Naujos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos kelia aistras

Publikuota: 2019-01-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penki Seimo nariai įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis remiantis, žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“.

Ši formuluotė paskatino žiniasklaidos priemonių ir ekspertų kritiką, kad priėmus minėtas pataisas, bus apsunkintas kelias kritikuoti valdžią.

Minėtas pataisas įregistravo Seimo Kultūros komiteto nariai „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Stasys Tumėnas, konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė.

Pagal naująsias pataisas šis punktas skambėtų taip: „Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.“

Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Jį parengė Seimo Kultūros komiteto sudaryta speciali darbo grupė.

Ponas Karbauskis, komentuodamas kilusį nepasitenkinimą pabrėžė, kad šios nuostatos nėra naujos, jos yra paimtos iš Seimo prieš metus patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos, kur tai įvardijama kaip informacinės grėsmės.

Ir kiti siūlymai

VŽ rašė, kad Visuomenės informavimo įstatymą siūloma papildyti ir nuostata, kad LRTK iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

Mantas Martišius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas, VŽ teigia, kad šios pataisos išties atsirado jų komisijos iniciatyva, įgyvendinant 2018 m. gruodžio 18 d. įsigaliojusią naują Europos Sąjungos Audiovizualinę direktyvą.

Nors jos įgyvendinimui yra skirta 18 mėnesių, LRTK atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje netrukus įvyks keli svarbūs rinkimai, todėl reikėtų turėti pakankamai tinkamų teisinių instrumentų, kad būtų galima efektyviau kovoti su priešiška mūsų valstybei propaganda iš išorės. Savivaldos rinkimams šių pataisų jau bet kuriuo atveju vargu ar bus spėta priimti, bet bent jau prezidento, Europos Parlamento rinkimams ir referendumui dėl dvigubos pilietybės jos galėtų būti taikomos.

„Pateikčiau tokį pamokantį kaimyninės Latvijos pavyzdį: prieš kelerius metus Latvijoje vyko referendumas dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine kalba, tai tuomet, likus 30 val. iki balsavimo Jungtinėje Karalystėje registruotas Rusijos televizijos „NTV Mir“ kanalas, pradėjo intensyvią agitacinę kampaniją, kad rinkėjai būtų paskatinti eiti prie balsadėžių ir, žinoma, atitinkamai balsuoti. Nors tai buvo daroma draudžiamu agituoti laikotarpiu, Latvijos institucijos skundėsi, kad neturi pakankamai europietiškų teisinių instrumentų, kurie leistų sustabdyti „NTV Mir“ neteisėtą veiklą, nukreiptą prieš Latviją ir jos įstatymus. Todėl ir atsirado bendras visai ES dokumentas – nauja direktyva“, – kalba p. Martišius.

Atkreiptinas dėmesys, kad toje Audiovizualinėje direktyvoje yra nurodyta, kad kiekviena ES valstybė, kovodama su informacinėmis grėsmėmis, vadovaujasi savo nacionalinį saugumą užtikrinančiais įstatymais – Nacionalinėmis saugumo strategijomis ir pan. Lietuvoje naujausia Nacionalinė saugumo strategija priimta 2017 m. sausį ir joje yra tie patys sakiniai, kurie dabar įrašomi į Visuomenės informavimo įstatymą. Įskaitant ir sakinį apie tai, kad negali būti skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis.

„Norėčiau nuraminti, kad tiek Visuomenės informavimo, tiek ir kituose įstatymuose yra pakankamai saugiklių, kurie neleistų sustabdyti veiklą tų žiniasklaidos priemonių veiklą, kurios kritikuoja valdžią. Netgi jeigu hipotetiškai LRTK atsirastų 8 iš 11-os narių, kurie balsuotų už sustabdymą veiklos, tarkim, televizijos, kritikuojančios „Agrokoncerną“ ar Ramūną Karbauskį, tokį LRTK sprendimą dar turėtų per mėnesį patvirtinti Europos Komisija. Jeigu ji pasakytų, kad draudimas buvo nepagrįstas, LRTK privalėtų padengti tos uždraustosios televizijos patirtus nuostolius“, – pažymi p. Martišius, pabrėždamas, kad pasiūlytoje įstatymo redakcijoje nemato jokio pavojaus žodžio ar žiniasklaidos laisvei.

„Kita vertus, įvairių Seimo frakcijų atstovai pateikia diskusijoms pasiūlymą, o tų diskusijų metu bus galima aptarti visų suinteresuotųjų pusių abejones ir visus kylančius klausimus, ir, reikalui esant, pakoreguoti įstatymo projektą“, – ramina p. Martišius.

Klausimas, ar tikrai reikia

Savo ruožtu Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius pabrėžia, kad Visuomenės informavimo įstatymas visada buvo liberalesnis, tačiau pastaraisiais metais čia vis bandoma perkelti įvairias kitų teisės aktų nuostatas su galimais ribojimais.

