Naujos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos kelia aistras

Publikuota: 2019-01-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penki Seimo nariai įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis remiantis, žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“.

Ši formuluotė paskatino žiniasklaidos priemonių ir ekspertų kritiką, kad priėmus minėtas pataisas, bus apsunkintas kelias kritikuoti valdžią.

Minėtas pataisas įregistravo Seimo Kultūros komiteto nariai „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Stasys Tumėnas, konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė.

Pagal naująsias pataisas šis punktas skambėtų taip: „Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.“

Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Jį parengė Seimo Kultūros komiteto sudaryta speciali darbo grupė.

Ponas Karbauskis, komentuodamas kilusį nepasitenkinimą pabrėžė, kad šios nuostatos nėra naujos, jos yra paimtos iš Seimo prieš metus patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos, kur tai įvardijama kaip informacinės grėsmės.

Ir kiti siūlymai

VŽ rašė, kad Visuomenės informavimo įstatymą siūloma papildyti ir nuostata, kad LRTK iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

Mantas Martišius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas, VŽ teigia, kad šios pataisos išties atsirado jų komisijos iniciatyva, įgyvendinant 2018 m. gruodžio 18 d. įsigaliojusią naują Europos Sąjungos Audiovizualinę direktyvą.

Nors jos įgyvendinimui yra skirta 18 mėnesių, LRTK atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje netrukus įvyks keli svarbūs rinkimai, todėl reikėtų turėti pakankamai tinkamų teisinių instrumentų, kad būtų galima efektyviau kovoti su priešiška mūsų valstybei propaganda iš išorės. Savivaldos rinkimams šių pataisų jau bet kuriuo atveju vargu ar bus spėta priimti, bet bent jau prezidento, Europos Parlamento rinkimams ir referendumui dėl dvigubos pilietybės jos galėtų būti taikomos.

„Pateikčiau tokį pamokantį kaimyninės Latvijos pavyzdį: prieš kelerius metus Latvijoje vyko referendumas dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine kalba, tai tuomet, likus 30 val. iki balsavimo Jungtinėje Karalystėje registruotas Rusijos televizijos „NTV Mir“ kanalas, pradėjo intensyvią agitacinę kampaniją, kad rinkėjai būtų paskatinti eiti prie balsadėžių ir, žinoma, atitinkamai balsuoti. Nors tai buvo daroma draudžiamu agituoti laikotarpiu, Latvijos institucijos skundėsi, kad neturi pakankamai europietiškų teisinių instrumentų, kurie leistų sustabdyti „NTV Mir“ neteisėtą veiklą, nukreiptą prieš Latviją ir jos įstatymus. Todėl ir atsirado bendras visai ES dokumentas – nauja direktyva“, – kalba p. Martišius.

Atkreiptinas dėmesys, kad toje Audiovizualinėje direktyvoje yra nurodyta, kad kiekviena ES valstybė, kovodama su informacinėmis grėsmėmis, vadovaujasi savo nacionalinį saugumą užtikrinančiais įstatymais – Nacionalinėmis saugumo strategijomis ir pan. Lietuvoje naujausia Nacionalinė saugumo strategija priimta 2017 m. sausį ir joje yra tie patys sakiniai, kurie dabar įrašomi į Visuomenės informavimo įstatymą. Įskaitant ir sakinį apie tai, kad negali būti skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis.

„Norėčiau nuraminti, kad tiek Visuomenės informavimo, tiek ir kituose įstatymuose yra pakankamai saugiklių, kurie neleistų sustabdyti veiklą tų žiniasklaidos priemonių veiklą, kurios kritikuoja valdžią. Netgi jeigu hipotetiškai LRTK atsirastų 8 iš 11-os narių, kurie balsuotų už sustabdymą veiklos, tarkim, televizijos, kritikuojančios „Agrokoncerną“ ar Ramūną Karbauskį, tokį LRTK sprendimą dar turėtų per mėnesį patvirtinti Europos Komisija. Jeigu ji pasakytų, kad draudimas buvo nepagrįstas, LRTK privalėtų padengti tos uždraustosios televizijos patirtus nuostolius“, – pažymi p. Martišius, pabrėždamas, kad pasiūlytoje įstatymo redakcijoje nemato jokio pavojaus žodžio ar žiniasklaidos laisvei.

„Kita vertus, įvairių Seimo frakcijų atstovai pateikia diskusijoms pasiūlymą, o tų diskusijų metu bus galima aptarti visų suinteresuotųjų pusių abejones ir visus kylančius klausimus, ir, reikalui esant, pakoreguoti įstatymo projektą“, – ramina p. Martišius.

