Naujos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos kelia aistras

Publikuota: 2019-01-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penki Seimo nariai įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis remiantis, žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“.

Ši formuluotė paskatino žiniasklaidos priemonių ir ekspertų kritiką, kad priėmus minėtas pataisas, bus apsunkintas kelias kritikuoti valdžią.

Minėtas pataisas įregistravo Seimo Kultūros komiteto nariai „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Stasys Tumėnas, konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė.

Pagal naująsias pataisas šis punktas skambėtų taip: „Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Jį parengė Seimo Kultūros komiteto sudaryta speciali darbo grupė.

Ponas Karbauskis, komentuodamas kilusį nepasitenkinimą pabrėžė, kad šios nuostatos nėra naujos, jos yra paimtos iš Seimo prieš metus patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos, kur tai įvardijama kaip informacinės grėsmės.

Ir kiti siūlymai

VŽ rašė, kad Visuomenės informavimo įstatymą siūloma papildyti ir nuostata, kad LRTK iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

Mantas Martišius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas, VŽ teigia, kad šios pataisos išties atsirado jų komisijos iniciatyva, įgyvendinant 2018 m. gruodžio 18 d. įsigaliojusią naują Europos Sąjungos Audiovizualinę direktyvą.

Nors jos įgyvendinimui yra skirta 18 mėnesių, LRTK atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje netrukus įvyks keli svarbūs rinkimai, todėl reikėtų turėti pakankamai tinkamų teisinių instrumentų, kad būtų galima efektyviau kovoti su priešiška mūsų valstybei propaganda iš išorės. Savivaldos rinkimams šių pataisų jau bet kuriuo atveju vargu ar bus spėta priimti, bet bent jau prezidento, Europos Parlamento rinkimams ir referendumui dėl dvigubos pilietybės jos galėtų būti taikomos.

„Pateikčiau tokį pamokantį kaimyninės Latvijos pavyzdį: prieš kelerius metus Latvijoje vyko referendumas dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine kalba, tai tuomet, likus 30 val. iki balsavimo Jungtinėje Karalystėje registruotas Rusijos televizijos „NTV Mir“ kanalas, pradėjo intensyvią agitacinę kampaniją, kad rinkėjai būtų paskatinti eiti prie balsadėžių ir, žinoma, atitinkamai balsuoti. Nors tai buvo daroma draudžiamu agituoti laikotarpiu, Latvijos institucijos skundėsi, kad neturi pakankamai europietiškų teisinių instrumentų, kurie leistų sustabdyti „NTV Mir“ neteisėtą veiklą, nukreiptą prieš Latviją ir jos įstatymus. Todėl ir atsirado bendras visai ES dokumentas – nauja direktyva“, – kalba p. Martišius.

Atkreiptinas dėmesys, kad toje Audiovizualinėje direktyvoje yra nurodyta, kad kiekviena ES valstybė, kovodama su informacinėmis grėsmėmis, vadovaujasi savo nacionalinį saugumą užtikrinančiais įstatymais – Nacionalinėmis saugumo strategijomis ir pan. Lietuvoje naujausia Nacionalinė saugumo strategija priimta 2017 m. sausį ir joje yra tie patys sakiniai, kurie dabar įrašomi į Visuomenės informavimo įstatymą. Įskaitant ir sakinį apie tai, kad negali būti skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis.

„Norėčiau nuraminti, kad tiek Visuomenės informavimo, tiek ir kituose įstatymuose yra pakankamai saugiklių, kurie neleistų sustabdyti veiklą tų žiniasklaidos priemonių veiklą, kurios kritikuoja valdžią. Netgi jeigu hipotetiškai LRTK atsirastų 8 iš 11-os narių, kurie balsuotų už sustabdymą veiklos, tarkim, televizijos, kritikuojančios „Agrokoncerną“ ar Ramūną Karbauskį, tokį LRTK sprendimą dar turėtų per mėnesį patvirtinti Europos Komisija. Jeigu ji pasakytų, kad draudimas buvo nepagrįstas, LRTK privalėtų padengti tos uždraustosios televizijos patirtus nuostolius“, – pažymi p. Martišius, pabrėždamas, kad pasiūlytoje įstatymo redakcijoje nemato jokio pavojaus žodžio ar žiniasklaidos laisvei.

„Kita vertus, įvairių Seimo frakcijų atstovai pateikia diskusijoms pasiūlymą, o tų diskusijų metu bus galima aptarti visų suinteresuotųjų pusių abejones ir visus kylančius klausimus, ir, reikalui esant, pakoreguoti įstatymo projektą“, – ramina p. Martišius.

Klausimas, ar tikrai reikia

Savo ruožtu Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius pabrėžia, kad Visuomenės informavimo įstatymas visada buvo liberalesnis, tačiau pastaraisiais metais čia vis bandoma perkelti įvairias kitų teisės aktų nuostatas su galimais ribojimais.

