A. Latakas: nebesame tranzitinis uostas, tokie kroviniai sudaro tik 5% srauto
„Tranzito Klaipėdos jūrų uoste praktiškai liko 5% (...) Baltarusijos tranzito yra likę beveik 700.000 tonų pernai vietoje 2020-2021 metais buvusių 15-13,6 mln. tonų. Yra likę dar šiek tiek rusiškų krovinių – 242.000 tonų pernai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Latakas.
Anot jo, pernai iki 164.000 tonų susitraukė iš Kazachstano gabenamų prekių krova, kai užpernai ji siekė 280.000 tonų: „Sunku atvežti, reikia Rusiją, Baltarusiją kirsti.“
„Rytinės sienos uždarytos ir šiandien ne ta diena, kai ten reikėtų žvalgytis. Mūsų tikslas dabar yra koncentracija į Šiaurę, į Vakarus“, – tvirtino uosto vadovas.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir Vakarams bei Lietuvai pritaikius sankcijas Rusijai bei Baltarusijai 2022 metais Klaipėdos uosto krova gerokai smuko, tačiau 2024 metais, pasak A. Latako, ji pradėjo augti: „Praėję metai buvo treti metai iš eilės, kai uoste perkrauta daugiau nei 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU – BNS).“
A. Latako teigimu, krovos apimtys uoste sumažėjo dėl geopolitinės situacijos: „Klaipėdos uostas nuo 2020 metų pabaigos – 2021 metų pradžios buvo tikrai tranzitinis uostas – 40%. krovinių, kurie keliavo per uostą, buvo tranzitiniai, keliavo iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Užkaukazės, Ukrainos“.
Klaipėdos uostas 2024 metais, preliminariais duomenimis, perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių, 2022–2023 metais – apie 36 mln. tonų, o 2021 metais – 45,6 mln. tonų.
Plačiau apie Klaipėdos uosto krovą, keltų į Stokholmą perspektyvą ir naujo išorinio uosto poreikį galėsite išgirsti interviu su A. Lataku VŽ podkaste vasario 10 d.
