Daiktų internetas: dažnas nežino, kaip tai padės auginti verslą

Įrenginiai, kurie iki šiol būdavo mechaniniai arba tiesiog neegzistuodavo, dabar internetu gali būti valdomi nuotoliniu būdu: atiduoti informaciją realiu laiku, užtikrinti sklandžiai veikiančias verslui būtinas paslaugas.
Kasdienybėje tokie įrenginiai vis dar sutinkami retai. Geriausi pavyzdžiai: išmanių namų sprendimai, šviesos, elektros lizdų, durų užrakto, apsaugos sistemų valdymas išmaniuoju telefonu – tokių sprendimų savo namuose turi vis dar nedidelė dalis lietuvių.
Populiariausia daiktų interneto paslauga yra išmanūs laikrodžiai. Tada, kuomet laikrodžiai naudojant eSIM tapo visiškai autonominiai, t.y., nepriklausomi nuo telefonų, prie interneto besijungiantys žmonės gali drąsiai palikti telefonus namie, nes visas pagrindines funkcijas įmanoma atlikti tiesiog laikrodyje ant savo riešo.
Versle – ypač platus pritaikymas
Jei kasdienybėje daiktų internetas dažniausiai pritaikomas didinti gyvenimo komfortą, versle jis turi kur kas svarbesnių funkcijų.
„Versle daiktų internetas yra pritaikomas žymiai plačiau. Automobilių dalijimosi paslauga negalėtų egzistuoti be daiktų interneto. Žemėlapyje galime matyti, kad šalia namų yra automobilis, kurį galime išsinuomoti. Atsirakinti jį savo telefonu galime tik dėl to, kad automobilyje yra sumontuota valdymo įranga su specialia SIM kortele, kuri leidžia realiu laiku valdyti ir stebėti transporto priemonės parametrus“, – sako Darius Daukša, „Bitė Lietuva“ komercinių produktų vystymo komandos vadovas.
Kitas pavyzdys, anot jo, komunalinių paslaugų skaitikliai ir NB-IoT (ang. Narrow band) ryšys.
„Vis daugiau skaitiklių tampa išmanūs, juose yra integruota taip pat daiktų interneto principu paremta SIM kortelė. Siaurajuostis daiktų internetas arba NB-IOT ryšys unikalus tuo, kad sugeba perduoti nedidelius duomenų kiekius, tačiau ryšio skvarba yra itin didelė, o tai ypač aktualu, kada skaitikliai yra sumontuoti rūsiuose, šuliniuose ar tiesiog namų laiptinėse. Tokių įrenginių rodiklių nurašymas tampa automatiniu, taupomas žmonių ir aptarnaujančio personalo laikas bei sąnaudos“, – dėsto „Bitės“, kuri pirmoji Lietuvoje pristatė realiai veikiančią NB-IoT interneto technologiją, atstovas.

Transporto sektoriui – būtina
Puikus pavyzdys, kokie svarbūs yra šiuolaikiniai daiktų interneto sprendimai – transporto sektorius. eSIM ar automobilių, transporto stebėjimo sistemos šiame sektoriuje dirbančioms įmonėms šiandien yra būtinybė.
„Kalbant apie transportą būtina paminėti, kad didžioji dalis transporto įmonių vis dar naudoja stebėjimo sistemas, paremtas itin sena technologija – 2G ryšiu. Tokio ryšio įrangos gamyba yra pigiausia, todėl, kai kalbama apie tūkstančių įrenginių įsigijimą, 2G ryšį palaikantys įrenginiai vis dar yra pagrindiniai transporto sektoriuje“, – dėsto pašnekovas.
Vis tik D. Daukša akcentuoja, jog „2G technologija yra pasenusi ir didžioji dalis Europos ryšio tiekėjų planuoja šios technologijos atsisakyti per trejus ar ketverius metus. Kai kurios šalys tą jau padarė. Bet yra šiuolaikiška alternatyva – naujos kartos CAT-M ryšys, kuris veikia 4G pagrindu, tačiau įrenginių gamybos kaštai yra tokie patys, kaip 2G ryšio. Įmonės, kurios šiuo metu naudoja 2G pagrindu veikiančius įrenginius, turėtų pradėti galvoti apie įrangos atsinaujinimą netolimoje ateityje“, – dėsto pašnekovas.
„Bitė“ taip pat buvo pirmoji Lietuvoje dar 2020 metais realiam startui parengusi šią pažangią daiktų interneto technologiją CAT-M.
Anot pašnekvo, įmonės, kurios savo veiklos procesus gali valdyti internetu, turėtų paskaičiuoti, ar į moderniausias daiktų interneto technologijas investuoti yra verta.
„Kiekviena sutaupyta minutė valdant įrenginius nuotoliniu būdu, gaunant duomenis nuotoliniu būdu – yra sutaupyti pinigai, kurie gali būti išleidžiami kitur. Duomenys, kurie yra gaunami iš įrenginių, yra didžiausias įžvalgų šaltinis efektyvinant savo veiklą“, – pabrėžia D. Daukša.
Kaina – mitas
Stereotipiškai manoma, kad daiktų interneto sprendimus naudoti pajėgia tik didelės įmonės. Tačiau situacija keičiasi ir mažoms bei vidutinėms įmonėms tai irgi tampa prieinama.
„Dažniausiai investicija į išmaniuosius įrenginius ir ryšį nebūna tokia brangi, kiek pati skaitmeninė transformacija ir infrastruktūros pasiruošimas įmonės viduje. Kai įmonės nusprendžia skaitmenizuoti savo procesus, pagrindiniai įrenginiai yra tik priemonė tam pasiekti, tačiau pirmiausia reikia teisingai sudėlioti vidines procedūras, pritaikyti turimas sistemas ir, kas yra labai svarbu, apmokyti personalą“, – sako D. Daukša.
Tačiau, pasak įmonės atstovo, bet kokia investicija yra daroma skaičiuojant jos grąžą, todėl ir šiuo atveju mechaninio darbo sumažinimas ir papildomos vertės, kurios atsiranda turint išmaniuosius įrenginius, ilgainiui taupo įmonės kaštus ir atperka investuotą laiką bei pinigus.

