Kryžiumi – už kiekvieną kabineto pėdą
Tarp boikotuojančių prievolę pateikti duomenis apie valstybinio NT valdymo sąnaudas – 15 savivaldybių administracijų, Sveikatos apsaugos ministerija ir 3 jai pavaldžios įstaigos, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių 12 įstaigų, Vilniaus apygardos teismas, Ryšių reguliavimo tarnyba, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir dar kelios dešimtys mažesnių valstybės NT valdytojų.
Tokius duomenis galima rasti VĮ Turto banko valstybės NT valdymo ataskaitoje. Ši institucija kelia tikslą 2020-aisiais perimti ir centralizuotai valdyti ne mažiau kaip 60% viso valstybės administracinės paskirties NT. Šiuo metu valstybės NT sudaro daugiau nei 28.000 objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. m, likutinė vertė – 3 mlrd. Eur. Jam išlaikyti per metus valstybės biudžetui kainuoja 180 mln. Eur.
7 iš 14 ministerijų vienam darbuotojui tenkantis NT plotas yra didesnis, nei nustatyti 28 kv. m, o 8 ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 Eur už kv. m išlaikymo normatyvą. Erdviausiai įsikūrę Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai: vienam tenka trijų kambarių butui prilygstantis plotas (69 kv. m), ankštumu toli gražu nesiskundžia Ūkio, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Žemės ūkio, Teisingumo, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų darbuotojai. O štai Vidaus reikalų ministerija gali „pasigirti“ didžiausiomis savo valdomo NT išlaikymo sąnaudomis (64,27 Eur už kv. m). Negana to, Lietuvoje ir net užsienio šalyse valstybės NT valdytojai vis dar disponuoja poilsio, gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektais, neturinčiais nieko bendro su jų vykdomomis funkcijomis.
Vyriausybė, gavusi Turto banko (TB) ir Finansų ministerijos ataskaitą, birželį pasižadėjo imtis valstybės valdomo NT centralizavimo, perteklinių administracinių patalpų privatizavimo, galbūt daugumos ministerijų perkėlimo į bendras, efektyvesnes, patalpas – taip sutaupant valstybės lėšas, skiriamas NT išlaikyti. Preliminariai planuota, kad išlaikymas turėtų atpigti bent trečdaliu. Tačiau, pasirodo, sužinoti, kiek visos valstybinės institucijos išleidžia savo valdomam NT išlaikyti, – misija neįmanoma. Kaip minėta, daugiau nei pusė NT valdytojų duomenų nepateikė ir reformoje dalyvauti atsisakė. Valdininkai niekaip nenori susispausti – matyt, atsisėdus į valdiškas kėdes, visus iškart užpuola bendras išlaidavimo virusas, kuždantis į ausis, kad „valdiški pinigai – juk niekieno“...
Mindaugas Kulbokas, „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas, VŽ aiškino: norint paskatinti valstybės institucijas peržiūrėti savo poreikius ir įvertinti galimybes veikti efektyviau, būtina sudaryti galimybę nuomoti valstybės NT rinkos sąlygomis visiems be išimties rinkos dalyviams. Būtent – visiems be išimties. Galbūt tuomet valstybės NT valdytojai pagaliau imtų skaičiuoti – kiek turi pinigų nuomai ir ką gali iš jų sau leisti. Galima lažintis – daugelis erdvių kaipmat susitrauktų.
VŽ nuomone, Vyriausybę galima pagirti už pasiryžimą mažinti valstybės NT išlaikymo sąnaudas. Tačiau tai, kad didelė dalis valstybės NT valdytojų boikotuoja reformą, yra netoleruotinas reiškinys. Užsėstose erdvėse tvyro marios neišsemtų taupymo rezervų. Jei Vyriausybė išties nusiteikusi sumažinti valstybės NT valdymo sąnaudas, pirmiausia turėtų peržiūrėti nepaklususioms institucijoms skiriamus asignavimus.
