Kita „Rail Baltica“ pusė, apie kurią beveik nekalbama: lenkai paskelbė 1,4 mlrd. Eur vertės konkursą

Apie viešųjų pirkimų konkursą penktadienį pranešė Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas, rašo verslo naujienų portalas „Puls Biznesu“.

D. Klimczakas, dalyvavęs spaudos konferencijoje neseniai modernizuotoje Balstogės stotyje, pavadino konkursą „didžiausiu Lenkijos geležinkelio linijų modernizavimo istorijoje“.

„Šio konkurso vertė – apie 6 mlrd. PLN. Tokio didelio masto modernizacijos iki šiol geležinkelio linijų modernizavimo istorijoje dar nebuvo“, – pabrėžė infrastruktūros ministras.

Jis sakė, kad dėl šios investicijos keleiviai atstumą tarp Balstogės ir Elko įveiks per 55 minutes 200 km/val. greičiu. Nurodoma, kad kelionė atnaujintu geležinkeliu sutrumpėtų apie 30 minučių. Modernizuojant esamą liniją vietoje dabartinės viengubos bus nutiesta dviguba vėžė, ji bus elektrifikuota.

D. Klimczakas išreiškė viltį, kad linijos Balstogė–Elkas darbai bus baigti iki 2029 m. 

Baltijos šalys užsibrėžusios greitąjį geležinkelį nuo Talino iki Lenkijos sienos užbaigti iki 2030 m. Šis terminas buvo pakoreguotas – anksčiau planuota vėžę nutiesti 2026 m. 

Lietuvos Susisiekimo ministerija tikisi, kad „Rail Baltica“ jungtį su Lenkija Lietuva galėtų turėti 2028 m. Šalys nuo 2015 m. jau sujungtos bendra 1.435 mm pločio vėže, tačiau dėl per mažo techninio maksimalaus greičio Lietuvoje buvo nutarta tiesti naują „Rail Baltica“ atkarpą. Šiuo metu ji naudojama tik kroviniams pervežti.

Esminė jungtis Baltijos šalims

Nors dažniausiai apie „Rail Baltica“ kalbama Baltijos šalių kontekste, Lenkijoje vyksiantys darbai taip pat įeina į bendrą projektą. Kaimyninės šalies geležinkelio modernizacija yra tokia pat svarbi, kadangi leistų patogiai užtikrinti krovinių ir keleivių gabenimą į Vakarų Europą. 

Lenkijos tinklą sudaro 1.435 mm vadinamojo europinio standarto geležinkelis, tačiau tiek dėl menko Šiaurės Rytų Lenkijos gyventojų tankumo, tiek dėl nesuderinamumo su kaimynais (Lietuva, Rusija ir Baltarusija naudoja platesnę 1.510 mm vėžę, kuri dažnai vadinama tiesiog „rusiška“ vėže) regiono geležinkelis naudotas vietiniams poreikiams, be didesnių planų jį pritaikyti tarptautiniams maršrutams.

Vis dėlto Baltijos šalims nusprendus tiesti „Rail Baltica“, kuria traukiniai greičiausiuose ruožuose galėtų važinėti iki 249 km/h greičiu, Lenkijos geležinkeliui teks svarbus vaidmuo – užtikrinti greitą susisiekimą su sostine Varšuva, iš kurios jau dabar galima judėti keliais greitųjų traukinių maršrutais į didžiuosius Lenkijos miestus ir kaimynines valstybes.

Preliminariai numatyta, kad pilnai nutiesus „Rail Baltica“, greitieji traukiniai iš Vilniaus Varšuvą turėtų pasiekti per 4 valandas 7 minutes, o iš Kauno – per 3 valandas 27 minutes. Palyginimui, „LTG Link“ 2022 m. paleido maršrutą į Varšuva iš Vilniaus, tačiau jis trunka 8 valandas 30 minučių, traukinys stoja 19 kartų, be to, pasienyje tenka persėsti į lenkišką traukinį. Tiesa, šis traukinys iki Balstogės važiuoja kitu maršrutu, nei planuojamas nutiesus „Rail Baltica“.

Iš viso Lenkijoje „Rail Baltica“ projekto metu bus atnaujinta 367 km geležinkelio. Projektas padalintas į penkias atkarpas nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos, iš kurių trys jau atnaujintos.

Be Elko-Balstogės linijos, bus likusi paskutinė, jungianti Elką su Trakiškiais (Lietuvos siena). Čia reikės modernizuoti dar maždaug 94 km.

Vis dėlto iki šiol Lenkijoje naujos atkarpos būdavo imamasi užbaigus ankstesniąją, o tai kelia rimtų klausimų dėl jungties Elkas-Trakiškiai terminų. Kaip gruodį rašė specializuotas geležinkeliams skirtas portalas rynek-kolejowy.pl, šiuo metu minėtai atkarpai ruošiamas projektas, kuris pagal sutartį turėjo būti pristatytas šiais metais. Darbai šioje atkarpoje buvo numatyti 2025–2028 m.

Vis dėlto rynek-kolejowy.pl pažymi, kad atkarpos modernizavimas jau ne kartą atidėtas: 2019 m. skelbta, kad ji bus baigta 2025 m., o 2023 m. viduryje pranešta, kad oficialus terminas pasislinko į 2027 m. Dar blogiau, kad investicijoms nėra finansavimo – pagal Lenkijos Nacionalinę geležinkelių programą iki 2032 m., ši atkarpa įtraukta į rezervinį sąrašą. 

Esama vėže naujieji traukiniai galėtų judėti, tačiau dideliam greičiui išvystyti būtina kuo tiesesnė vėžė. Tuo tarpu dabar traukiniai važiuoja pakankamai vingiuotu maršrutu, papildomai padarydami didelį ir lėtą lankstą į Olecko miestą. 

Baltijos šalys juda pirmyn, bet nevienodai

Pradinį „Rail Baltica“ pabaigos terminą iš 2026 m. iki 2030 m. nukėlusios Baltijos šalys pastaraisiais metais projektą pradėjo judinti. 

Lietuvoje šiuo metu vykdomi darbai nedidelėse atkarpose, netoli Jonavos statomas tiltas per Nerį, pradėtas vėžės tiesimui reikalingų žemių paėmimas nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Šis procesas truks iki 2027 m. pabaigos, o tuomet dar reikės nutiesti bėgius. 

Estija rudenį taip pat paskelbė du viešųjų pirkimų konkursus pilnai vėžei nuo Talino iki Pernu ir nuo Pernu iki Latvijos sienos.

Blogiausia padėtis – Latvijoje, kur projektas sulaukė Vyriausybės ir kitų valstybių institucijų dėmesio. Dėl projekte aptiktų pažeidimų iškelta ir baudžiamoji byla. Latviai nerimauja, kad projektui neužteks pinigų, be to, siūloma pirmuoju etapu vėžės per Rygą apskritai netiesti – keleiviai išliptų šalia sostinės esančiose stotyse ir į miestą arba oro uostą atriedėtų „rusiška“ vėže važiuojančiais traukiniais.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.