Klausimas, ar tikrai reikia

Savo ruožtu Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius pabrėžia, kad Visuomenės informavimo įstatymas visada buvo liberalesnis, tačiau pastaraisiais metais čia vis bandoma perkelti įvairias kitų teisės aktų nuostatas su galimais ribojimais.

„Klausimas, ar tai yra teisingas kelias. Tai yra specifinis įstatymas. Kitais žodžiais tariant, kad ir teorinės galimybės riboti žodžio laisvę plečiasi į vis daugiau teisės aktų. Bet kokios priemonės, kurios leidžia įvairioms institucijoms be teismo riboti, drausti, leidžia atsirasti klaidai, o tuo pačiu ir nepagrįstam ribojimui. Vargu, ar greiti ribojimai, draudimai gali iš esmės pakeisti situaciją“, – nuomonę dėsto p. Radzevičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Media bitės“ dalį pelno skirs dividendams Premium

UAB „Media bitės“, leidžiančios žurnalą „Žmonės“, pardavimo pajamos praėjusiais metais sudarė 5,45 mln. Eur.

Rinkodara
11:50
Įsilaužus į naujienų portalus paskelbtos melagingos žinios apie karines pratybas Lietuvoje 1

Įsilaužus į naujienų portalus, trečiadienį juose paskelbtos melagingos žinios apie Lietuvoje vykstančias...

Dėl persekiojimo už kritiką prašo pradėti ikiteisminį tyrimą žemės ūkio ministro atžvilgiu 2

Penktadienį agroverslo naujienų portalas „Agroeta“ kreipėsi į Evaldą Pašilį, generalinį prokurorą, dėl...

Rinkodara
2019.06.14
Miestų išlaidos komunikacijai: Kaunas Vilnių lenkia daugiau nei 10 kartų 25

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ surinkti duomenys rodo, kad daugiausiai lėšų per...

Rinkodara
2019.06.14
A. Zabarauskas: paprastumas buvo G. Nausėdos pamatinis principas Premium 2

Apie išrinktojo prezidento ir kitų dviejų lyderių rinkimų kampanijų stipriąsias ir silpnąsias puses diskutavę...

Rinkodara
2019.06.13
Teismas įpareigojo Seimo komisiją iš naujo nagrinėti A. Tapino skundą dėl premjero 4

Teismas trečiadienį įpareigojo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti, ar priimti nagrinėti...

Rinkodara
2019.06.12
„Verslo žinių“ planuose – orientacija į skaitmeninę erdvę 13

„Verslo žinių“ pajamos ir grynasis pelnas per 2018 m. sumažėjo. Šiemetiniuose planuose – nauji skaitmeniniai...

Rinkodara
2019.06.11
Sulaikytajam Rusijos žurnalistui skirtas namų areštas

Maskvoje sulaikytas Rusijos žurnalistas Ivanas Golunovas išleistas iš teismo salės, jam skirtas namų areštas.

Verslo aplinka
2019.06.09
„15min“ ir BNS savininko skelbimų verslą perka „Apax Partners“ 3

Londone įsikūrusi investicijų grupė „Apax Partners“ prašo leidimo įsigyti iki 100 proc. skelbimų verslo...

Rinkodara
2019.06.07
„Login 2019“ apdovanoti inovatyviausi skaitmeniniai projektai 4

Technologijų ir inovacijų festivalyje „Login 2019“ apdovanoti daugiau nei 20 inovatyvių interneto projektų ir...

Rinkodara
2019.06.07
Uždarytas „Lietuvos žinių“ naujienų portalas 4

Uždarytas likviduoto dienraščio „Lietuvos žinios“ interneto portalas lzinios.lt.

Rinkodara
2019.06.07
Žiniasklaidai padedantis lietuvių startuolis pritraukė 200.000 Eur investiciją 7

Lietuviškas dirbtinio intelekto startuolis „Attention Insight“, plėtojantis daugiausiai žiniasklaidos...

Rinkos
2019.06.05
A. Tapino ir premjero ginčas – ant teismo stalo 3

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išklausęs abiejų pusių – „Laisvės TV“ įkūrėjo, žurnalisto...

Rinkodara
2019.06.03
LRT radijo naujienų tarnybai vadovaus R. Tapinienė 6

Nacionalinio transliuotojo LRT radijo naujienų tarnybai vadovaus žurnalistė, laidų vedėja Rasa Tapinienė.

Rinkodara
2019.05.30
„Kauno dienos“ leidėja skaičiuoja geresnius metinius rodiklius

Regioninius dienraščius „Kauno diena“, „Klaipėda“, „Vilniaus diena“ ir kt. leidinius valdančios bendrovės...

Rinkodara
2019.05.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau