Pokyčiai „Air Baltic“: traukiasi visi stebėtojų tarybos nariai, išskyrus smulkųjį akcininką
Kaip skelbia Latvijos žiniasklaida, iš tarybos pasitrauks dabartinis „Air Baltic“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Klavas Vaskas ir jos nariai Kasparas Ozolinis bei Andris Liepiņis. Joje liks ketvirtasis tarybos narys, 2,03% „Air Baltic“ akcijų turinčios įmonės „Aircraft Leasing 1“ savininkas Larsas Thuesenas, kuris taryboje darbuojasi nuo 2017 m.
Susisiekimo ministerija teigia jau pradėjusi kandidatų į naują „Air Baltic“ tarybą atranką, o vasario 11 d. terminas pasirinktas siekiant „užtikrinti organizuotą vadovavimo įmonei perėjimą“.
Nurodoma, kad tarybos darbuotojų elgesį planuota įvertinti sausio 21 d. vyksiančiame akcininkų susirinkime, tačiau Susisiekimo ministerija ir trys tarybos nariai susitarimą pasirašė jo išvakarėse.
Latvijos valstybė valdo 97,97% „Air Baltic“ akcijų, tačiau ieško strateginio investuotojo, taip pat šiais metais ketina rengti pirminį akcijų platinimą IPO.
Dabartinis susisiekimo ministras Kasparas Briškensas anksčiau yra nurodęs, kad ministerija vertins K. Vasko vadovaujamos tarybos darbą atsižvelgdami į „rezultatus, teisingą ir savalaikę komunikaciją ir sugebėjimus valdyti bendrovę netgi iššūkių kupinais laikais“.
Atidesnis Latvijos valstybės institucijų dėmesys į „Air Baltic“ nukrypo po to, kai bendrovė sausio 2 d. pareiškė, jog šių metų vasaros sezonu atšauks 19 suplanuotų maršrutų, be to, sumažins dar 21 maršruto dažnį.
Tai paveiks 4.670 skrydžių, tarp jų ir planuotus vykdyti iš Vilniaus oro uosto – į Dubrovniką (Kroatija), Ibisą (Ispanija), Rodą (Graikija), Kišiniovą (Moldova), Tel Avivą (Izraelis) ir Valensiją (Ispanija). Penki iš jų turėjo būti visiškai nauji – iš Vilniaus iki šiol skraidyta tik į Dubrovniką.
Bendrai tokie pokyčiai palies apie 67.000 keleivių.
„Air Baltic“ tokį savo sprendimą argumentavo orlaivių variklių gamintojų „Pratt & Whitney“ vėluojančia technine priežiūra. Vis dėlto jis sulaukė valdžios kritikos.
Susisiekimo ministras K. Briškenas priminė, kad „Air Baltic“ vadovybė, įskaitant valdybos pirmininką Martiną Gaussą bei tarybos pirmininką K. Vaską, privalo vykdyti duotus pažadus pritraukti 300 mln. Eur verslo plano įgyvendinimui ir užtikrinti, kad bendrovės veikla „atitiktų Latvijos valstybės ir keleivių interesus“. Tad pastarasis sprendimas atšaukti skrydžius, pasak susisiekimo ministro, yra kategoriškai nepriimtinas.
Vėliau atkreiptas dėmesys ir į tai, kad bendrovė nuomoja savo lėktuvus kitoms įmonėms, tarp jų ir „Lufthansai“, keltas klausimas, kodėl šie lėktuvai negalėtų aptarnauti atšauktų maršrutų.
Po šios naujienos susvyravo ir ilgamečio „Air Baltic“ vadovo M. Gausso kėdė – Latvijos valdančiosios koalicijos taryba sausio pradžioje svarstė dėl jo nušalino iš vadovo pareigų, tačiau nusprendė palaukti sausio 21 d. akcininkų susirinkimo sprendimo.
