Latvijos premjerė kreipėsi į Lietuvą ir Estiją dėl „Air Baltic“ akcijų įsigijimo
Tai ji atskleidė kalbėdama su Latvijos TV3 kanalu.
„Mes užtikriname tiesioginius skrydžius iš Talino ir Vilniaus. Nežinau, koks bus atsakas, bet kreipiausi į juos politiškai“, – televizijai sakė E. Silina.
Pirmadienio vakarą „Air Baltic“, kurios pagrindinė akcininkė Latvijos Transporto ministerija, atleido nuo 2011 m. jai vadovavusį Martiną Gaussą.
Kalbėdama su TV3 E. Silina sakė, kad pagrindo abejoti tarybos sprendimu nėra.
„Pirmiausia nepasitikėjimą pareiškė akcininkas – Transporto ministerija. Mes ne kartą ir reguliariai priėminėdavo sprendimus dėl „airBaltic“. Transporto ministras laikosi pozicijos, kad „airBaltic“ reikia naujos vizijos“, – aiškino A. Siliņa.
Paklausta, ar nebūtų buvę išmintingiau palaukti ir nekeisti oro transporto bendrovės vadovybės prieš pat planuojamą IPO procesą, A. Siliņa pažymėjo, kad vyriausybė jau pakankamai ilgai laukė.
Premjerės nuomone, jog galimas vadovybės pasikeitimas buvo iš anksto įvertinta, kaip nesutrukdysiantis pasirengti IPO (pirminio viešo akcijų siūlymo) procesui.
Ministras iki šiol žiūrėjo skeptiškai
Apie tai, kad Lietuva teoriškai galėtų įsigyti „Air Baltic“ akcijų, Marius Skuodis, buvęs susisiekimo ministras, prasitarė 2024 m. pradžioje. Visgi per likusį jo kadencijos laiką šis klausimas viešai nebebuvo keltas.
M. Skuodį pakeitęs Eugenijus Sabutis, tuomet dar neoficialus kandidatas į ministrus, VŽ teigė, kad susisiekimo srityje yra daug svarbesnių tikslų nei oro linijų akcijų įsigijimas – tokią idėją vadino „fantastiniu projektu“.
Dar tiesesnis jis buvo metų pabaigoje, jau tapęs ministru, kalbėdamas su naujienų agentūra BNS.
„Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kaip aš galėčiau žmonėms, kurie važinėja žvyrkeliais, paaiškinti, kad mes nupirkome kitos oro bendrovės iš kitos valstybės akcijų ir kas iš to mums bus. Kas iš to jums kiekvienam bus“, – kalbėjo E. Sabutis.
Dirbo nuostolingai
„Air Baltic“ praėjusiais metais patyrė 118,2 mln. Eur nuostolių, bendrovės skolos viršijo turtą. Bendrovės trumpalaikis turtas metų pabaigoje sudarė 138 mln. Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai – 352 mln. Eur.
2024 m. rugpjūčio 30 d. Vyriausybė uždarame posėdyje pritarė, kad „Air Baltic“ akcinis kapitalas, rengiantis IPO procesui, būtų sumažintas 571,293 mln. eurų ir būtų supaprastinta esama bendrovės akcijų struktūra. Akcinio kapitalo mažinimo nuostatose teigiama, kad „Air Baltic“ akcinis kapitalas bus sumažintas iki 25,179 mln. eurų. Latvijos vyriausybė sutiko, kad po „Air Baltic“ akcijų IPO valstybei turi likti ne mažiau kaip 25 % plius viena bendrovės kapitalo dalis.
Aviacinės bendrovės didžiausias akcininkas yra Latvijos vyriausybė, per Transporto ministeriją valdanti 97,97 % akcijų. Likusias 2,03 % akcijų valdo Larso Thueseno, Danijos investuotojo, įmonė „Aircraft Leasing 1“. Šiais metais taip pat paskelbta, kad strateginiu „Air Baltic“ investuotoju taps Vokietijos nacionalinė oro transporto bendrove „Lufthansa“. Pasirašytoje sutartyje numatyta, kad už 14 mln. Eur „Lufthansa Group“ gaus 10% kapitalo konvertuojamų akcijų paketo pavidalu. „Lufthansos“ įsigytos konvertuojamosios akcijos bus pakeistos į paprastąsias įvykus galimam „Air Baltic“ pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO). „Lufthansa“ dalis bus apibrėžta atsižvelgiant į galimo IPO įvertį, tačiau nurodoma, kad ji bus ne mažesnė kaip 5%.
