D. Trumpas priešinasi JAV uostų automatizacijai, žada palaikyti darbininkus
Spalio pradžioje pradėję didžiausią per pusę amžiaus streiką, JAV uostininkai po trijų dienų jį sustabdė, kai buvo patenkinti jų reikalavimai. Visgi pagrindinė sutartis tarp profesinės sąjungos ir uostų buvo pratęsta tik iki 2025 m. sausio 15 d., taip sudarant galimybę kitais metais grįžti prie derybų stalo.
Tarptautinės uostų darbuotojų asociacija („International Longshoremen's Association“, arba ILA) ir uosto operatoriai teigė, kad iki sausio 15 d. bandys susitarti dėl automatizavimo ir kitų klausimų.
ILA tiki, kad uostai diegia automatizacijos sprendimus tam, kad sumažintų kroviniams aptarnauti reikalingų darbuotojų skaičių, nurodo „The New York Times“. Savo ruožtu darbdaviai, daugiausia stambios laivybos bendrovės, teigia, kad automatizavimas yra svarbiausias įrankis padaryti JAV uostus pigesnius ir efektyvesnius, gerinti darbuotojų saugą ir stiprinti tiekimo grandines.
Šią savaitę dokininkai kovoje dėl automatizacijos oficialiai įgijo įtakingą sąjungininką – Donaldą Trumpą, būsimąjį JAV prezidentą.
Savo žinutėje socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas nurodė, kad ketvirtadienį buvo susitikęs su ILA lyderiais ir įvertino jų susirūpinimą. „Aš gilinausi į automatizaciją ir žinau apie ją beveik viską, ką reikia žinoti, – rašė jis. – Sutaupytų pinigų suma nė iš tolo neprilygsta kančiai, skriaudai ir žalai, kurią ji daro Amerikos darbuotojams, šiuo atveju – mūsų dokininkams. JAV dirbančios užsienio bendrovės susikrovė turtus, nes joms buvo suteikta galimybė patekti į mūsų rinkas. Jos neturėtų spausti kiekvieno cento, žinodamos, kiek šeimų nukentėjo. Jos gavo rekordinį pelną, ir aš norėčiau, kad šios užsienio bendrovės jį išleistų puikiems vyrams ir moterims mūsų dokuose, o ne mašinoms, kurios yra brangios ir kurias nuolat reikės keisti“.
Būsimasis JAV prezidentas pabrėžė besiviliantis, kad šios kompanijos „supras, kiek ši problema man yra svarbi“.
Jei naujas susitarimas nebus pasiektas, ILA gali vėl streikuoti ir paralyžiuoti ekonomiškai svarbius uostus likus kelioms dienoms iki D. Trumpo atėjimo į valdžią.
„The New York Times“ nurodo, kad D. Trumpą pastaruosiuose rinkimuose rėmė nemažai profesinių sąjungų narių, tikėjusių, kad jis veiks jų labui. ILA, turinti apie 45.000 narių, per 2020 m. parėmė demokratų kandidatą, dabartinį prezidentą Joe Bideną, tačiau šiemet nepalaikė jo viceprezidentės Kamalos Harris.
ILA prezidentas Haroldas J. Daggettas „palaiko ilgalaikius santykius“ su D. Trumpu, yra nurodžiusi pati profsąjunga.
30 metų automatizacijos – minus 0,7 mln. darbo vietų
VŽ jau rašė, jog laivybos įmonių vadovai su nusivylimu pastebi, kad JAV uostai atsilieka nuo Europos ir Azijos uostų automatizavimo srityje. Pasaulio banko kasmet sudaromame reitinge, kuriame vertinami tokie veiksniai kaip uosto produktyvumas ir laikas, kurį laivas praleidžia uoste, didieji Azijos ir Europos uostai nuolat užima aukštesnes pozicijas nei JAV uostai, rašo „Wall Street Journal“.
Vienas ginčytinų klausimų yra automatizavimo pritaikymo poveikis darbo vietoms. Darbdaviai teigia, kad dėl automatizavimo kuriamos naujos darbo vietos, nes automatizavimas reikalauja naujų funkcijų ir per uostus gabena daugiau krovinių. Profsąjungos nurodo, kad dėl mašinų prarandamos pareigos, pavyzdžiui, dokininkas gali būti nepajėgus dirbti naujo darbo, kuriam reikia specializuotų arba aukštųjų technologijų įgūdžių.
Kiekybiškai įvertinti poveikį sudėtinga. Darbo kiekiui bet kuriame terminale įtakos turi daug veiksnių, įskaitant atplaukiančių ir išplaukiančių laivų dydį ir dažnumą.
Daronas Acemoglu, Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekonomistas, suskaičiavo, kad visose pramonės šakose dėl kiekvieno įdiegto roboto prarandamos maždaug šešios darbo vietos. Jo teigimu, per pastaruosius 30 metų dėl automatizacijos JAV buvo prarasta apie 700.000 darbo vietų.
