Japoniją padėjusi pasiekti reklamos strategija – gyvas bendravimas

Vilius Jodokas, IĮ „Vilius“ įkūrėjas. Bendrovės nuotr.

Molinius namelius-žvakides gaminančios IĮ „Vilius“ lipdomos keramikinės žinomų pastatų kopijos šiuo metu perkamos visame pasaulyje, kelis metus jomis sėkmingai buvo prekiaujama net Japonijoje, o šių namelių fanai įmonei siunčia iš jų pastatytų miestelių nuotraukas. Įsitvirtinti rinkoje bendrovei padėjo sena patikrinta strategija – su klientais reikia bendrauti gyvai.

Viliaus Jodoko IĮ „Vilius“ įkurta prieš daugiau kaip prieš 33 metus.

„Tuomet steigėsi daug naujų kavinių, visi norėjo savo verslo ir tai buvo vienas paprasčiausių būdų jį įkurti. Aš įkūriau įmonę, kuri toms kavinėms gamino molines lėkštes, puodelius, arbatinukus“, – verslo pradžią prisimena V. Jodokas.

Vėliau, kai šių gaminių poreikis pradėjo mažėti, V. Jodokas atkreipė dėmesį į kolegos pagamintus molinius namelius. Sukūrusi kelis modelius, įmonė pardavinėjo žvakides Lietuvos suvenyrų parduotuvėse, mugėse, tačiau tai nebuvo sėkmingas verslas.

„Su Lietuvos parduotuvėmis labai sudėtinga. Užsisako, bet nenori mokėti arba paskui nori grąžinti, kelios parduotuvės dar iki šiol liko skolingos už paimtus namelius“, – pasakoja verslininkas.

Sėkmė aplankė Vokietijoje

1999 m. V. Jodokas pirmą kartą nuvyko į parodą Frankfurte, Vokietijoje, po kurios gana greitai Lietuvoje išvis nustojo prekiauti savo gaminiais. Tuomet jis kartais vykdavo net ir į tris parodas, visuomet Frankfurte, kur gyvai bendraudavo su galimais užsakovais, įprastai konkrečiomis suvenyrų parduotuvėmis.

Parodoje Frankfurte. Bendrovės nuotr. — „Viliaus“ stendas parodoje Frankfurte. Bendrovės nuotr.

„Tada interneto nebuvo, kad lengvai viską galėtum surasti. O visi suvenyrų pardavėjai norėdavo, kad žvakidės būtų konkrečių jų miestų žinomų pastatų – katedros, rotušės ar kito – kopijos. Tad po parodos sėdi į mašiną ir važiuoji kelis šimtus kilometrų, fotografuoji konkrečius pastatus, matuoji ir paskui gamini kopiją“, – prisimena V. Jodokas.

Būdavo ir vienetinių užsakymų, kai, pavyzdžiui, kurios nors bažnyčios kunigas nori būtent savo bažnyčios modelio. Tokie užsakymai kainuodavo daugiau, bet šiuo metu įmonė vienetinių užsakymų nebedaro, minimalus kiekis, priklausomai nuo sudėtingumo, yra 30 arba 50 vnt.

Kitas partnerių paieškos būdas – tiesioginis bendravimas su suvenyrų parduotuvėmis. Po parodos arba nuvežęs užsakymą klientams, V. Jodokas aplankydavo dar kelis turistinius miestelius, nusifotografuodavo pagrindinius pastatus, padarydavo jų molines kopijas-žvakides ir kitos kelionės metu suvenyrų parduotuvių savininkams rodydavo konkretų padarytą pastatą ir siūlydavo prekiauti.

„Niekada neturėjau jokių agentų, jokių siūlymų internetu, nes gyvo bendravimo, prekės pačiupinėjimo vis tiek niekas nepakeis. Mes gaminame brangesnius, bet prabangiai atrodančius suvenyrus. To nepačiupinėjęs nepamatysi. Net mūsų kolegos stebisi, kaip mums gaunasi pagaminti taip kokybiškai“, – kodėl nesinaudoja kitomis verslo plėtros galimybėmis, aiškina V. Jodokas.

Konkurentas darė kopijas Kinijoje

Moliniai nameliai-žvakidės patraukė ir kopijuotojų dėmesį, Vokietijoje jo verslą net bandyta sužlugdyti.

Kaip VŽ rašė, daugiau kaip prieš du dešimtmečius „Viliaus“ savininkui parašė pasipiktinę partneriai, kodėl jų neperspėjęs jis parduoda savo žvakides konkurentams. Paaiškėjo, kad tai 3 kartus pigesnės Kinijoje pagamintos identiškos plastikinės kopijos.

V. Jodokas buvo susitikęs su Vokietijos įmonės savininku ir reikalavo nutraukti plagiato gamybą, tačiau iš jo buvo tik pasityčiota.

„Pasakė, kad aš atimu darbą iš vokiečių, tad jis atims darbą iš mano įmonės. Dar siūlė nusipirkti jo Kinijoje užsakytą konteinerį su nameliais ir tada jis jų nepardavinės. Bet vėliau sužinojau, kad tokį patį pasiūlymą jis pateikė ir Vokietijos bendrovei, nuo kurios nukopijavo pliušinius meškiukus. Ta įmonė susiviliojo pasiūlymu, nupirko partiją iš Kinijos, tačiau tada tas vokietis užsakė naują partiją. Tai buvo labai nesąžiningas žmogus“, – pasakoja verslininkas.

Tuomet, pasitaręs su teisininku, jis nusprendė nesiimti jokių veiksmų.

„Man teisininkai paaiškino, kad bylos niekas nelaimės, išskyrus teisininkus. Tas tai tikrai, nes vien pretenzijos pareiškimo laiškas man tada kainavo 1.500 Vokietijos markių (apie 750 Eur). O mūsų finansiniai pajėgumai buvo nepalyginami – mano stendo Frankfurto mugėje plotas buvo 20 kv. m, o jo įmonės – 600 kv. m“, – prisimena verslininkas.

Prekiavo net Japonijoje

Šiandien tos Vokietijos įmonės nebėra, o V. Jodokas nustojo lankytis Frankfurto parodose, nes užsakymų turi tiek, kad naujų kontaktų nebeieško, vos spėja aptarnauti tuos, kurie įmonę susiranda pagal rekomendacijas.

„Dalyvavimas parodoje kainuoja apie 10.000 Eur. Tai labai gera vieta ieškoti partnerių, bet mums jų nebereikia. Mes vos pajėgiame aprūpinti žvakidėmis dabartinius, o plėtrai galimybės ribotos – nėra darbuotojų“, – atvirauja V. Jodokas.

Pagrindinė „Viliaus“ rinka – Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos ir šalia esančių valstybių turistiniai miesteliai, taip pat kelių JAV miestų kalėdinės mugės.

Kelis metus iš eilės prieš COVID–19 V. Jodokas pats vykdavo prekiauti žvakidėmis net į Japoniją, Osakos Kalėdinę mugę.

„Pakvietė tokių renginių organizatorius iš Vokietijos, jie ten darydavo vokiškų prekių mugę, bet pakvietė ir mane su nameliais“, – pasakoja „Viliaus“ įkūrėjas.

Japonams savo stende V. Jodokas rodydavo paties filmuotą filmą kaip šie nameliai gaminami – nuo molio gabalo iki galutinio produkto. Geresnės reklamos rankų darbą vertinantiems Japonams net nereikėjo, žvakidės buvo populiarios.

„Nepirko tik japoniško stiliaus namų kopijų, sakė, kad tokius jie mato per langą. Daug pirkdavo keliaujantys japonai, kurie atpažindavo kopijose namus, prie kurių jie iš tikro yra buvę“, – pasakoja V. Jodokas.

Per COVID–19 karantiną šios parodos nustotos organizuoti, o jų organizatorius mirė, tad nutrūko ir prekyba.

„Etsy“ platforma uždirba ledams

Karantino metas apskritai „Viliui“ buvo itin sudėtingas, nes buvo atšaukti praktiškai visi kontraktai, prekyba sustojo. Tuomet V. Jodokas pradėjo prekiauti nameliais per „Etsy“ platformą, kas šiek tiek padėjo išgyventi sunkmetį.

Per „Etsy“ namelius-žvakides vyras pardavinėja ir dabar, sulaukia užsakymų iš JAV, Kanados, Australijos, Singapūro, kitų šalių. Šioje platformoje „Viliaus“ žvakidė su siuntimu kainuoja nuo 60 iki 160 Eur.

IĮ „Vilius“ parduotuvė „Etsy“ platformoje. „Etsy“ ekrano kopija.

„Tai šalutinė veikla, uždirbame ledams. Bet malonu, kai entuziastai atsiunčia kolekcijų nuotraukas, kai iš kelių nusipirktų namelių-žvakidžių namie pastato visą kalėdinį miestelį“, – pasakoja V. Jodokas.

Kiek per metus pagaminama namelių, V. Jodokas sako neskaičiuojantis ir tai būtų sudėtinga padaryti. Mažesni, 10 cm aukščio nameliai gaminami greitai, o būna tokių, 50 cm aukščio, kur vieną reikia gaminti tris dienas.

Dauguma namelių-žvakidžių gali veikti ir kaip aromatiniai garintuvai, nes jų kaminai padaryti taip, kad į juos galima pilti vandenį ir aromatinius aliejus. Vokietijoje labai populiarūs nameliai, į kuriuos statomi specialūs smilkalai, kuriuos uždegus iš namelio kamino rūksta dūmai.

2021 m. IĮ „Vilius“ pajamos siekė 200.000 Eur o pelnas – beveik 22.000 Eur. Kokios pajamos yra šiuo metu V. Jodokas sakė negalintis tiksliai pasakyti.