Neįgyvendinus IPO – problemos Latvijos iždui
Latvijos finansų ministerija trečiadienį perspėjo dėl valstybės iždo deficito „rimtų problemų“, jei nacionalinė skrydžių bendrovė „Air Baltic“, kurios beveik visas akcijas valdo valstybė, atsisakytų kapitalo pritraukimo per pirminį viešą akcijų platinimą (IPO) dabartinių planų, praneša naujienų agentūra BNS.
„Turime padaryti viską, ką galime, kad IPO būtų atliktas visa apimtimi. Jei to neįvyks, turėsime rimtų problemų“, – pareiškė Finansų ministerijos fiskalinės politikos departamento vadovas Nilas Sakas.
Jis aiškino, kad „Air Baltic“ IPO įgyvendinimas visa numatyta apimtimi įtakos valstybės iždo deficitui neturėtų, tačiau jei šis IPO būtų tik formalus, pritraukiant išskirtinai valstybės lėšų, poveikis būtų reikšmingas.
Buvęs Latvijos transporto ministras Kasparas Briškenas vasarį yra sakęs, kad IPO tikimasi įgyvendinti artėjant vasarai. Vis dėlto finansų rinkose tvyrant neapibrėžtumui, šis terminas gali būti pavėlintas.
Ne visi tiki, kad šį planą pavyks įgyvendinti greitu metu. Estijos nacionalinio transliuotojo ERR kalbintas Janas Palmeris, ilgą laiką vadovavęs šios šalies nacionaliniams vežėjams „Estonian Air“ ir „Nordica“, mano, kad M. Gauso atleidimas iš nuostolingai dirbančios „Air Baltic“ vadovo pareigų visų pirma buvo politinis sprendimas.
„Tokiai valstybinei įmonei kaip „Air Baltic“ labai sunku pateisinti šias išlaidas mokesčių mokėtojams. Manau, kad šis sprendimas pagrįstas politinės ir komercinės pusių konfliktu“, – sakė J. Palmeris.
Jis teigia, kad M. Gausui galėjo būti leista pirmiausia išvesti bendrovę į biržą, nes šiai reikia pinigų, o valstybė papildomų lėšų skirti negali. Anot jo, dabar IPO planas akivaizdžiai atidedamas.
„Labai sunku išeiti į biržą, jei prie jos vairo nėra lyderio. Manau, kad IPO bus bent jau atidėtas“, – ERR sakė J. Palmeris.
Kitas leidinio pašnekovas Svenas Kukemelkas, aviacijos ekspertas, teigė, kad M. Gauso atleidimas buvo visiškai logiškas žingsnis, tačiau sutinka, kad bendrovės išėjimas biržą nebeatitinka šių metų planų.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien Airijos bendrovė yra didžiausia pasaulyje orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) paslaugų teikėja, veikianti net 68 šalyse. Tačiau augimo galimybės dar tikrai neišsemtos, o kaip teigia grupės generalinis direktorius Jonas Janukėnas, artimiausiuose planuose yra ACMI oro linijų bendrovių tinklo ir orlaivių parko plėtra visame pasaulyje, skiriant ypatingą dėmesį Azijos ir Lotynų Amerikos regionams.
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Sunkiasvorio transporto aptarnavimo tinklas UAB „Voltronas LT“ plečia veiklą Vakarų Europoje – šiemet duris atvėrė du nauji servisai Nanto (Nantes) ir Bordo (Bordeaux) regionuose. Abi lokacijos pasirinktos dėl strateginės reikšmės Europos logistikos maršrutams ir augančio poreikio užtikrinti greitą techninę pagalbą tarptautiniuose keliuose.
Transporto sektoriuje vyksta struktūrinis pokytis - vairuotojų rengimas tampa technologijomis ir duomenimis grįstu procesu. Virtualios realybės (VR) sprendimai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi papildomu mokymo įrankiu, šiandien formuoja naują standartą, leidžiantį matuoti ne tik žinias, bet ir praktinius vairuotojų įgūdžius bei elgseną kelyje.
„IPO reikalauja žmonių pasitikėjimo, o pasitikėti labai sunku: kodėl aš turėčiau pirkti, listinguoti „Air Baltic“ akcijas biržoje tokioje situacijoje, kai ji patiria daugiau nei 100 mln. Eur nuostolių, o mes iš tikrųjų sakome, kad tas pats žmogus, ta pati komanda ir toliau darys tą patį? Šiuo metu akivaizdžiai reikia parodyti, kad kažkas keičiasi“, – sakė A. Kukemelkas.
