E. tollingo laikrodžiui tiksint, sistemos kūrėjo nežino nei konkurso laimėtoja, nei ministerija

Pirminį dar 2021 metais skelbtą e. tollingo sistemos kūrimo viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi įmonė „Proit“ galutinai buvo pripažinta laimėtoja tik šių metų vasario 11 d., po itin ilgų teisinių procesų.

Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, jog konkurso nugalėtoja lieka „Proit“ ir neskundžiama nutartimi atmetė Čekijos bendrovės „TollNet“, kuri e. tollingo viešajame pirkime liko antra, kasacinį skundą.

Dar besitęsiant teisminiams procesams dėl sistemos kūrimo konkurso, pernai vasarą paskelbtas antras konkursas dėl tokios sistemos nuomos, iššaukęs papildomų teisinių procesų. Visgi praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad nuomos konkursas nebuvo teisėtas, o „Via Lietuva“ šio sprendimo neapskundė.

Nepaisant to, kad „Proit“ nebeliko kliūčių kurti naująją sistemą, bendrovė dar nežino, ar tokių darbų prireiks. Justinas Brokorius, įmonės vadovas, VŽ nurodė, kad pateikė „Via Lietuvai“ ir Susisiekimo ministerijai visą informaciją, reikalingą pasirašyti e. tollingo diegimo sutartį.

„Raginome tai padaryti kuo greičiau. Esame pasiruošę darbus pradėti iškart po sutarties pasirašymo. Tačiau kol kas reakcijos nei iš „Via Lietuvos“, nei iš Susisiekimo ministerijos nesulaukėme“, – nurodė jis.

Kas kurs šią sistemą ir kada ji bus užbaigta, nežino ne tik „Proit“, vežėjai, kelininkai ir kitos suinteresuotos grupės – dėl to nėra tikra ir pati ministerija.

Eugenijus Sabutis, susisiekimo ministras, anksčiau ne kartą, įskaitant ir interviu VŽ, yra teigęs, kad galimybė sistemą kurti pačiai „Via Lietuvai“ yra svarstoma, tokią poziciją pakartojo ir kovo pradžioje, jau po „Proit“ palankaus LAT sprendimo, kalbėdamas su LRT portalu.

Ministras mano, kad sistemos kūrėja pasirinkti įmonę „Proit“ nėra pagrindinė alternatyva. Interviu LRT E. Sabutis argumentavo, kad teismai užtruko daugiau nei trejus metus, o per tą laiką sąlygos pasikeitė, dėl ko reikėtų skelbti naują konkursą ir „nežinia, kuo jis baigtųsi“.

Visgi „Proit“ VŽ nurodė, kad įmonė yra pasirengusi ir įsipareigojusi sukurti sistemą pagal konkurso sąlygas. „Jei klientas nori kažką keisti, tam yra numatytos procedūros. Tačiau apie keitimo poreikį iš kliento nesame nieko girdėję“, – nurodė J. Brokorius.

Susisiekimo ministerija VŽ komentavo, kad nuo konkurso paskelbimo 2021 m. iki dabar pasikeitė rinkos galimybės ir valstybės poreikis.

„Rinkos galimybės patobulėjo, valstybės lūkesčiai tapo didesni. Vertinant šiuo pokyčius, sutartis su paskelbtu viešojo pirkimo laimėtoju negali būti sudaryta neįvertinus visų galimų projekto įgyvendinimo ir jo kokybės rizikų. Susisiekimo ministerijos tikslas – šalyje įdiegti kokybišką ir valstybės lūkesčius atitinkančią e. tollingo sistemą. Todėl galutinis sprendimas dėl jos diegimo bus priimtas tik įvertinus visas aplinkybes, rizikas bei perspektyvas“, – nurodoma komentare.

Nuo 2022 m. lapkričio „Proit“ skirtingų institucijų buvo tris kartus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Paskutinį kartą, šių metų sausio 3 d., bendrovę į jį įtraukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vis dėlto tokie įrašai nebūtinai gali tapti kliūtimi „Proit“ kurti e. tollingo sistemą. Praėjusių metų gruodžio viduryje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad vien tai, jog „Proit“ įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra pagrindas pašalinti ją iš pirkimo. Teismo vertinimu, „Via Lietuva“, atlikusi „Proit“ netinkamo viešojo pirkimo sutarties vykdymo aplinkybių ir jos pateiktų reabilitacijos dokumentų vertinimą, pagrįstai nusprendė „Proit“ įgyvendintas vadinamąsias apsivalymo priemones laikyti pakankamomis, atkuriant pasitikėjimą šia bendrove.

Galutinį visų galimų sistemos įdiegimo alternatyvų vertinimą baigti ir sprendimą priimti planuojama šį mėnesį, teigia ministerija.

„Apie priimtą sprendimą bus informuota ir žiniasklaida, ir visuomenė, aiškiai ir detaliai pagrindžiant pasirinkimo priežastis, sprendimo kainą, įgyvendinimo etapus ir terminus“, – rašoma komentare.  

Iki šiol įspėdavo gerokai iš anksto

Realiausia alternatyva E. Sabutis mato variantą, kai e. tollingo sistemos kūrimu užsiimtų pati „Via Lietuva“. 

Nors e. tollingo sistemos sukūrimui, išbandymui ir paleidimui lieka 10 mėnesių, E. Sabutis, kalbėdamas su LRT, negalėjo pažadėti, kad tai pavyks laiku įgyvendinti – jis teigė, kad „toks yra planas“ ir kad ta linkme dirbama.

J. Brokorius mano, kad jokio sprendimo iki šiol nepriėmusi ministerija rizikuoja nespėti. Sistemos jo įmonė dar nepradėjo kurti, nes nėra pasirašyta sutartis.

„Priėjome tašką, kai tolesnis delsimas vis labiau didins vėlavimo riziką. Tam, kad e. tollingo sistema Lietuvoje veiktų kitų metų pradžioje, būtinas abiejų pusių efektyvus bendradarbiavimas. Mes iš savo pusės esame pasirengę nedelsdami pradėti darbus. Jei sutartis būtų pasirašyta iš karto po LAT sprendimo, sistema jau būtų pradėta kurti“, – komentavo jis. 

„Proit“ tikina, kad sistemos kūrimas pagal jau pasibaigusį viešąjį pirkimą būtų greičiausias būdas ir abejoja, ar „Via Lietuvai“ tai pavyktų padaryti laiku ir pigiau.

„Naujas pirkimas keltų naujų teisinių ginčų rizikas – dėl dabartinio pirkimo teisiniai ginčai truko daugiau nei dvejus metus. Girdime kalbas ir apie planus „Via Lietuvai“ kurti sistemą savo jėgomis. Tačiau tam reikėtų surinkti itin kompetentingą komandą, ir vis tiek veikiausiai reikėtų ieškoti subrangovų. O tai reikštų naują pirkimą, neaiškius kaštus ir su tuo susijusias rizikas“, – argumentavo J. Brokorius.

Šiuo metu Seimo numatyto e. tollingo įdiegimo Lietuvoje termino keisti nenumatyta.

„Atsižvelgiant į pasirinktą sistemos įdiegimo alternatyvą, šis klausimas bus papildomai svarstomas“, – nurodoma ministerijos VŽ atsiųstame komentare.

Ankstesni e. tollingo termino nukėlimai rodo, kad Seimas įprastai nelaukia paskutinės minutės ir atidėjimą anonsuoja gerokai iš anksto. Pavyzdžiui, apie tai, kad e. tollingo startas nukeliamas iš 2025 m. sausio į liepą, buvo nuspręsta 2024 m. liepą, t. y. prieš maždaug 12 mėnesių iki galutinio terminio. Praktiškai prieš tiek pat laiko įspėta ir apie galutinės datos nukėlimą iš 2025 m. liepos į 2026 m. sausį.

Tad realu tikėtis, kad priėmus eilinį sprendimą terminą nukelti, apie jį sužinosime per artimiausius keletą mėnesių.