„Klausimas, ar tai yra teisingas kelias. Tai yra specifinis įstatymas. Kitais žodžiais tariant, kad ir teorinės galimybės riboti žodžio laisvę plečiasi į vis daugiau teisės aktų. Bet kokios priemonės, kurios leidžia įvairioms institucijoms be teismo riboti, drausti, leidžia atsirasti klaidai, o tuo pačiu ir nepagrįstam ribojimui. Vargu, ar greiti ribojimai, draudimai gali iš esmės pakeisti situaciją“, – nuomonę dėsto p. Radzevičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Google“ testuoja būsimos Autorinių teisių direktyvos scenarijų 3

Praėjusią savaitę „Google“ pradėjo eksperimentuoti su nedidele dalimi vartotojų Europoje, kad suprastų, kokia...

Rinkodara
2019.01.22
Baltijos šalių gyventojai noriau moka už turinį

Praėjusiais metais Baltijos šalių žiūrovai atsikratė mokamų vaizdo transliacijų internetu baimės ir lyginant...

Rinkodara
2019.01.20
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 41

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
„Netflix“ paslaugų branginimas glosto širdį investuotojams

JAV interneto televizijos bendrovės „Netflix“ akcijų kaina biržoje antradienį šoktelėjo 6,5% po žinių apie...

Rinkos
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Plečia draudžiamos informacijos sąrašą, tačiau cenzūros nežada 4

Seimas svarstys du variantus įstatymo pataisų, kuriomis plečiamas draudžiamos skelbti informacijos sąrašas.

Verslo aplinka
2019.01.12
Seimas imasi opozicijos ir žurnalistų kritikuojamos LRT valdymo pertvarkos 1

Seimas valdančiosios daugumos balsais sutiko pradėti svarstyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno...

Verslo aplinka
2019.01.11
Paskui regioninę spaudą kelius į Lenkiją mina ir „Lietuvos žinios“ Premium 5

Mažėjant popieriniams leidinių tiražams ir tebeieškant geriausio veiklos modelio skaitmeninėje erdvėje,...

Rinkodara
2019.01.10
EBU ragina valdančiuosius neskubėti ir užtikrinti LRT nepriklausomumą 1

Seime rengiantis svarstyti LRT įstatymo pataisas, Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paragino Lietuvos...

Rinkodara
2019.01.09
Žiniasklaidos ekspertas lenktynėmis vadina naujas pataisas dėl draudžiamos informacijos

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis lenktynėmis vadina opozicinių...

Rinkodara
2019.01.07
Atsistatydinusiam E. Vaitekūnui grėsė atleidimas iš LRTK

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) narys, buvęs jos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas pasitraukė...

Rinkodara
2019.01.07
LRTK tikina, kad jos nariai nėra susiję su transliuotojais 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) atmeta buvusio komisijos pirmininko Edmundo Vaitekūno...

Rinkodara
2019.01.07
LRT ieško, kas atliktų galimybių studiją geriausiam NT panaudojimui 9

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) ruošiasi skelbti konkursą galimybių studijai atlikti –...

Statyba ir NT
2019.01.07
Iš pareigų pasitraukė LRT komisijos narys E. Vaitekūnas

Iš pareigų pasitraukė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) narys Edmundas Vaitekūnas.

Vadyba
2019.01.06
Premjeras – abejingas A. Tapino pareiškimams 41

Premjeras Saulius Skvernelis neketina reaguoti į „Laisvės TV“ įkūrėjo, žurnalisto Andriaus Tapino viešą...

Rinkodara
2019.01.04
Visuomenės informavimo įstatymo pataisų rengėjams toliau beria kritiką

Penkių Seimo narių įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis remiantis, žiniasklaidoje...

Rinkodara
2019.01.04
Naujos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos kelia aistras 5

Penki Seimo nariai įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis remiantis, žiniasklaidoje...

Rinkodara
2019.01.03
Portalo lrt.lt vyriausiuoju redaktoriumi vietoj V. Laučiaus paskirtas M. Jackevičius 9

Keičiasi Lietuvos nacionalinio transliuotojo portalo lrt.lt vyriausiasis redaktorius: Vladimirą Laučių šiose...

Rinkodara
2019.01.03
Komisija prašo daugiau galių stabdyti TV programas, jei būtų bandoma paveikti rinkimus 2

Siūloma leisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) skubiai stabdyti televizijos programas, jei...

Rinkodara
2019.01.02
VŽ Premium metų TOP 10: žlugęs sandoris, milijardinė JAV milžinės investicija, NT rinkos rekordas

Verta prisiminti geriausius tik VŽ prenumeratoriams skirtus tekstus, kurie taip pat sulaukė didelio...

Rinkodara
2019.01.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau