Mėnesiui uždaroma siena su Baltarusija
Atnaujinta skyriumi „Sienų uždarymą teks suderinti su Lenkija“.
„Teikiame projektus, kuriais siūlome išspręsti įtemptą situaciją, kurią turime pasienyje, oro uostuose, manome, kad tie pakeitimai turėtų pasiųsti tikrą žinutę mūsų nelabai draugiškam kaimynui, kuris nededa jokių pastangų spręsti problemą“, – per posėdį kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Kaip nutarė Ministrų kabinetas, visiškai uždaromas pasienio punktas Šalčininkai–Benekainys.
Tuo metu vykimas per pasienio punktą Medininkai–Kamenyj Log yra apribojamas.
Draudimas vykti per šį punktą netaikomas diplomatams, diplomatiniam paštui, asmenims, vykstantiems su supaprastinto tranzito dokumentu, į Lietuvą grįžtantiems Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams.
Taip pat, į Lietuvą atvykstantiems Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, NATO valstybių piliečiams ir jų šeimų nariams, į šalį grįžtantiems užsieniečiams, turintiems galiojantį leidimą Lietuvoje, taip pat užsienio piliečiams, turintiems humanitarines vizas.
Vyriausybė taip pat pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) organizuoti ir užtikrinti šio draudimo vykdymą, įskaitant ir asmenų įleidimą ar išleidimą iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių.
„Šiandien Lietuva susiduria su hibridine ataka, daiktus reikia vadintis tikraisiais vardais“, – kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
Ji sakė supranti, kad šis sprendimas sudarys nepatogumų daliai gyventojų.
„Bet saugumą vertiname labai atsakingai, manome, kad šiandien prioritetas – visų piliečių saugumas. (...) Prašau visų susitelkimo, šis žingsnis šiandien yra būtinas“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Sienų uždarymą teks suderinti su Lenkija
Premjerė pridūrė, kad Lenkija su Lietuva derins savo planus atverti du pasienio punktus su Baltarusija, nes Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė apie planus vėl atverti du pasienio su kaimynine valstybe punktus.
Pranešama, kad žadama atidaryti Kuznicos perėją, uždarytą nuo 2021 metų lapkričio 9-osios, ir Bobrovnikų perėją, uždarytą nuo 2023 metų vasario 10 dienos.
„Mes jau su Lenkijos premjeru susirašėme, turėsime ir ilgesnį pokalbį. Lenkijos premjeras tikrai derins savo veiksmus su mumis ir tai yra labai svarbu“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
„Niekas nesitikėjo, kad mes imsimės tokių veiksmų ir kad hibridinė ataka bus dabar ir čia nukreipta prieš Lietuvą, dėl to kiekviena šalis turėjo savo sprendimus, tačiau įvykus įvykiams čia, Lietuvoje, matyt, ir mūsų kaimynų planai koreguosis“, – sakė I. Ruginienė.
Premjerė sako šį klausimą aptarsianti ir ketvirtadienį Latvijoje, susitikusi su šios šalies kolege Evika Silina.
„Nuolatinį kontaktą laikau ir su Estijos premjeru“, – pridūrė politikė.
Sprendimas uždaryti sienas galios iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs, ar uždarymą pratęsti.
Praėjusią savaitę dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų Lietuvoje keturiskart buvo uždaryti oro uostai, iš viso paveikiant per 140 skrydžių ir virš 20.000 keleivių.
Kariuomenei yra duotas leidimas numušinėti tokius objektus. Savo ruožtu, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo riboti baltarusiškų prekių gabenimą pagal Kaliningrado tranzito schemą, ragina ES kolektyviai reaguoti į balionų keliamą grėsmę.
Vieninteliai du buvę atviri Medininkų ir Šalčininkų kelių pasienio kontrolės punktai nuo sekmadienio vakaro buvo uždaryti VSAT sprendimu.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva kalbasi su Lenkija dėl sienos su Baltarusija uždarymo, siekia parodyti, kad bendras veikimas duotų didesnį efektą.
„Mes suprantame, kad regioninis valstybių bendradarbiavimas, imantis tokio veiksmo, jis suteikia papildomo ir svorio, ir efektą smarkiai padidina. Dėl to mes siekiame derinti su kaimynais ir lygiai taip pat ir su Lenkijos puse tuos pokalbius vedame. Tikiuosi, kad pavyks susiderinti“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mes su jais kalbamės apie aplinkybes, aiškiname mūsų veikimo priežastis ir ką mes čia patiriame, rodome, koks galėtų būti daug didesnis efektas, jeigu mes sinchronizuotume tuos veiksmus arba bent jau, kaip minimum, kad jie neišsiskirtų į priešingas puses“, – teigė jis.
Premjerė ir užsienio reikalų ministras atmeta R. Žemaitaičio kritiką dėl Lietuvos veiksmų
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui prakalbus, kad kontrabandinių balionų keliamą grėsmę sukėlė diplomatinių santykių su Baltarusija nebuvimas, užsienio reikalų ministras K. Budrys ragina atsisakyti baudžiauninko mentaliteto.
VERSLO TRIBŪNA
Konsultacijų ir skaitmeninių sprendimų įmonė „Civitta“, kurios pagrindinė buveinė yra Lietuvoje, įsigijo „J.E. Austin Associates“ (JAA), Arlingtone (Virdžinija, JAV) registruotą bendrovę, turinčią 39 metų patirtį įgyvendinant strateginio konsultavimo ir ekonominės plėtros projektus. Tai jau antrasis didelis „Civitta“ sandoris per pastarąjį mėnesį – neseniai bendrovė prisijungė Armėnijos IT įmonę „HackTech“.
Per daugiau nei tris dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas virto vienu moderniausių ir labiausiai diversifikuotų jūrų uostų Baltijos regione. Tai – ne tik Lietuvos jūros vartai į pasaulio prekybos kelius, bet ir technologinių, energetinių bei logistikos inovacijų centras.
Pirmoji Lietuvoje investavimo ir finansavimo platforma „Savy“ 2025 metus vadina lūžio tašku. Per pirmuosius tris metų ketvirčius platforma suteikė 31,4 mln. eurų paskolų – tai 49 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šis augimas – spartesnis nei bet kada anksčiau: per devynis mėnesius suteikta daugiau paskolų nei per visus 2024-uosius.
Šiemet įsigaliojęs Europos Prieinamumo aktas daugelį verslų ir organizacijų įpareigojo užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų lygias galimybes naudotis jų produktais ir paslaugomis. Lietuvoje veikiančios leidyklos sutinka: tai ne tik reguliacinė prievolė, bet ir vertybinis pasirinkimas, kuris reikalauja papildomų pastangų, bet kartu atveria rinką platesnei auditorijai ir stiprina leidėjų reputaciją.
„Man tai čia ne apie užsienio politiką, čia apie baudžiauninko mentalitetą. Eikime paprašykime, gal dar gal kažką tai padarykime, gal nustos mums taip daryt. Reikia spręsti klausimus, o ne eiti ir prašinėti, kad mūsų kažkas tai neskriaustų. Ne taip reikia prieiti prie klausimų, ne taip sprendžiama“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
„Aš noriu, kad vieną dieną mes atsikratytume to baudžiauninko mentaliteto, ištiestume nugarą, oriai pasižiūrėtume oponentui į akis ir darytume tai, ką reikia daryti“, – teigė jis.
Taip Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo „aušriečių“ vedliui teigiant, kad kaimyninės valstybės, pavyzdžiui, Lenkija, nesusiduria su balionų problema, nes galimai kalbasi su Baltarusijos pareigūnais, o kontrabandinių balionų keliama grėsmė yra nesėkmingos Lietuvos užsienio politikos pasekmė.
„Mes žinome, ką darome ir suprantame, kokios yra priežastys, kodėl mums tai daro. Jie nori, kad mes peržiūrėtume savo sankcijų politiką jų atžvilgiu. Jie nori toliau daryti tą patį, padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą, kišti žmones į kalėjimus, (...) nori grobti mūsų piliečius ir nori, kad už tai nieko nebūtų, – sakė K. Budrys. – Tada atsiranda kažkas, kas sako, kad gal ir iš tikrųjų mes galėtume susitarti, atsiprašyti. Čia ne orios valstybės elgesys yra, man net gėdinga tokių dalykų klausytis“.
Premjerė teigia nekomentuosianti koalicijos partnerio pasisakymų, tačiau ragina nebežaisti politinių žaidimų.
„Tikrai noriu aiškiai pasakyti, kad Vyriausybė deda visas pastangas, kad Lietuva jaustųsi saugiai ir nesiblaškysime į įvairių politikų pasisakymus. Mes aiškiai darome sprendimus, dirbame tam, kad suvaldytume ne tik situaciją, bet ir užtikrintume saugumą čia Lietuvoje“, – spaudos konferencijos metu trečiadienį sakė Inga Ruginienė.
„Užteks politikuoti ir užteks žaisti politinius žaidimus. Pagaliau turime nukreipti savo energiją į tai, kas yra svarbiausia čia“, – teigė ji.
REKOMENDUOJAME
