertai neabejoja, kad pastato skaitmenizacija yra esminė ateities tendencija, žengianti septynmyliais žingsniais kartu su IT technologijų tobulėjimu. Jei anksčiau kai kurių sprendimų būdavo atsisakoma dėl to, kad jie per brangūs, per sudėtingi, pernelyg sunkiai suvaldomi, tai šiandien situacija kita. „Gyvenimas parodė, kad investicijos į energijos taupymą atsiperka, o automatika nuo eksploatuotojų pečių perėmė didžiąją naštos dalį, kartu leisdama ir sumažinti atsakingo personalo skaičių. Tai dar vienas pliusas automatikos naudai“, – pažymi Svajūnas Raščiauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Pastato automatika: energijos suvartojimas – optimalus, komfortas viduje – maksimalus Verslo tribūna

Kuo mažesni eksploataciniai kaštai – tuo greitesnė ir didesnė investicijų grąža. Šią tiesą puikiai žino...

Ateities statyba
2019.04.25
Inovatyvūs gaminiai ir spalvų sprendimai – Baltijos šalių rinkai Verslo tribūna

Didžiosios Britanijos aplinkotvarkos specialistai įvardindami 2019 m. vyrausiančias aplinkotvarkos...

Ateities statyba
2019.04.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau