2025-01-27 11:05

Lukas investuoja: o juk galėjau uždirbti dar 100%

Investuotojas Lukas. Vilmo Narečionio (VŽ) pieš.
Investuotojas Lukas. Vilmo Narečionio (VŽ) pieš.
Šiaip, sakoma, kad neverta gręžiotis atgal gyvenime, nes, kas jau padaryta – tas padaryta. Tik į priekį. Bet investavime būtina pasižiūrėti atgal, kad išsineštum ateityje praversiančių pamokų.

Praėjusios savaitės pabaigoje atsitiktinai apsižiūrėjau, kad Vilniaus biržoje Vilkyškių pieninės akcijų kaina jau vaikščiojasi ties 9 Eur.

Neaptarinėsiu situacijos, kai ketvirtadienio prekybos pabaigoje, paskutinėmis minutėmis, keletu sandorių šių akcijų kaina pašoko beveik 14%, iki 9,4 Eur – kažin, ar tai buvo storo piršto klaida, ar manipuliavimas rinka.

Atmetus šiuos įtartinus sandorius, labiau įprastinėje prekyboje, Vilkyškių pieninės (taip, aš žinau, kad tai yra „Vilvi Group“, tačiau kaip buvo nuo 1993 m., taip ir po šiai dienai biržoje listinguojamas emitentas yra būtent Vilkyškių pieninė) akcijų kaina testuoja 9 Eur aukštumas.

Pamatyta kaina privertė prisiminti, kaip kadaise, dar projekto pradžioje, turėjau šių akcijų, – prisiminti ir graužtis dėl paliktų ant stalo pinigų.

Prieš pusantrų metų pardaviau su riebiu (bent jau taip man tuomet atrodė) pliusu – 84%. Per tolesnius pusantrų metų Vilkyškių pieninės akcijos pabrango dar 100%.

Žiūrėjau ir grąžiau rankomis. Neuždirbta grąža ne mažiau (o gal ir labiau) skaudu nei patirtas nuostolis. Ką ne taip padariau? Ką pražiūrėjau, kad pardaviau per anksti ir praleidau šitokios grąžos galimybę?

Tai paskatino pasižiūrėti į visą daugiau kaip 6 metų istoriją ir suvesti visų per šį laiką realizuotų investicijų rezultatą ir šių investicijų tolesnį pokytį jau po to, kai jas realizavau.

Projektas vyksta jau daugiau kaip 6 metus, tad paanalizuoti ir išmokti yra ką. Per šį laiką esu realizavęs bent 16 investicijų. Pardavimo sandorių yra buvę ir daugiau, tačiau paprastumo dėlei į šį skaičių neįtraukiu su ta pačia investicija keliskart atliktų pirkimo-pardavimo sandorių – skaičiuoju tik su visam parduotas investicijas.

Kodėl verta atlikti tokį pratimą? Manau, šiaip verta sekti, kokia dalis sprendimų pasiteisino, ir pabandyti išanalizuoti, kodėl kai kurie nepasiteisino. Galbūt ateityje tai padės nepalikti per daug pinigų ant stalo. Žinoma, neturiu tokių aspiracijų, kaip nusipirkti pačiame dugne ir parduoti pačioje viršūnėje.  Tai yra neįmanoma.

Sakau pabandyti išanalizuoti, nes ne visais atvejais neuždirbtos grąžos priežastis buvo klaidingas sprendimas – galbūt tiesiog nepasisekė arba atsirado aplinkybių, apie kurias sprendimo priėmimo metu net nebuvo galima numanyti. Po laiko visi galime atrodyti labai protingi.

Taigi pridedu per projektą realizuotų investicijų lentelę.

[infogram id="001bf86d-f935-4eea-b3c3-d94cba5c1aec" prefix="l5X" format="interactive" title="Realizuotos investicijos"]

Lentelėje 17 vardų, kurių nebeturiu, iš jų uždirbta grąža ir kainos pokytis nuo pardavimo dienos iki dabar.

Išrūšiavau investicijas pagal tai, koks buvo kainos prieaugis po pardavimo momento. Taigi viršuje yra daugiausiai neuždirbtų pinigų – investicijos, kurios po pardavimo toliau brango, o apačioje – investicijos, iš kurių laiku išnešiau kudašių, nes po pardavimo sekė pigimas.

Lentelės viršuje, kaip jau minėjau, viena skaudžiausių investicijų. Nors Vilkyškių pieninė man uždirbo 83% grąžos, tačiau, kaip sakiau, ant stalo palikau 100%. Kodėl išleidau iš rankų tokią galimybę?

Beje, visa laimė, kad man dar prieš pusketvirtų metų užteko proto neparduoti visos pozicijos. Tąkart pardaviau pusę turėtų akcijų, o 2023 m. birželį – likusias. Pardavinėjau dalimis mažindamasis neteisingo sprendimo riziką. Tai pasiteisino.

Galutinai mane iš šios pozicijos iškratė laikinai suprastėję bendrovės rezultatai, kurie tik pakurstė dažną psichologinę investuotojo problemą – nesugebėjimą išsėdėti su pelnais ir tą valstietišką mentalitetą „geriau žvirblis rankoje (jeigu 83% pelną galima laikyti žvirbliu), nei briedis girioje“.

Taip pat manau, kad psichologija būtų mažiau paveikusi, jeigu būčiau geriau išmanęs pieno sektoriaus ir pačios bendrovės specifiką.

Savigynai papildysiu, kad pardavimą paskatino ir poreikis labiau diversifikuoti portfelį, persikeliant į pasaulio rinkas, o jose, konkrečiai JAV, būta investicijų, į kurias nukreipti šie pinigai prisidėjo prie triženklį prieaugį atnešusių sprendimų.

Pirmosios pamokos iš šio pardavimo: būtina geriau suvokti perkamos bendrovės ir jos sektoriaus specifiką, nes žinojimas padėtų apsisaugoti nuo psichologinių impulsų ir neprarasti grąžos.

Nors lentelė yra apie realizuotas investicijas, įtraukiau ir „Meta Platforms“ akcijas, kurių dar turiu 2 vnt. Tačiau šis atvejis labai naudingas panagrinėti tiek dėl uždirbtos grąžos, realizavus dalį pozicijos, tiek dėl kainos pokyčio po dalinių pardavimų. Kiekvienąkart pasižiūrėjęs į „Meta Platforms“ portfelyje, su palengvėjimu atsidūstu: uff, kaip gerai, kad vienu kartu nepardaviau visų turėtų akcijų ir pasirinkau fiksuoti tik dalį pelno.

Beje, „Meta Platforms“ yra keliais atžvilgiais pamokanti istorija. Dar prieš kiek daugiau kaip 2 metus, ši pozicija portfelyje švietė beveik 60% minusu. Pirma, kaip ir neseniai įsigytų „Novo Nordisk“ akcijų atveju, įsigijau „Meta Platforms“ tiesiog gaudydamas peilį, dėl smarkaus atpigimo, bet be jokių aiškesnių argumentų. Vėliau tai sukėlė sunkumų sprendžiant, ką toliau daryti su akcija. Apsisprendžiau, kad lauksiu, kokia baigtis bus su Marko Zuckerbergo metavisatos projektu, todėl ir laikiau toliau akcijas. Tai padėjo apsispręsti neparduoti visų jų, kai jau generavo 75% prieaugį. Tačiau metavisatos projektas pradėjo deginti labai daug pinigų, tad pradėjo trūkti kantrybės. Nežinioje pasirinkau valdyti klaidos riziką ir pasiėmiau tik dalį pelno. Kas, jau ne pirmą kartą, pasiteisino. Dabar graužčiausi nagus labiau, jeigu būčiau likęs be nieko.

Trečias didžiausias praradimas – neuždirbti 27%, pardavus „Swedbank Robur“ viso pasaulio akcijų fondo vienetus. Tai yra labai gera iliustracija, kaip sudėtinga (ir, matyt, neverta) atspėti tinkamą pirkimo-pardavimo laiką. Jau lygiai prieš metus, iš šio fondo sugeneravęs daugiau kaip 14% grąžą, pradėjau nerimauti dėl aukštų įverčių, laukiamo ekonomikos sulėtėjimo, įtemptos geopolitinės situacijos.

Tačiau pasaulio rinkoms tai buvo itin sėkmingi metai, nepaisant išvardintų iššūkių. Pasaulio indeksą į priekį varė JAV akcijos, o šias – Nuostabusis septynetas. Lengva iš šiandienos perspektyvų būti protingam. Prieš metus niekaip nebūčiau patikėjęs, kad vakarėlis tęsis.

Tai moko (arba primena), kad laiku pataikyti ir iššokti iš visos rinkos traukinio retai pasiseks.  

Su realizuotomis „Pieno žvaigždžių“ akcijomis situacija ir pamokos buvo labai panašios į Vilkyškių pieninės. Akcijas pardaviau dviem dalimis – fiksuodamas 60% ir 45% pelną. Tačiau jos per tolesnius beveik 3 metus pabrango dar 24%. Pardavimą paskatino tai, kad „Pieno žvaigždės“, kurios pasižymėjo dividendų mokėjimu visais laikais, net ir sunkesniais, pirmą kartą jų nesumokėjo. O neišmokėjus dividendų, jau ir akcijų įvertis pasirodė nebe toks patrauklus.

Tikriausiai suveikė ir psichologija, kai parduoti paskatino ankstesniais mėnesiais matytas akcijų pigimas, pakurstęs pasiimti pelną, kol jo dar yra.

Jeigu prieš kiek daugiau nei metus nebūčiau pardavęs banko „Swedbank“ akcijų, vietoje pasiimtų 12,6% (vertinant kronomis) šiandien skaičiuočiau kone 35% grąžą. Prielaidos ir argumentai pardavimui, kad po didelius pelnus nešusių aukštų palūkanų aplinkos, bankų pelno balius eina į pabaigą, centriniams bankams pradėsiant mažinti palūkanas, kaip ir išsipildė. Tik bėda, kad su tokiomis išvadomis buvau pernelyg ankstyvas, o ir negalėjau numatyti, kad bankas vis dosniau ir dosniau dalinsis dividendais.

Vėlgi, pritrūko gilesnio konkretaus banko ir viso sektoriaus specifikos išmanymo. Jau daugiau kaip prieš 10 mėnesių švedų centrinis Riksbankas pradėjo mažinti palūkanų normas, bet „Swedbank“ pelnai dar laikosi.

„Kai palūkanų normos krenta, mažėja ir mūsų grynosios palūkanų pajamos, tačiau mažėjusių palūkanų normų aplinkoje mūsų skolinimosi kaštai krito sparčiau, nei mūsų palūkanų pajamos“, vėliausiuose rezultatuose paaiškino banko vadas, o po šių žodžių ir pasiūlytų didesnių dividendų „Swedbank“ akcijų kaina šovė į naujas aukštumas.

Taigi, praktikoje realybė gali būti kur kas specifiškesnė, nei lėkštas teorinis įsivaizdavimas. Pamoka –prieš parduodant reiktų labiau pasigilinti į konkrečios bendrovės ir regiono situaciją, nei vadovautis vien tik teorinėmis prielaidomis. Guodžia bent tai, kad po „Swedbank“ pardavimo už gautas kronas nusipirktos Švedijos „Saab“ akcijos pakilo ne ką mažiau.

Jau ilgokas tekstas išėjo, o dar aptarta vos trečdalis realizuotų investicijų pamokų. Nevargindamas likusią dalį palieku kitai savaitei.

52795
130817
52791