Išlaidos MTEP: verslas ir aukštasis mokslas po lygiai, bet kitaip nei Europoje

Eurostato duomenimis, 66% išlaidų MTEP Europoje sudaro verslo sektoriaus išlaidos, 2023 m. jos siekė 253,1 mlrd. Eur. Aukštojo mokslo sektoriui – 21% arba 81,7 mlrd. Eur išlaidų MTEP, valdžios sektoriaus išlaidos siekė 41 mlrd. Eur arba 11%, privataus ne pelno siekiančio sektoriaus – 5,5 mlrd. Eur arba daugiau kaip 1%.

Pagal investicijų į MTEP struktūrą Lietuva ES išsiskiria – yra antroje vietoje pagal aukštojo mokslo sektoriaus išlaidas MTEP. Aukštojo mokslo sektoriaus išlaidos MTEP sudaro 42,9% (331,3 mln. Eur 2023 m.), kai ES vidurkis 21,4%.

Inovacijų agentūra struktūros skirtumą paaiškina didesnėmis aukštojo mokslo sektoriaus galimybėmis finansuoti MTEP.

„Aukštojo mokslo sektorius Lietuvoje turi daugiausiai galimybių gauti finansavimą moksliniams tyrimams, tiek iš ES struktūrinių fondų, tiek iš kitų tarptautinių ir nacionalinių programų. Taip pat tyrimams reikalinga infrastruktūra daugiausiai yra prieinama ir kuriama mokslo centruose, tuo metu versle Lietuvoje mažai turime tokių įmonių, kurios, pavyzdžiui, įsirengtų tyrimams skirtas laboratorijas ir kitą infrastruktūrą“, – VŽ teigia Kotryna Tamoševičienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Ji nurodo, kad nuo 2022 m. labiausiai paaugo medicinos ir sveikatos mokslų (+102%) bei gamtos mokslų (+64%) tyrimų sritys. Iš jų, atsižvelgiant į MTEP veiklą – fundamentiniai tyrimai, taikomieji tyrimai ir eksperimentinė plėtra, – labiausiai augo taikomieji tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

„Tai atspindi šių sričių poreikį praktinių, komercializuojamų produktų ar paslaugų vystymui. Šių sričių tyrimai atspindi augantį aukštojo mokslo institucijų siekį bendradarbiauti su verslu, kuriant komercializuojamus produktus ir paslaugas“, – teigia K. Tamoševičienė.

Svarbiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiui ji įvardija trijų konsorciumų įgyvendinamas misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, kurių vertė –  94,7 mln. Eur.

„Konsorciumus sudaro vidutiniškai apie 10 narių, iš kurių didžioji dalis yra verslai. Projektai startavo prieš metus ir bus įgyvendinami iki 2026 m. vidurio. Tikėtina, kad investicijos bei bendradarbiavimas tęsis ir pasibaigus projektams“, – teigia Inovacijų agentūros atstovė.

Verslo išlaidos MTEP Lietuvoje pernai sudarė 41,9%, Europos vidurkis kiek išlaidų MTEP struktūroje sudaro verslas yra 66,4%.

Istorinį piką, kaip nurodo Inovacijų agentūra, verslo išlaidos MTEP pasiekė 2022 m. – 354 mln. Eur. Pernai jos susitraukė iki 323 mln. Eur, bet kitąmet, tikėtina, augs sparčiau.

„Daugelis MTEP veikloms skirtų naujojo (2021–2027 m.) ES periodo finansavimo priemonių startavo tik praėjusių metų viduryje, todėl dalis įmonių dar nespėjo deklaruoti visų išlaidų. Būtent dėl naujojo ES finansavimo periodo, tikėtina, kad kitąmet išlaidos MTEP augs sparčiau, kadangi jau pasibaigę ES finansavimo kvietimai sulaukė labai didelio populiarumo, jiems buvo skirta papildomų lėšų“, – paaiškina K. Tamoševičienė.

MTEP intensyvumo rodiklis – išlaidos MTEP palyginti su BVP – 2023 m. išliko toks pat kaip ir 2022 m. – 2,2%.

Eurostato skaičiavimais, Lietuva pernai MTEP skyrė 1,05% BVP, aplenkė Latviją, kuri atsidūrė penketuke šalių, kurios MTEP skyrė mažiau nei 1% nuo BVP. Estijos išlaidos MTEP sudarė 1,84%.

Kaip nurodo Eurostatas, 2013–2013 m. MTEP intensyvumas padidėjo 19-oje šalių: didžiausias pokytis užfiksuotas Belgijoje (1 proc. punkto), Lenkijoje (0,7 proc. punkto) ir Graikijoje (0,7 proc. punkto).

Penkiose šalyse išlaidos MTEP pernai sudarė daugiau kaip 3% BVP: didžiausias MTEP intensyvumas užfiksuotas Švedijoje – 3,6%, Belgijoje ir Austrijoje – po 3,3%, Vokietijoje ir Suomijoje – po 3,1%.

Taip pat penkios šalys 2023 m. fiksavo mažesnį negu 1% MTEP išlaidų ir BVP santykio rodiklį: Rumunija – 0,5%, Malta – 0,6%, Kipras – 0,7% Bulgarija ir Latvija – po 0,8%.