Vežėjai nori 40.000 užsieniečių įdarbinimo kvotos, ministerija siūlo vos daugiau nei pusę
Tokią poziciją valdžios institucijoms išplatino Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), siūlęs 2025 metams patvirtinti maksimalią pagal teisės aktus leistiną užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį – 40.000.
„Lietuvos tarptautinio transporto įmonės susiduria su dideliu vairuotojų trūkumu. Kad vykdytume įsipareigojimus klientams ir užtikrintume reikiamą transporto operacijų poreikį, neturėsime kitos išeities, kaip vairuotojus darbinti svetur. Įmonės tam ruošiasi – analizuojamos plėtros galimybės Lenkijoje, Latvijoje ir kitur“, – teigia Povilas Drižas, TTLA vadovas.
„Įvertinus darbo rinkos tendencijas, laisvų darbo vietų skaičių, prognozuojamą nedarbo lygį, įvedame ribojimus pigios darbo jėgos įvežimui, tačiau lieka galimybės atsivežti būtiną poreikį ir neribojame aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimo“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išplatintame pranešime cituojamas Vytautas Šilinskas, laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pagal naują užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją, nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4% Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Skaičiuojama, kad ši kvota kitiems metams galėtų siekti apie 40.000. Skirtingai nuo ankstesnių metų, nustatyta kvota bus taikoma visoms ekonominėms veiklos rūšims bendrai.
Skirtumas tarp galimo maksimalaus ir siūlomo kvotos dydžio – apie 15.000 darbuotojų. TTLA skaičiavimais, toks skaičius tarptautinio transporto vairuotojų per 2025 metus valstybės biudžetą galėtų papildyti 112 mln. Eur.
P. Drižas primena, kad krovininio kelių transporto įmonės nuolat ieško palankesnių jurisdikcijų verslo plėtrai. 2020 metais dėl nepalankios mokestinės politikos transporto įmonės verslo investicijas perkėlė į Lenkiją, kurioje įregistravo 7.000 transporto priemonių ir įdarbino apie 11.000 vairuotojų.
TTLA vertinimu, užsieniečių įdarbinimo kvotos dydis turėtų būti priimtas kompleksiškai, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo, darbo rinkos, verslo konkurencingumo ir ekonominių argumentų visumą.
Pasak P. Drižo, pastaraisiais metais transporto sektorius susiduria su virtine verslo suvaržymų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ribojimai, apimantys griežtą kvotos mechanizmą bei kitus sugriežtinimus, kurie taip pat stabdys vairuotojų iš užsienio pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimą.
VŽ rašė, kad spalio 30 d. Vidaus reikalų ministerija (VRM) priėmė tvarką, kuria griežtinamos prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėją sąlygos. Nauja tvarka įsigalioja nuo gruodžio 1 d. ir neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir valstybės biudžetui – tuomet įspėjo TTLA.
Be to, pasigendama argumentų dėl verslą ribojančių priemonių tikslingumo ir išaiškinimo ir argumentuoto įvertinimo, ar poveikis yra teigiamas visais atžvilgiais ir ar taikomi apribojimai yra proporcingi siekiamiems tikslams, teigia P. Drižas.
Krovininio kelių transporto eksporto apimtis, sudaranti trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, tiesiogiai priklauso nuo galimybių pritraukti vairuotojus iš užsienio. 2014–2023 m. krovininio kelių transporto eksportas išaugo nuo 1,6 mlrd. iki 5,8 mlrd. Eur, arba 3,6 karto, o vairuotojų skaičius didėjo 42.700, arba 1,9 karto, rašoma pranešime.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2023 m. transporto ir saugojimo sektorius sumokėjo 867 mln. Eur mokesčių, o vien per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius – beveik 792 mln. Eur. TTLA prognozuoja, kad 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai perkops 1 mlrd. Eur ribą, o kitais metais galėtų sunešti 1,2 mlrd. Eur mokesčių.