Sektorius tikisi aiškumo 

VŽ kalbintas Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, sako „vis dar“ besiviliantis, kad startuoti nuo 2026 m. sausio yra įmanoma. „Ar iš tikrųjų yra įmanoma? Aš spėju, kad tai bus aišku per kelis mėnesius“, – VŽ komentavo jis.

Pašnekovas argumentuoja, kad sunkiasvoris transportas, mokėdamas už vinjetes, faktiškai neapmoka visos sąskaitos, kuri susidaro dėl sunkiasvorio transporto naudojimosi keliais. „Dėl to kiekvieni metai ir kiekvienas pusmetis yra tikrai svarbus“, – tvirtino Š. Frolenko.

Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis direktorius, sako, kad pervežimų verslui svarbu, jog šioje srityje būtų kuo mažiau neapibrėžtumo ir kad sistema galiausiai būtų įgyvendinta.

„Gerai, kad jau pagaliau yra kažkoks matomas judesys ta tema, kad yra sprendimas sistemą diegti. Mes jau dabar galime prognozuoti kelių mokesčių surinkimo ateitį. Įmonės, kurios dirba su savo procesų organizavimu, joms bus lengviau priiminėti sprendimus. Vežėjai, kurie nesąžiningai veikia rinkoje, paklius į šią kontrolę“, – kalbėjo P. Drižas.

Jis pridūrė, kad tai daugiau paveiks vežėjus vidaus maršrutais. Tolimųjų reisų įmonėms naujoji sistema reikšmingo pokyčio padaryti neturėtų, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra pakankamai nedidelė šalis, o tokios sistemos jau veikia ne vienoje Europos valstybėje.

„Visa Europa eina link to. Šalys, kuriose dar perkamos vinjetės, irgi eina link to, kad viskas skaitmenizuotai bus pereinama į technologinį valdymą“, – nurodė pašnekovas.

Teks perskaičiuoti ir tarifus

Nors e. tollingo sistemos kūrimo teisinė drama sugėrė kone visą dėmesį, pasirengimas jos paleidimui turėtų vykti ne tik techniniu, bet ir teisiniu lygmeniu – institucijoms reikės apskaičiuoti, o Vyriausybei patvirtinti naujus e. tollingo tarifus. Pastarąjį kartą sistemos tarifai tvirtinti 2020 m., o apskaičiuoti naudojantis 2017 m. ekonominiais rodikliais. Dabar numatyti tarifai svyruoja nuo 3,5 iki 16 ct/km, atsižvelgiant į sunkiasvorių transporto priemonių dydį ir taršumo klasę. 

Tai reiškia, kad 2026 m. sausis teoriškai pasitiktų sektorių su beveik dešimtmečio senumo tarifais, sako Š. Frolenko, nurodydamas, kad tokie įkainiai ne tik nebūtų ekonomiškai teisingi, tačiau ir neatitiktų griežtėjančių ES direktyvų. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos teisės aktuose yra numatytos įkainių lubos, o tai esą kertasi su ES teise.

„ES direktyva, kuri mums privaloma, sako, kad infrastruktūros suma yra apskaičiuojama remiantis sąnaudomis. Tai reiškia, kad tas modelis, kuris dabar numatytas mūsų įstatyme, irgi turi keistis, nes kelių valdytojas turi skaičiuoti sunkiasvorio  transporto apmokestinimo tinklo sąnaudas, prognozuoti per metus nuvažiuotų kilometrų kiekį, turi gauti svertinį vidurkį ir vidutinę vieno kilometro kainą“, – aiškino Š. Frolenko.

Susisiekimo ministerija teigia, kad naujoji e. tollingo kainodara visuomenei bus pristatyta ir tvirtinimui paruošta, detaliai suplanavus sistemos diegimo etapus ir terminus.

Skaičiuojama, kad e. tollingas leistų surinkti apie 110 mln. Eur vietoje dabar už vinjetes surenkamų 70 mln. Eur.