Patogu ir restoranams, ir klientams
Julius Kalvaitis, „Wolt“ operacijų vadovas Baltijos šalyse, pasakoja, kad naudoja „Bitės“ siūlomą interneto paslaugą, kuri leidžia partneriams planšetiniuose kompiuteriuose greitai ir paprastai realiu laiku priimti užsakymus.
„Svarbu nepamiršti, kad bendradarbiaujame ne tik su restoranais, bet ir su maisto prekių parduotuvėmis ir mažmeninės prekybos partneriais. Mūsų tikslas – programėlėje pateikti viską, ko gali prireikti mūsų klientams. Kaip technologijų bendrovė labai didžiuojamės savo sukurta sistema ir toliau ją tobuliname, kad palengvintume savo partnerių ir klientų gyvenimą“, – kalba J. Kalvaitis.
Anot jo, kai platformoje yra pateikiamas užsakymas, įmonės partneriai gali matyti užsakymą iš karto po to, kai klientai jį pateikia. Priklausomai nuo užsakymo, naudojama sistema pasiūlo laiką, reikalingą tam užsakymui parengti, o užsakymą rengianti vieta gali sutikti su pasiūlytu laiku arba pasirinkti jai reikiamą laiką rankiniu būdu.
VERSLO TRIBŪNA
„Atsižvelgdama į užsakymo ruošimo vietos pasirinktą laiką, mūsų sistema paskiria kurjerį-partnerį, kuris geriausiai tinka užsakymui. Tada kurjeris-partneris priima užsakymą „Wolt Partner“ programėlėje, jį atsiima ir pristato klientui. Iškilus klausimams, mūsų klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai yra visada pasirengę padėti klientams ir partneriams – tiek kurjeriams, tiek restoranams bei parduotuvėms. Teikiame jiems tiesioginę pagalbą programėlėje pokalbio būdu bei koordinuojame reikiamus žingsnius, kurie pagelbėtų išspręsti bet kokią situaciją“, – sako J. Kalvaitis.
Anot jo, bendrovės naudojamos platformos stabilumas yra vienas svarbiausių prioritetų, todėl nuolat investuojama į stabilumo ir galimų nenumatytų atvejų gerinimą.
„Šiuolaikinės technologijos, aukšta tinklo sparta ir nedidelis vėlavimas yra svarbiausia tam, kad visos programėlės, pavyzdžiui, restoranų, parduotuvių, klientų, „Wolt“ kurjerių-partnerių, ir kitos sistemos veiktų vieningai ir užtikrintų aukščiausią paslaugų kokybę mūsų klientams ir partneriams“, – dėsto pašnekovas.
Jis priduria, kad didžiausia dar neišnaudota tendencija – sparčioji prekyba. Norėdama pristatyti prekes ir maisto produktus greičiau nei per valandą, įmonė galės palaikyti vietines fizines parduotuves ar bendruomenines šeimos parduotuves bei sugrąžinti joms dalį internetinių parduotuvių galios. Ši nauja tendencija gali suteikti antrą kvėpavimą šioms parduotuvėms ir padėti išlaikyti mažas bendruomenes.