„Klausimas, ar tai yra teisingas kelias. Tai yra specifinis įstatymas. Kitais žodžiais tariant, kad ir teorinės galimybės riboti žodžio laisvę plečiasi į vis daugiau teisės aktų. Bet kokios priemonės, kurios leidžia įvairioms institucijoms be teismo riboti, drausti, leidžia atsirasti klaidai, o tuo pačiu ir nepagrįstam ribojimui. Vargu, ar greiti ribojimai, draudimai gali iš esmės pakeisti situaciją“, – nuomonę dėsto p. Radzevičius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

M. Skuodis: leidinių pristatymo kainas reikia didinti, kartu keisti žiniasklaidos rėmimo modelį

Lietuvos paštui pranešus apie planus nuo kitų metų maždaug du-tris kartus didinti leidinių prenumeratos...

Rinkodara
2022.06.23
Pernai Lietuvoje kas aštunta žiniasklaidos priemonė buvo valdoma politikų 2

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 129 arba kas aštuntą...

Rinkodara
2022.06.23
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą turėtų pakeisti naujas Medijų rėmimo fondas

Kultūros ministerijos siūlomas steigti Medijų rėmimo fondas galės skirti paramą ne tik leidiniams, bet ir...

Rinkodara
2022.06.20
Lietuvos pašto viražai: kartais augančios pristatymo kainos – šantažas leidėjams Premium

Lietuvos paštas (LP) antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose. Pernai...

Rinkodara
2022.06.20
„Google“ Rusijos padalinys pateikė teismui bankroto pareiškimą 1

JAV technologijų milžinės „Google“ antrinė įmonė Rusijoje Maskvoje arbitražo teismui pateikė bankroto...

Inovacijos
2022.06.17
Architektai darbų turi metams į priekį, bet ramybės nėra Premium

Architektų biurai užsakymų gauna tiek, kad nors vežimu vežk, o ir į vežimą ne visada telpa. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2022.06.16
Tautinių bendrijų žiniasklaidai stiprinti skirta 500.000 Eur

Lietuvos informacinei erdvei ir tautinių bendrijų žiniasklaidai stiprinti skirta 500.000 Eur, trečiadienį...

Rinkodara
2022.06.15
Į LRT tarybą Seimas siūlo D. Jastramskį, R. Gudauską, L. Matjošaitytę ir J. Pabrėžą

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pritarė keturių naujų LRT tarybos narių kandidatūroms.

Rinkodara
2022.06.15
D. Radzevičius: žiniasklaida nemoka daryti verslo Premium 5

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius VŽ podkaste negaili kritikos žiniasklaidos...

Rinkodara
2022.06.15
„Disney+“ įžengė į Lietuvą 10

„Walt Disney Company“ priklausantis transliuotojas „Disney+“ pradeda transliacijas Lietuvoje. Standartinė...

Rinkodara
2022.06.14
Nepriklausoma Rusijos televizija „Dožd“ transliuos iš Rygos

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pirmadienį nutarė suteikti licenciją...

Rinkodara
2022.06.06
„Bitės“ pelnas dvigubėjo, bet „Mezon“ kol kas nuostolingas Premium

UAB „Bitė Lietuva“ vertina, kad, nepaisant tebesitęsiančios pandemijos, pavyko pasiekti gerų rezultatų –...

Inovacijos
2022.06.03
Planeta Vilnius ieško Ryšių su žiniasklaida specialisto (-ės)! Verslo tribūna

Jei puikiai supranti žiniasklaidos pasaulį, žinai, kodėl žurnalistams svarbu atsakymus gauti greitai ir...

Rinkodara
2022.06.02
„Delfi“ perka Lietuvos naujienų agentūrą „Elta“

UAB „Delfi“, kurios 100% akcijų priklauso estų žiniasklaidos bendrovei „Ekspress Grupp“, perka naujienų...

Rinkodara
2022.05.31
Rusai prarado prieigą prie „Netflix“

„Netflix“ abonentai Rusijoje prarado prieigą prie srautinės televizijos, Vakarų bendrovei pasitraukus iš...

Verslo aplinka
2022.05.30
Geriausios reputacijos influenceriai „YouTube“ tinkle Premium 4

Visuomenės vertinimu, geriausią reputaciją socialiniame tinkle „YouTube“ turinčių nuomonės formuotojų...

Rinkodara
2022.05.29
„Lietuvos ryto“ grupės finansai: metus lydėjo ir nuostoliai, ir dividendai Premium

Žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ valdomų bendrovių konsoliduotos pajamos 2021 m. simboliškai sumenko, o...

Rinkodara
2022.05.24
Teismas neleido stabdyti prieigos prie „Russia Today“ portalų

Teismas gegužę neleido Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai stabdyti prieigos prie Rusijos valstybinės...

Rinkodara
2022.05.23
„YouTube“ ištrynė daugiau kaip 70.000 Kremliaus pasakojimų apie karą 6

„YouTube“ pašalino daugiau kaip 70.000 vaizdo įrašų ir 9.000 kanalų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, nes...

Inovacijos
2022.05.22
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku